Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad naujausio „Eurobarometro“ tyrimo „Europiečių požiūris į oro kokybę“ duomenimis, 55 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad per pastaruosius 10 metų oro kokybė pablogėjo (Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 56 proc.), o 14 proc. teigia, kad ji pagerėjo (ES vidurkis – 16 proc.). Oro užterštumo poveikis sveikatai kelia susirūpinimą Lietuvos gyventojams: 80 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 87 proc.) mano, kad oro kokybės sukeltos kvėpavimo ligos, pavyzdžiui, plaučių ligos, yra didelė problema šalyje, ir net 93 proc. Lietuvos gyventojų (ES vidurkis – 92 proc.) mano, kad oro kokybės sukeltos širdies ir kraujagyslių ligos yra didelė problema.
Oro tarša skundžiamasi ir individualių namų rajonuose
Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekis, tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, oro užterštumas išlieka viena pagrindinių aplinkos problemų, su kuriomis susiduria ES gyventojai. Dėl užteršto oro ES kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 400 000 žmonių.
Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse, į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių. Be to, šaltomis dienomis orai dažnai būna ramūs, be kritulių, oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus. Dažnai užterštu aplinkos oru skundžiasi individualių namų rajonų, priemiesčių gyventojai, kur patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).
Gyventojams primenama, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų sveikatai. Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti labai nuodingų cheminių medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, dioksinų).
Gaisro priežastimi tampa nevalyti dūmtraukiai
Verta žinoti, kad deginant, pavyzdžiui, drėgnas malkas ar įvairias atliekas, susidaro dideli suodžių kiekiai, kurie nusėda ir kaupiasi ant vidinių dūmtraukio sienelių. Dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių Lietuvoje kyla daug gaisrų, todėl kiekvienais metais prieš šildymo sezoną juos būtina išvalyti bei patikrinti šildymo įrengimus – krosnis, katilus, židinius, ar jie yra tvarkingi, įvertinti savo būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą.
Esant netvarkingiems dūmtraukiams, kai nėra tinkamo dūmų ištraukimo, dėl suskilusių krosnių teršalai patenka į gyvenamųjų patalpų orą, susidaro sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui sveikatai, padidėja rizika susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis.
Nematomas žudikas – smalkės
Degant kietajam kurui išsiskiria sveikatai kenksmingi teršalai: kietosios dalelės, anglies monoksidas, anglies dioksidas, sieros dioksidas, azoto oksidai.
Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore kraujas pasisavina ne deguonį, bet anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną. Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė. Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Esant labai dideliam karboksihemoglobino kiekiui kraujyje, žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis.
Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras. Anglies monoksidas – bespalvės, bekvapės, besvorės, vietiškai nedirginančios dujos. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti. Todėl apsinuodijimai smalkėmis gana dažni ir labai pavojingi, o kai kurie baigiasi mirtimi. Šių apsinuodijimų ypač padaugėja žiemą, kai prasideda šildymo sezonas, intensyviai kūrenamos krosnys, židiniai, dujiniai vandens bei patalpų šildymo katilai. Todėl rekomenduojama namuose įrengti smalkių detektorių, kuriam suveikus, reikia nedelsiant palikti namus ir kviesti pagalbą.
Poveikis – nuo dirginimo iki širdies smūgio
Kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sukelti kvėpavimo takų sudirginimo reiškinius (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų – apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – paūmėjimo priežastimi. Dėl jų gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla (ištikti širdies priepuolis).
Išsiskiriantys azoto oksidai dirgina akių ir nosies gleivinę, gali sukelti kosulį. Ilgalaikis padidėjusios koncentracijos azoto dioksido poveikis turi įtakos lėtinio bronchito ir bronchinės astmos išsivystymui.
Sieros dioksido ūmus poveikis pasireiškia stipriu viršutinių kvėpavimo takų, akių, odos ir gleivinių sudirginimu, nosies ir gerklės deginimu, refleksiniu kosuliu, kvėpavimo sutrikimais, dusulio priepuoliu, bronchų spazmais (ypač sergantiems astma). Dėl lėtinio poveikio gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos: atrofinis rinitas, toksinis bronchitas, plaučių sklerozė.
Kaip sumažinti išmetamų kenksmingų teršalų kiekį?
Siekdami sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį, pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiūvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisijos. Kaip buvo minėta, užteršto kuro (pavyzdžiui, impregnuotos, dažytos medienos), atliekų deginimas taip pat sukelia didesnes nei įprasta kenksmingų žmogaus sveikatai degimo produktų emisijas. Todėl gyventojai turėtų nedeginti savo krosnyse atliekų, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų vaikų sveikata.
Atminkite, kad pagrindinės tinkamos kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant mažiau taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.
Šiais metais šildymo sezonas jau įsibėgėjo. Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius. Rūpinkimės savo ir savo artimųjų sveikata.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus administratorė Alina Rogoža
