Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

R.Kmita. Maironio iššūkis

Rimantas Kmita, www.kulturpolis.lt
2013-01-07 08:40:39
148
PERŽIŪROS
5
Kaune vyks renginių ciklas „Dialogas su Maironiu“
Maironis
Maironis

Maironio metai beveik baigėsi. Maironio skaitymai, konferencijos, seminarai, pristatymai įvairūs renginiai renginėliai. Ir virš viso to sklandė klausimas: kam šiandien Maironis? Bent jau aš jutau savotišką užduotį, kuri mokykloje galėtų būti pateikta maždaug taip: „Suformuluokite savo asmenininį santykį su Maironio kūryba“. Nes juk reikia turėti savo nuomonę, o ne kartoti mokytojo ar vadovėlio aksiomas. Man ši užduotis pasirodė sunkiai įveikiama ir tai turbūt didžiausias Maironio metų asmeninis atradimas.  Skaičiau iš naujo Maironį, žiūrėjau, kaip skaito kiti. O visas tas santykis, koks buvo susikurtas studentavimo laikais, toks ir liko. Nė krust.  Kodėl taip sunku tą santykį susiformuluoti?

Per šiųmetines „Literatūros salas“ viešai paklausiau Donato Petrošiaus – kaip Maironis? Petrošius paprašė baigti provokacijas. Klausti apie Maironį yra provokacija. Gal ir taip. Galbūt todėl, kad sunku atsakyti.

Štai koservatoriai pademonstravo naują požiūrį – užmovė Maironiui džinsus, apavė sportbačiais – štai, naujas požiūris į klasiką (delfi.lt >>). Gal ir atnaujino, juk Katalikų bažnyčiai Maironis jau per modernus tapo, bažnyčioj skaityt netinkamas, Maironis ir bažnyčioj jau provokacija.

Santykis su klasikais mūsuose, atrodo, dažniausiai apsiriboja dviem pozom: garbinamai nuolankia arba eretiškai atsainia. Viskas. Tarsi klasikus tebūtų galima arba mylėti, arba nekęsti.

Sunku kažką naują pasakyti ir palankiems (M. Martinaičio tekstas Metuose „Apie Maironį, kurio nėra knygose“), ir „eretikams“, šaukiantiems „Labanakt, Maironi!“ Nors „labanaktukai“ daug suprantamesni. Jiems Maironio eilės „nepatinka“, jie sako, kad jis blogas poetas, tuo viskas ir baigiasi. Jiems nereikia argumentuoti, pagrįsti, pateikti nors vieną citatą, jie kalba nuo kalno kaltindami tokį kalbėjimą nuo kalno. Jie kovoja prieš klišes klišėmis, karštai diskutuoja su iš mokyklos suolo ateinančiais stereotipais. „Lietuvių rašytojai, akademikai ir kultūros veikėjai pasiilgsta to Maironio, koks jis buvo prieš daugiau nei šimtmetį,“ –  rašo (ir, matyt, žino) kultūros veikėjas Ramūnas Čičelis.

Daugiau klaustukų kelia adoratoriai. Kai Aldonos Ruseckaitės knygos Šešėlis JMM: Maironio gyvenimo meniniai biografiniai etiudai pabaigoje perskaičiau įvairius pasiteisinimus ir atsiprašinėjimus dėl to, kad ji drįsta rašyti apie Maironį, iškart prisiminiau vos ne pažodinius Valentino Sventicko atsilankstymus jo knygoje apie Justiną Marcinkevičių. Niekaip nesuprantu, kas čia yra. Neužtenka pasakyti, kokie svarbūs tie poetai buvo tautinei taptybei, poezijai, istorijai, politikai galų gale. Neužtenka net pasakyti, kad santykis su jais neretai prilygsta santykiui su šventaisiais, o naratyvai apie juos – hagiografijoms. V.Sventickas ne tik kad neatsiprašinėjo rašantis apie Marčėną ar Baltakį, jis ir niekas kitas neatsiprašinėtų rašantis apie Donelaitį, Baranauską, Dantę, Šekspyrą. Nei kultūrologas, nei teologas neatsiprašija rašydamas apie šventuosius, Jėzų Kristų ar visą Švenčiausiąją Trejybę. Bet kai rašo apie Maironį ar Marcinkevičių, atsiprašinėti kažkodėl pagauna nesuvaldomas ūpas.

Bet – nors esama ir tokio nepaaiškinamai pakilaus santykio – padaryta Maironio metais ne tiek jau daug arba bent jau neadekavačiai mažai tam santykiui. Išleisti Pavasario balsai (su plokštele) (LLTI), parengta Maironio rinktinė Graži tu mano (LRS leidykla), bet, kaip ne vienas jau pastebėjo, naujai parengtų raštų neturime. Taigi švenčiam su sovietmečiu parengtais raštais. Nes parengti raštus yra sudėtinga. Kaip ir turėti savo santykį – reikia daug darbo.

