Spalio 13 d. mirė bibliotekininkas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas, Lietuvos knygnešystės istorijos tyrinėtojas Benjaminas Kaluškevičius. Apie jo netektį spalio 15 d. pranešė Punsko lietuvių portalas „Punskas.pl“, su kuriuo velionis ilgus metus bendradarbiavo.
Benjaminas Kaluškevičius didžiąją gyvenimo dalį paskyrė lietuviškos knygos, spaudos ir knygnešystės istorijos tyrinėjimams. Jo darbai padėjo išsaugoti atminimą apie žmones, kurie lietuviškos spaudos draudimo metais rūpinosi lietuviško žodžio išlikimu.
Gyvenimas, paskirtas knygai
B. Kaluškevičius baigė Būdviečio pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Rudaminoje, Kalvarijoje ir Marijampolės mokytojų seminarijoje. 1973 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete įgijo bibliotekininko-bibliografo specialybę.
1952–1953 m. dirbo Vainiūnų septynmetės mokyklos mokytoju. Vėliau savo gyvenimą susiejo su bibliotekininkyste. Dirbo Kauno medicinos instituto mokslinėje bibliotekoje, o 1975–1992 m. jai vadovavo. Nuo 1995 m. dirbo Lietuvos archyvų bibliotekoje.
B. Kaluškevičius tyrinėjo Lietuvos spaudos istoriją, domėjosi bibliotekininkyste, bibliografija ir kraštotyra. Įvairiuose leidiniuose skelbė straipsnius, kaupė žinias apie Lietuvos knygnešius, buvo Lietuvos knygnešio draugijos valdybos narys, rašė straipsnius „Visuotinei lietuvių enciklopedijai“.
Įamžino knygnešių ir daraktorių atminimą
Vienas svarbiausių B. Kaluškevičiaus gyvenimo darbų – lietuviškos spaudos draudimo laikotarpio tyrinėjimai ir knygnešių atminimo įamžinimas.
1998 m. kartu su Ona Žemaityte-Narkevičiene jis išleido knygą „Šimtas knygnešių: Knygnešių sienelės vardai“.
2004 m. kartu su Kaziu Misiumi parengė leidinį „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864–1904“, o 2007 m. pasirodė jų knyga „Didysis knygnešys Jurgis Bielinis“.
2008 m. kartu su Irena Kubiliene parengė leidinį „Paminklai Lietuvos knygnešiams ir daraktoriams“.
Šie darbai svarbūs ne tik spaudos istorijos tyrinėtojams. Juose išsaugoti vardai, gyvenimo istorijos ir liudijimai apie žmones, kurie, nepaisydami persekiojimų, gabeno ir platino lietuviškas knygas, mokė vaikus lietuviškai skaityti ir rašyti.
Ypatingas ryšys su Punsko ir Seinų kraštu
B. Kaluškevičių glaudūs ryšiai siejo su Lenkijos lietuviais, ypač Punsko ir Seinų krašto kultūros darbuotojais.
2017 m. Punsko „Aušros“ leidykla išleido jo, Kazio Misiaus ir Sigito Birgelio sudarytą knygą „Punsko, Seinų ir Lazdijų krašto knygnešiai ir daraktoriai“.
Leidinyje nagrinėjami draudžiamosios lietuviškos spaudos keliai buvusioje Seinų apskrityje ir gretimose vietovėse. Tai reikšmingas indėlis į šio krašto lietuvių švietimo, spaudos ir tautinio sąmoningumo istorijos pažinimą.
B. Kaluškevičius buvo ilgametis istorijos metraščio „Terra Jatwezenorum“ ir portalo „Punskas.pl“ bendradarbis, prisidėjo prie Punsko „Aušros“ leidyklos knygų rengimo.
Jo darbai primena, kad lietuviškos spaudos istorija neatsiejama nuo Punsko, Seinų ir Suvalkų krašto, kuriame gyveno ir veikė daugybė lietuviško žodžio puoselėtojų.
Palikimas, kuris išliks
Benjaminas Kaluškevičius priklausė tiems kruopštiems Lietuvos kultūros istorijos tyrinėtojams, kurių darbai ne visada plačiai matomi visuomenėje, tačiau be jų daugelis svarbių mūsų praeities liudijimų liktų nežinomi.
Jo parengtos knygos, straipsniai ir surinkta istorinė medžiaga išliks vertingu šaltiniu ateities tyrinėtojams ir visiems, besidomintiems lietuviškos spaudos bei tautinio atgimimo istorija.
Netekome žmogaus, kuris savo gyvenimo darbu prisidėjo prie lietuviško žodžio ir istorinės atminties išsaugojimo.
Nuoširdžiai užjaučiame Benjamino Kaluškevičiaus šeimą, artimuosius ir bendražygius.
Parengta pagal portalo „Punskas.pl“ paskelbtą nekrologą.
