Klimato atšilimas šiuo metu yra karšta tema visame pasaulyje. Didžiųjų šalių lyderiai sutaria, kad būtina sustabdyti klimato atšilimą imantis įvairių pertvarkų taršiausiose industrijos srityse.
Skatinimas persėsti prie elektromobilių
Europoje kelių transportas yra vienas didžiausių teršėjų, kurio CO2 emisija sudaro net 20 proc. visos sukeliamos taršos. Plečiantis miestams, daugėjant gyventojų, daugėja ir automobilių. Tad būtina imtis veiksmų suvaldyti taršos plitimą. Tam, kad būtų galima pasiekti nulio emisijos (zero emission), Europos valstybės sutarė iki 2030 metų pereiti prie atsinaujinančia elektros energija varomų automobilių. Tai reiškia elektromobilių.
Ir tai nėra tik formalus susitarimas. Jau dabar jaučiamas poveikis ir pokytis, netgi Lietuvoje. Vykdomos mokesčių reformos, kuomet registruojant taršų automobilį, reikia mokėti papildomą registracijos mokestį, dar paprastai vadinamą tiesiog „taršos mokesčiu“. Siūlomos kompensacijos už senų ir taršių automobilių utilizavimą. Siūlomos kompensacijas už perėjimą nuo automobilio prie dviračio ar paspirtuko. Taip pat teikiamos kompensacijos už elektromobilių įsigijimą. Šios finansinės priemonės taikytos 2020 metais kartojamos jau ir 2021 bei specialistų vertinimu gali tapti nuolatinės, kol pasieksime norimą rezultatą.
Ne tik finansinės paskatos ar valstybių susitarimai verčia vairuotojus domėtis elektromobiliais. Visuomenė sąmoningėja ir pati domisi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, maitinasi ekologiška produkcija bei renkasi zero waste gyvenimo būdą. Natūraliai seka ir domėjimasis elektromobiliais, kadangi šiuo metu tai prieinama technologija galinti pakeisti įprastus taršius benzininius ar dyzelininius automobilius.
Skeptikai kurį laiką pabrėždavo, jog plačiam elektromobilių įsigalėjimui trukdys infrastruktūros nebuvimas. Dar prieš kelis metus buvo sunku prieštarauti šiam teiginiui, tačiau pastaruosius kelis metus infrastruktūra smarkiai plečiasi, viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės dengia visą Lietuvos žemėlapį. Jų yra tiek visuose didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose, tiek greitkeliuose ar magistraliniuose keliuose. Išsiruošti į turistinę kelionę elektromobiliu po Lietuvą ar visą Europą dabar nėra iššūkis, elektromobilį tikrai yra kur pakrauti.
O ne keliaujant žmonės įkrauna savo elektromobilius namuose bei darbo vietose. Jau tapo įprasta, jog elektromobilių savininkai gyvenantys nuosavuose namuose įsirengia elektromobilių įkrovimo stoteles, kurios leidžia pilnai įkrauti automobilį ilsintis namuose. Darbovietėms taip pat tapo įprasta įrengti įkrovimo stoteles savo darbuotojams bei atvykstantiems svečiams. Personalo specialistai mano, jog artimiausiu metu bus darbuotojų, kurių sprendimą pasirinkti vieną ar kitą darbovietė lems būtent tai, kur jam bus sudarytos galimybės įkrauti elektromobilį.
Pokytis automobilių gamybos industrijoje
Tikėtina, jog automobilių gamybos industrija per ateinančius 5 metus pasikeis labiau, nei per pastaruosius 100 metų. Didieji gamintojai suprato, kaip svarbu žengti koja kojon su tendencijomis ir šiuo metu beveik visi didieji automobilių gamintojai savo automobilių asortimente turi bent vieną elektromobilio modelį. Ne vienas gamintojas jau garsiai deklaruoja, jog iki 2030 metų visiškai pereis prie elektromobilių gamybos. Tai didelis žingsnis ir didelis pokytis.
Iš tiesų, norint prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų, automobilių gamintojai privalės pasiūlyti elektromobilius jų prekinį ženklą pamėgusiems vairuotojams. Tačiau tikrai ne visi spės į elektrifikacijos „traukinį“, jau dabar visus senos kartos gamintojus lenkia „Tesla“, o jai iš paskos veržiasi tolimosios Kinijos elektromobilių gamintojai, kuriems nesvetimas supratimas, jog laimės pirmieji įžengę į naują, konkurencingą rinką.
Susiję straipsniai:
- Elektromobilių gamyba: kodėl vieni užtikrina kokybę, o kiti – įvaizdį? (video)
- Kuriamas elektromobilių įkrovos stotelių tinklas
- Vilniuje bus įrengta apie 60 elektromobilių įkrovimo stotelių
- Elektromobilių palyginimas: kurių geriausias kainos ir kokybės santykis?
- Vilniuje atidaroma pirmoji elektromobilių didelės galios įkrovimo prieiga
- Kauną aplankė elektromobilių maratono „Talinas–Monte Karlo 2012“ dalyviai
- Vilniuje žadama įrengti didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigas ties magistraliniais keliais
- Kada elektromobilių kaina bus konkurencinga įprastų automobilių kainai?
- Ateinančiais metais ketinama įrengti daugiau nei 150 elektromobilių įkrovimo stotelių
- Elektromobilius galima bus įkrauti veltui
- Ketvirtadalis Lietuvos žmonių neturi automobilio, vis didesnę paklausą įgyja paspirtukai
- Už taršius automobilius išmokos didėja. Susimąstome: ar senyvas žmogus paspirtuku saugiai pasieks savo tikslą?
- Svarstant apie naują automobilį kartais verta kelis mėnesius palaukti
Persės išrinktieji. Tai yra turintys pinigų. Visi kiti autobusais bildės. Pažiūrėkit elektromobilių numerius. EV XXXX. Nuo pat pradžių, elektromobilių buvo nutarta turėt santykinai nedidelį kiekį. Jų tiek ir liks, tik neliks milijonų benzininių-dyzelinių auto. Beje, elektromobilių negali buti daug. Žinote kas bus, kada visi vakare, žiemą, sujungs savo automobilius krautis, ijungs šviesas, elektrinius pečiukus? Teisingai, elektros linijos tam nepritaikytos. Ir nemanau, kad kas nors imsis jas taikyti. Tikslas, kad kuo mažiau žmonių turėtu savo asmeninį transportą ir link jo judama.
Durnos fantazijos. Mano dyzeliukui 2030 metais bus 11 metų. Mano dyzeliuko techninės charakteristikos atitinka Euro 6. Važinėjau, važinėju ir net 2030 metais su juo važinėsiu (aišku, jei gyvas būsiu – bet tai, ačiū Dievui, ne valdžios valioje).
Vokietiją išspyrė iš atomo elektros, išspyrė iš anglies, naikina automobilių pramonę, spira iš žemės ūkio…., o Vokietija Europos pramonės variklis. Viskas perkeliama į brolišką komunistinę Kiniją. O ką daryti ? Kaip kitaip nusiųsti Europą į trečią pasaulį ?
Beje, Kinija teršia gamtą labiau, nei visos kitos šalys kartu sudėjus – ar tai kam rūpi ?
Parašykite laišką Gretai, pasiūlykite jai nuplaukti į Kiniją burlaiviu, tegu pagaliau ji ir ten padaro tvarką 🙂
Visumoje narystė Europos Sąjunga yra gerai.
Tačiau jos ekologinis radikalumas bei populizmas tikrai erzina. Kodėl reiktų drausti? Juk jei elektromobiliai apsimokės, patys žmones atsisakys kitų.
Jei tik pajusčiau, kad pigiau yra turėti elektromobilį (įskaitant įsigijimo kainą, detales, elektrą ir t.t.) – tai nedvejodamas jį įsigyčiau. Bet jei dabar apsimoka iškastiniu kuru varomi, tai kodėl turėtų būti žmones dėl kažkokio naivių įsitikinimų jų atsisakyti.
Terčia aplinką? Sutinku. Bet tam galėtų ekologiniu mokesčiu apmokestinti iškastinį kurą.
Didina CO2 emisiją? Iš esmės, manau, tas klimato šiltėjimas yra perdėtas “briedas”. Pirmiausia klimatas šiltėja dėl natūralių priežasčių (gyvename tarpledynmetyje, o jo temperatūros maksimumas dar nepasiektas). Nesiginčysiu – kažkiek prisideda ir žmogus (bet jo indelis gerokai mažesnis). Tačiau čia galima diskutuoti, ar klimato šiltėjimas yra blogai? O gal atvirkščiai – šaurinėse ir pietinėse platumose bus šlčiau ir t.t.
Radikalisuoti ekologiniai leftistai viską labai sureikšmina, o ES institucijos jiems pataikauja. Va už ką galėčiau pagriti Trumpą – tai tik už tai, kad jis nepasidavė ekologinių radikalų spaudimui. Deja, Baidenas nors visumoje tikrai priimtinesnis už Trumpą, tačiau šiuo aspektu jo politikos pagirti negaliu.
populizmas yra atstovavimas žmonių daugumos nuomonei. Tikrai manote, kad tai yra blogai ir kad turi būti tik nedidelė išskirtinė grupė žmonių, kuri turi teisę primesti daugumai savo valią? Neigiamą atspalvį šiam apibūdinimui pabandė prikergti tik konservatoriai, pradedant A.Kubiliumi – kad pagrįstų, kodėl į daugumos nuomonę “nereikia” atsižvelgti. Tiesa, padėjo ir kiti, kurie patekę į valdžią pamiršdavo savo priešrinkiminius “populistinius” pažadus.
beje, dėl draudimo – niekas juk ir nežada drausti. Tas bus pasiekta kitokiais būdais. Ekologiniai mokesčiai ar tokių automobilių naudojimo išstūmimas iš tam tikrų zonų (pvz. miestų centrų) daro tokį transportą mažiau patrauklų, o jei gamintojai apribos ar visai nutrauks automobilių su vidaus degimo varikliais gamybą, dauguma aktyviai naudojamo automobilių parko pasikeis savaime per keletą ar keliolika metų.