Tad dar vienas nustebimas: negi reikia mažiausiai dešimties metų intensyvaus skaitymo, studijų, kad galėtum su šiuo klasiku užmegzti rimtą pokalbį? Klausiau to savęs galvodamas apie Brigitos Speičytės tekstus ir ankstesnius, ir apie neseniai pasirodžiusią studiją Anapus ribos: Maironis ir istorinė Lietuva (LLTI). Studijoje apie Maironį kalbama iš labai arti, taip, kad nukrinta visos išankstinės etiketės – klasika, romantikas, tautos dainius. Kalbiniai apsisprendimai, savo kūrybos vietos ieškojimas, adresatas visa tai knygoje iškyla kaip vykstantis čia ir dabar procesas. Turbūt toks ir turėtų būti vienas iš atnaujintų. Kai mokykloje sakoma, kad Maironis buvo tautos atgimimo dainius, tai atrodo, kad jis jau toks gimė. Tautos dainiaus epitetas užgožia žmogų, poetą ir tai, kas ir kaip buvo daroma. O jeigu jis būtų nedainavęs kalba, kuri neturėjo didelių galimybių įsitviritinti, kuria dainuoti buvo nelabai gero skonio ženklas, ir kurios klausytojų nelabai tebuvo. Visiškai beprasmiškas darbas, lengva tokio atsisakyti ir be to beprasmiško darbo mes šiandien būtume kitokie, jeigu būtume apskritai.

Aišku, intriguojantį pasakojimą kurianti mokslininkė žavi plačiu akiračiu, bet daug svarbiau, kad ji rašydama apie Maironį, atrodo, nepaliauja stebėtis. Maironis mūsų poezijoje dažnai suvokiamas kaip pirmasis, o knygoje remiantis gausiu lenkišku tekstynu parodoma, kaip buvo perrašoma tradicija ir kaip steigiamas lietuviškumas.

Kas mes esame, kaip mes suvokiame Lietuvą, savo erdvę ir kiek tą suvokimą kuriant dalyvauja Maironis rodo ir profesorė Viktorija Daujotytė knygoje Laisvojo mąstymo properšos. Turbūt patys nesuvokiam, kad į lietuvių paradoksaliai antimarinistinį pasaulėvaizdį būtent Maironis pirmasis įkalė: „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, / Man krūtinę užliek savo šalta banga“.

Per tuos metus įsismelkė mintis, kad Maironis yra anapus naivių „patinka“ – „nepatinka“ kategorijų, anapus jo kūrybos ignoravimo ar kritikos. Kaip kokia cheminė medžiaga Maironis yra persmelkęs lietuvių kalbą, pasaulėvaizdį ir jokiose laboratorijose jo neišgarinsi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Vyks tarptautinė konferencija, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms
  2. Pagaliau išleistos Maironio metams skirtos knygos
  3. Palangos Birutės parką papuošė Maironio eilių citatos
  4. Minima Maironio 80 metų mirties sukaktis
  5. Žiūrovus budins premjerinė „Maironio gatvė“
  6. Maironio metais nėra galimybės nusipirkti jo knygos
  7. Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?
  8. L.V.Medelis. Apglėbkime Maironį – patriotą, kovotoją, poetą
  9. Kultūros veikėjai knygų mugėje viešai skaitys Maironį!
  10. T.Dirgėla. Palangos bažnyčia Maironiui užrakino duris
  11. „Pasaulis skaito Maironį“: kitoks renginys poeto metinių minėjimų gausybėje
  12. Kviečia paroda „O kur Maironis?“
  13. Vilniuje ir Kaune prasideda tarptautinė mokslinė konferencija „Maironis ir jo epocha“ (programa)
  14. V.Turčinavičius. Kūrėjas, kurio pėdos gimtinės žemėje, o akys aprėpia platųjį pasaulį

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Saulės vilna says:
    13 metų ago

    Man Maironio kūryba yra lietuvių epas.
    Manau, kad iš jo dainomis virtusių “Kur bėga Šešupė”, “Už Raseinių ant Dubysos” (Pavilionienės atliekamo varianto) dalių yra pasidarytinas Lietuvos himnas, dabartinis yra per šaltas, jame yra per abstraktūs žodžiai, kad uždegtų lietuvį, žmogų.
    Galbūt, turėtini du himnai – senasis būtų iškilmingesnėms, naujasis kasdieniškesnėms, liaudiškesnėms progoms, juo būtų uždegama Maironio kūriniuose įkūnyta Lietuvos (Tėvynės) meilė.

