Nors šie, 2012 metai, paskelbti Maironio metais Lietuvoje neįmanoma nusipirkti garsaus lietuvių tautos dainiaus knygos.
Pasak Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės, tai nesusipratimas, kurio priežastys nepaaiškinamos.
Maironiui skirtos dvi knygos turėtų pasirodyti tik rudens pradžioje. Vieną iš jų spausdinimui baigia rengti Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Pasak leidyklos direktorės Giedrės Šuorienės, „Lietuvių literatūros lobyno“ serijoje pasirodysiančią knygą „Graži tu mano…“ sudarys lyrika ir poema „Jaunoji Lietuva“, rašo dienraštis „Kauno diena“.
Knygą apie Maironį yra parengusi ir muziejaus vadovė A. Ruseckaitė. Tikimasi, kad ji, pavadinta „Šešėlis JMM“, knygynuose pasirodys rugsėjo pradžioje. Leidinį sudarys Maironio gyvenimo meniniai ir biografiniai etiudai.
Parengta pagal ELTA informaciją
Visiška gėda.Už ką gauna pinigus būriai Kultūros ministerijos klerkų?Ką apskritai veikia Kultūros ministras?
Ministro nesirūpinimas suprantamas, juk Maironis ne Milošas už jį Lenkija ordinų nedalins…
Maironis eilėraštyje PRAEITIS rašė: “Praėities gilų miegą kas pažadint galėtų?
Kas jos dvasią atspėtų? Jai įkvėptų gyvybę?
Kas suprasti pajėgtų tamsią amžių tolybę?
Kas bent uždangos kraštą mums praskleisti mokėtų?”
“Pažadinta praeitis” – tokiu pavadinimu šiais metais Romualdas Zubinas išleido knygą skirta Maironio 150-jų gimimo metinių progai. Knygą galima įsigyti Lietuvos knygynuose. Gaila, kad garbusis prelatas ir poetas Maironis nesulaukė šios knygos ir joje aprašyto pasaulinio lygio atradimo, kurį padaryti įmanoma tiktai jo gimtosios lietuvių kalbos pagalba.
Šio besikankinančio pasiklydėlio daugiau klausimų nei atsakymų kelianti kūryba – su tikra pagoniška (suprask – lietuviška) dvasia.
Šiaip.
Yra ir kitų būdų kažkaip be užuominų išsiverkti, nei užuominomis apie krikščionybės sutryptą pagonybę rašyti.
Nebent, reikia suprasti žmogų, kad tame žegnonių laikmetyje KITAP jam neišėjo.
Bet visokiems vamzdžiams ir “nusususiems projektams” valdžia pinigų visada suranda 🙂
Vilmantai, šio, anot tamstos, “pasiklydelio” kūryba praneša pasauliui, kad apart jau žinomų dviejų Žemės judėjimų, yra dar ir III-sis bei IV-sis. Praneša Ir tai, kad apie šį atradimą sužinota ne pagonių, bet mūsų- lietuvių kalbos deka. Nepavydėki lietuviams, kad jų kalba yra seniausioji gyvoji kalba Žemėje. Nepavydėki lietuviams ir tai, kad tiktai lietuvių kalbos deka buvo galima įminti PRAEITĮ o per ją ir ATEITĮ. Jeigu tamsta būtum skaitęs bent vieną šios knygos autoriaus knygą, religijų neminėtum ir apie jas net nekalbėtum. Nerašytum ir apie jų kovas, nes tame laikotarpyje, apie kurį šių knygų autorius rašo, kovėsi ne religijos, bet gamtos jėgos. Ir ašaroti reikėtų ne kam nors, bet tamstai,- dėl inertiškumo.
2008 metų Romualdo Zubino knygą “Per praeitį į ateitį” – su paantraštine istorine atseit proistorija, kurioje įrodinėjama, kad lietuvių istorija, kultūra bei kalba yra senesnės už romenėnų, skaičiau. Tačiau nepamenu, kad joje būtų liečiama ar liaupsinama Romos katalikų bendruomenė. Metais anksčiau nei minėtoji išleistos knygos “Perkūnas” – neteko paskaityti. Tad būtų įdomu sužinoti, ką autoriui aplamai reiškia šis gan religinis Baltams žodis PERKŪNAS, kurio besikankinantis sopuliuose Maironis nei karto viešai nebuvo ištaręs. Ot velnias, kad jį kur Perkūnas.
Brangieji bandymas supriešinti pagoniškąjį tikėjimą su krikščioniškuoju yra neproduktyvus. Savo teiginį norėčiau pagrįsti citata iš senojo testamento:
Jobo knyga (Job 36)
29 Argi gali kas suprasti debesų skleidimą,
perkūno griausmus iš jo buveinės?
30 Štai jis žaibuoja per visą padangę,
jūros gelmės yra jo sostas.
31 Juk taip jis maitina tautas,
parūpina apsčiai maisto.
32 Savo rankose jis laiko žaibą,
nurodo jam, kur trenkti.
33 Už jį kalba jo perkūnija
ir uždega pyktį nedorybei“.
O čia tas pats tik lietuviškai
Jūratė ir Kąstytis
…
Bet susirūstino smarkus
Perkūnas, iš dangaus pamatęs,
Kad drįso palytėt žmogus
Skaistybę dieviškos Jūratės;
Paleidęs žaibą ir griausmus,
Sudaužė gintaro namus.
…
Kaip tu manai, kada tavo provatikaninė arkiskupija grąžins Vilniaus arkikatedros rūsiuose slepiamą ir baigiamą užbetonuoti šventos Ugnies šventyklą ?
Vilmantai, tamstos pasirinktas kelias tai nevaisingas religijų konfrontacijos kelias. Tam, kad ką nors naikinti, būtina prieš tai pasiūlyti ir net sukurti pakaitalą. O štai reikalauti, kad žmonės visiškai atsisakytų bet kokio tikėjimo, yra absurdas. Žmonės tuo ir skiriasi nuo keturkojų, kad turi ne tiktai fizinį bet ir dvasinį gyvenimą.
Lietuvių-baltų protėvių dievui Pradžiapačiui, anot senovės indų šaltinių, jau virš 50 000 metų. Tamstos gi minimam dievui Perkūnui, anot graikų šaltinių, tiktai šiek tiek daugiau nei 3 000 metų.
Tad vaisingiausias mūsų kelias yra ne su kažkuo tai kovoti, bet geriau pažinti mūsų tolimąją praeitį. O tam būtina įminti mūsų protėvių šaltinius, kuriuose yra gausu informacijos. Mes galime tiktai didžiuotis, kad šiuos šaltinius galima įminti tiktai ir tiktai lietuvių kalbos pagalba.