Kovo 24 d., Suvalkų ligoninėje mirė Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas, buvęs Lenkijos lietuvių draugijos (LVKD) pirmininkas, Punsko valsčiaus viršaitis, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius, Seinų apskrities viršininko pavaduotojas, Lenkijos lietuvių draugijos tarybos narys Romas Vitkauskas.
Už veiklą buvo apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi bei sidabro medaliu „Už nuopelnus“.
Romas Vitkauskas gimė 1953 m. balandžio 13 d. Šlynakiemio kaime, Punsko valsčiuje, Lenkijoje).
Dar studijuodamas Varšuvos žemės ūkio akademijoje įsitraukė į Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos veiklą. 1978 m. grįžo į Punsko kraštą. 1980–1984 m. Punsko valsčiaus Trumpalio kolūkio pirmininkas. 1981–1985 metais buvo renkamas Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos pirmininku, o 1984 m. – Punsko valsčiaus viršaičiu.
Vėliau dirbo Lenkijos-Lietuvos agroturistikos ir rekreacijos bendrijos „Kaimynai“ direktoriumi, Seinų valsčiaus viršaičio pavaduotoju, Lenkijos lietuvių leidyklos „Aušra“ direktoriumi. Nuo 2006 m. lapkričio 27 d. Seinų apskrities viršininko pavaduotojas, Lenkijos lietuvių draugijos tarybos narys.
Gilios užuojautos giminėms ir artimiesiems.
AtA užuojauta artimiesiems…
Širdingiausia užuojauta Vėlionio šeimai ir artimiesiems.Tai buvo vienas iš garbingiausių Punsko-Seinų-Suvalkų krašto lietuvių. Tai Jis,būdamas Punsko valsčiaus viršaičiu,1991m.Sausio 13 naktį -tragiškių įvykių įkarštyje- Punsko krašte kartu su vietinių kaimo seniūnais ir vietiniu gydytoju visą naktį pasklido po ištisus kaimus ir rinko pinigines duokles už kurias nedelsiant nupirko didelį kiekį vaistų,tvarsčių ir sekančią dieną /nors sovietiniai sienos pareigūnai darė daug trukdžių/pristatė į Vilnių.Tad,ramybės Gerb.Romui kitapus mūsų!
Verkia mano širdis.
Am en.Su dumais, sparnuotu zirgi i Galaktika ir savo zvaigzde.
Mane ilgai piktino tie” riterio kryziai”.Dabar ne, nes isiaiskinau, ka reiskai ” ter”-Jupiter, termos,La ter an.
Saulius.Getu ir geruliu kunigas.Tik jis buvo kategoriskai pries Ramzi ant kryziaus.
Riterio zvaigzde, butu kaip tik.
Užjaučiu jo artimuosius, jo bendražygius ir jo bičiulius. Čia jis pats pasakoja apie sausio 13-ąją:
https://youtu.be/qJcyQyHi1-s?t=7m49s
Romui Vitkauskui atminti
Visuomenės veikėjai gyvena toliau savo nuopelnuose
Taip kaip lietuviu kultūra ir mūsų kraštas gyvuoja toliau su kiekvienu,
kuris atsiverčia Aušrą, su kiekvienu mažyliu ir jaunuoliu, kurie lanko lietuviškus darželius, mokyklą ir gimnaziją
Su kiekviena kapela, choru, muzikos ir tautinių šokių būreliu
Su kiekviena švente, kuri pritraukia visus- tuos, kurie nepavargsta ugdyti mūsų krašto gyventojų paveldą, tuos, kurie toli, bet niekada neužmirš savo šaknų,
ir daugelį lankytojų, susižavėjusių mūsų mažu lietuvišku pasauliu Lenkijos pakrašty,
mūsų krašto gyventojų gabumais ir menu
Taip kaip kiekviena daina ir knyga, kiekvienas šokis ir bendra veikla stiprina pynius, rišančius mus vienas su kitu ir su lietuviais šalia ir visame pasaulyje
Kaip kiekvienas, kuris pasišvenčia mūsų tėviškei ir jos vaikams, kuris išlaiko, atnaujina ir kuria draugystės ryšius su tolimais ir artimais kaimynais vis is naujo įrodant, kad kultūra ir mainai visus praturtina
Kaip kiekviena paminimo vieta, kiekvienas muziejus ir pastatas, per kuriuos Punsko ir Seinų krašto lietuviai gali skleisti savo tradicijas, priimti svečius iš visų pasaulio galų ir tęsti toliau tai, kas išsivystė per daugelį kartų
Taip ir visuomenės veikėjas, redaktorius, buves viršaitis, tėtis, vyras ir daugelio draugas ir artimas gyvens toliau kiekviename iš mūsų.
Rūta Vitkauskaitė