    Atsakyti
    • Gintautė says:
      13 metų ago

      Dainininkės pavardė Povilionienė, nepainiokite.

      Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    13 metų ago

    Dvigubi užrašai, dviguba pilietybė, dvi vėliavos, du himnai, dvi žmonos… klausykite gerbiamieji – Jūsų laukia G.Navaitis.

    Atsakyti
  3. Li Bo says:
    13 metų ago

    Į epą gali gal pretenduoti S. Geda… su savo “Mamutų tėvyne”, ar “Skrynele dvasioms pagauti”. O Maironis tai ką- kunigėlis iš anų laikų, romantikas, bobučių ir patriotų numylėtinis. Daugiau beveik nieks ir neskaito, na dar vaikams mokykloj liepia, bet jei reikia patiems rinktis, tai daugiau ne “suolelį”, kažin kas ar renkasi.

    Atsakyti
  4. Vaitas says:
    13 metų ago

    Visai be reikalo Vaiškūnas baiminasi. “Kur bėga Šešupė”, “Už Raseinių ant Dubysos” yra gimę dainomis-tautiška giesme, kuri nuskaidrina, prašviesina gyvenimo realybę ir įkvepia, Žinoma, tai ne kosmopolitams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

VRM nuotr.
Lietuvoje

Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją

2026 06 05
Robertas Kaunas
Lietuvoje

Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį

2026 06 05
Vandens dulksnos
Lietuvoje

Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

2026 06 05
Naikintuvai
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė siūlymui atlyginti dėl teisėtų karinių veiksmų padarytą žalą

2026 06 05
Palangos vasaros skaitykla
Architektūra

Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį ir jau laukia lankytojų

2026 06 05
Nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija
Lietuvoje

35 metai kuriant Lietuvai: nepriklausomo Klaipėdos uosto vystymo istorija

2026 06 05
„Kultūros naktis“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje
Istorija

„Kultūros nakties“ metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje atsivers istorijos paslaptys

2026 06 05
Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“
Etninė kultūra

Estijoje prasidėjo 38-oji folkloro šventė „Baltica“: Lietuvai atstovauja ansamblis „Judlė“

2026 06 05
Įsisiurbusi erkė
Gamta ir žmogus

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • >P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kovai su nusikaltimais valstybės biudžetui siūloma steigti naują instituciją
  • Seimas spręs, ar siųsti daugiau karių į Hormuzo sąsiaurį
  • Penktadienio horoskopas: emocijų audros ir netikėti finansiniai sprendimai
  • Kauno viešosiose erdvėse – vandens dulksnos ir gertuvės

Kiti Straipsniai

Moksleivių skaitovų varžytuvės Klaipėdos Universitete

Lietuviškas žodis nepraranda galios: KU varžytuvėse – apie 150 jaunųjų skaitovų iš Vakarų Lietuvos

2026 05 11
Trakų bibliotekoje Kanklių metams skirtas renginys

K. Serapinienė. Kai kanklės prabyla eilėmis

2026 04 12
Metų knygos rinkimai 2025, Prozos ir poezijos komisija

Ar šiuolaikinė proza ir poezija dar randa savo skaitytoją?

2026 04 02
Maironio lietuvių literatūros muziejus

Maironio lietuvių literatūros muziejui – 90

2026 03 19
Pelėdos

Galaunių namai kviečia į šventinio laiko vakarą, kuriame susitiks poezija, garsas ir istorija

2025 12 17
Jalbžykovskis, Šapoka, Grušas

Gintautas Šapoka kreipiasi į Lietuvos katalikų Bažnyčios hierarchus: prašo užtikrinti lietuviškas pamaldas Vilniaus vyskupijos bažnyčiose

2025 12 08
Pėtero Brūverio poezijos rinktinės „Kalbos peizažas“ pristatymas

Rašytojų sąjunga kviečia į Pėtero Brūverio poezijos rinktinės „Kalbos peizažas“ pristatymą

2025 10 30
Rudens skaitymai Punske 2025

Poezija, tarmės ir bendrystė – Rudens skaitymai Punske 2025

2025 10 30
V. Daujotytės knygos „Smulkioji lituanistika“ sutiktuvių dalyviai

Akademikės Viktorijos Daujotytės knygos „Smulkioji lituanistika“ sutiktuvės

2025 10 17
Tautinės spalvos

K. K. Urba. Lietuvos Kultūros kanono ir akcentų darbai bei vargai

2025 10 13

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • >P.Skutas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Poplūdis pamaryje pradėjo trauktis

Šilutė–Rusnė kelio ruože vandens gylis nuslūgo iki pusės metro, Pagėgiuose situacija prastėja

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai