Šeštadienis, 17 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?

Agnė Karčiauskaitė Jankauskienė, www.punskas.pl
2023-03-16 08:00:27
6
sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

Piliakalnio komplekso Eglinėje rekonstrukcija. Įtvirtintos gyvenvientės vaizdas. Autorius Tomasz Żebrowski, sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

„Piliakalnis Eglinėje. Jotvingių centro gyvenvietė archeologinių ir gamtos tyrimų šviesoje“ – tai neseniai Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus Baltų skyriaus archeologų mgr. Gražynos Ivanovskos (Grażyna Iwanowska), mgr. Cezario Sobčako (Cezary Sobczak) ir dr. Marsino Engelio (Marcin Engel) pristatyta nauja knyga, kurioje labai išsamiai aprašyti Eglinės gyvenviečių komplekse gautų archeologinių medžiagų ir gamtos tyrimai.

Kaip sako patys archeologai, šis piliakalnis yra vienas geriausiai ištyrinėtų, todėl ir šios monografijos pasirodymą jie vadina esminiu įvykiu baltų archeologijoje.

Proveržiu yra rezultatas, gautas iš atliktų visų mokslinių tyrimų.

Į šią knygą sugulė artefaktų katalogas ir lentelės, kuriose pateikiamos radinių graviūros ir tyrimų dokumentacija, bei analitinė dalis, t. y. išsamiai aptariami rasti keli tūkstančiai radinių, 37 antropogeniniai sluoksniai, 23 objektai ir 8 konstrukcijos.

Aprašyti žmogaus atliktų žemės darbų pėdsakai (susiję su kalvos transformacija), ankstyvaisiais viduramžiais kieme pastatytų pastatų ir įtvirtinimų liekanos.

Be to, pristatomos išsamios atskirų paminklų ir jų grupių studijos (stilistinės, žaliavų ar technologinės).

Pateikiamos kasinėjimų metu aptiktos tiek žmonių, tiek gyvūnų, kaulinės medžiagos palaikų analizės.

Aptariami geologinių ir geofizinių tyrinėjimų, atliktų tarpeklio ir jo papėdėse, rezultatai.

Galiausiai pateikiama kelių organinių mėginių radioaktyviosios anglies analizės rezultatų suvestinė.

Archeologų komanda Eglinėje paskutinių tyrimų metu 2021 m. Pirmas iš kairės C. Sobczak, trečias iš kairės M. Engel. Nuotrauka Archeomap | punskas.pl nuotr.
Archeologų komanda Eglinėje paskutinių tyrimų metu 2021 m. Pirmas iš kairės C. Sobczak, trečias iš kairės M. Engel. Nuotrauka Archeomap | punskas.pl nuotr.

Naujausi atradimai

Pirmieji archeologiniai tyrinėjimai Eglinėje buvo atlikti dar 1954 m., o paskutiniai, papildantys ankstesniuosius – 2021 m.

Naujas 585 puslapių leidinys apima visus Eglinėje gautus archeologinius šaltinius ir išsamią jų studiją, yra daugelio metų lauko ir biuro darbų kulminacija.

Taip pat svarbu paminėti, kad ši monografija yra pirmasis išsamus jotvingių tvirtovės pristatymas, kitaip tariant, pirmoji pilna jotvingių tvirtovės įkūrimo analizė.

Atlikti darbai leido archeologams nustatyti tris ankstyvųjų viduramžių tvirtovės naudojimo fazes – nuo X amžiaus pabaigos iki XIII amžiaus pradžios.

Per šį laiką buvo tobulinama ir modifikuojama gynybos sistema, keitėsi tvirtovės funkcijos ir svarba.

Reikia paminėti ir tai, kad šioje knygoje aprašyti ne tik su jotvingiais, t. y. ankstyvaisiais viduramžiais, susiję radiniai, tačiau ir ankstesnių priešistorinių (kilnojamųjų) medžiagų iš romėnų įtakos laikotarpio (maždaug II–IV a.) ir senesnės analizės, taip pat šiuolaikiniai atradimai.

Paskutinių tyrimu metu archeologai jau turėjo galimybes naudoti šiuolaikinius neinvazinės žvalgybos būdus, įskaitant geofizinius tyrimus (geomagnetinė ir elektrinė varža, taip pat lazerinis 3D skenavimas iš oro – LiDAR), kurie leido išžvalgyti didelę greta gyvenvietės esančią teritoriją.

Surinktos žinios patvirtino tradicinių kasinėjimų metu piliakalnio kalno viršūnėje ir papėdėje pastebėtus įvairių gynybinių įtvirtinimų pėdsakus, tokius kaip pylimai, bokštai, grioviai, vartų perėjos, kelių ir perėjų reliktai.

Taip pat įsitikinta ir tuo, kad ne tik kalva, bet ir prie jos esanti teritorija (apie 200–300 m aplink tvirtovę) ankstyvaisiais viduramžiais buvo visiškai transformuota ir pritaikyta gyvenvietės bei gynybos reikmėms.

Po šių tyrimų atsirado galimybės atkurti visos teritorijos, pilies ir įtvirtinimų išplanavimą.

Monografijoje aprašyti ir keli naujausi išskirtiniai radiniai – įtvirtinimų papėdėje rastas ankstyvųjų viduramžių kirvis arba kalvos šlaituose aptiktas grąžtas tikriausiai naudoti statant medinius tvirtovės pylimus.

Labai įdomus radinys ir šlako luitas, tikriausiai geležies lydymosi liekanos.

Piliakalnio komplekso Eglinėje rekonstrukcija. Gynybinės sistemos. Autorius: Tomasz Żebrowski, sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.
Piliakalnio komplekso Eglinėje rekonstrukcija. Gynybinės sistemos. Autorius: Tomasz Żebrowski, sukurta pagal C. Sobczak analizes | punskas.pl nuotr.

Dar daug klausimų lieka neatsakyta…

Nors ankstyvaisiais viduramžiais jotvingiai buvo garsūs, tačiau jiems nepavyko sukurti centralizuotos valstybės ir jie išnyko iš istorijos puslapių.

Ir nepaisant naujausių kapaviečių atradimų, apie laidojimo įpročius žinoma mažai, ypač iš ankstyvojo jų egzistavimo laikotarpio.

Šiame kontekste būtina paminėti, kad Eglinės tvirtovės teritorijoje, išskyrus pavienių kaulų, kaukolių, neaptikta nei viena jotvingių kapavietė.

Taip pat labai mažai yra žinoma apie jotvingių tikėjimą.

Turint tai omenyje, įdomus faktas yra krikščioniškos religinės atributikos radiniai jotvingių teritorijose, įskaitant nemažą jų skaičių ir Eglinėje.

Čia rasti įvairių rūšių kryželiai ar medalionai su šventaisiais Jurgiu ir Nikolajumi greičiausiai pagaminti Rusioje.

Šiuos radinius galima laikyti išskirtiniais, kadangi yra žinomi vos keli tokie Rusios gaminiai.

Kaip jie pateko į Eglinę, atsakymo nerasime ir naujojoje knygoje.

Pristatydami šią knygą archeologai neabejojo, kad apibendrinus visą gausią Eglinės medžiagą, dalis senesnių leidinių žinių bus nebesvarbios ir, kad šioje knygoje pateiktomis žiniomis remsis ir jotvingių, ir viduramžių gynybinės architektūros, ir krašto archeologijos mylėtojai.

Eglinės radiniai | punskas.pl nuotr.
Eglinės radiniai | punskas.pl nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Archeologai tiria Salako pilkapyną
  2. Kaip archeologai pakeitė Vilniaus istoriją
  3. Kviečia paskaita-pokalbis apie Klaipėdą
  4. Ką apie pajūrio žmones pasakoja puodų šukės
  5. Koronavirusas keičia ir Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas
  6. Parodoje pristatomi 9 išskirtiniai kalavijai!
  7. Greta Švenčionių po vandeniu aptikta bronzos amžiaus gyvenvietė
  8. Vilniaus universitetas laukia pusantro tūkstančio archeologų
  9. K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)
  10. Lietuvos istorijos instituto ir Valdovų rūmų muziejaus bendradarbiavimo vaisiai – naujos muziejinės erdvės lankytojams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    DAUGELI TŪKSTANČIŲ METŲ, MŪSŲ PROTĖVIAI, NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ, SU SAULĘ, EIDAVO NUO RAMIOJO VANDENYNO IKI ATLANTO! IR ATGALIOS! MŪSŲ PROTĖVIAI PASKUI SAVĘ PALIKDAVO RIKIŲ – VALDOVŲ, KURGANŲ ŠLEIFĄ. – NUO LIETUVIŠKŲ ŽODŽIŲ – KUR GANOSI ŽIRGAI! VIENĄ TOKĮ KURGANĄ, ALTAJŲ KALNUOSE, VADOVAUJANT LENINGRADO PROFESORIUI, SERGEJUI IVANOVIČIUI RUDENKO, 1155 metais, TEKO ATIDENGINĖTI IR MAN! Iš pagarbos lietuviams, man ir tremtiniu ROMANŲI MOCKUI, parodė stebėtiną MŪSŲ PROTĖVIŲ AUKSO dirbinių KOLEKCIJĄ!

    Atsakyti
  2. Koks grožis! says:
    2 metai ago

    Na, bet šitokį grožį sukurti! – Atrodo, jog tais laikais komplekso Kūrėjas visą tą plotą iš aukštybių matė, ir iš ten žiūrėdamas apmatus braižė, ar maketą kūrė.

    Atsakyti
  3. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    PO DAUGELIO METŲ, SUŽINOJAU, KAD TAIS PAČIAIS 1955 metais, MARIJA GIMBUTIRNĖ ATIDENGINĖJO MŪSŲ PROTĖVIŲ KURGĄNĄ VAKARUOSE! (Atsiprašau už 1955 m. datoje padarytą klaidą).
    Beja, Marija Gimbutienė nežinojo, kad visi šie kurganai, buvo LIETUVIŲ PROTĖVIŲ VALDOVŲ – RIKIŲ KAPAI!!!!!

    Atsakyti
  4. Vilna says:
    2 metai ago

    Iš itstorijos šaltinių yra žinoma, kad Kijevo Rusia 11-ame amžiuje iš Jotvingių rinko bažnytinius mokesčius, todėl nieko nuostabaus, kad rasti kryželiai ar medalionai su šv. Jurgiu ir Nikolajumi gali būti pagaminti Rusioje. Juolab, kad ir Gardinas, kuriame tuo metu jau stovėjo Rytų apeigų katedra, yra ne per toliausiai nuo Eglynės.
    Beje, Rytų apeigų krikščionybė tuo metu buvo įsitvirtinusi ne tik Jotvingiuose, bet, matyt, ir Pietrytinėje Lietuvoje, be to, gal ir Mozūruose. .

    Atsakyti
  5. Girdėjot Panoramą? says:
    1 metai ago

    TV reportažas:
    Lietuvoje gali būti net ~1003 piliakalniai!

    Atsakyti
  6. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Jotvingiai išnyko iš istorijos puslapių? Labai apsirinkate. Kasinėjant Eglinės piliavietės aplinką, pas jotvingius buvo aptikta priešistorinių medžiagų iš romėnų aplinkos. Kaip jos ten atsirado? Kjuzio mieste atruskuose dabartinėje Italijoje buvo aptikta bronzinė moters statulėlė, nuleistoje dešinėje rankoje laikanti vainiką. Uždėjus aukštos plonos statulėlės su ranka kontūrą ant žemėlapio pasirodė, kad vainikas jos rankoje apima romėnų kažkada valdytą teritoriją Apeninų pusiasalyje, o petys, “pakištas” po Baltijos jūra, apima Eglinės piliavietės vietą. Išvada: jotvingiai, po ledynmečio parėję namo ir pasistatę bazinę pilį Eglinėje, šias aptiktas romėniškas medžiagas Eglinėje turėjo natūroje. O tai reiškia, kad jotvingiai šiuo faktu savo istoriją nukėlė atgal į romėnų laikus. Smulkiau apie tai galima paskaityti knygoje “Istorija pareinant į Lietuvą”, užsakant ją adresu: knygos.lt-Istorija pareinant į Lietuvą. Dėkoju.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

2025 05 17
Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“
Kultūra

Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

2025 05 17
Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
Istorija

Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

2025 05 17
Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.
Lietuvoje

Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

2025 05 17
Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
Architektūra

Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

2025 05 17
Čiurlionių šeima apie 1906 m. | NCDM nuotr.
Istorija

Švenčiame Čiurlionio metus: Lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

2025 05 17
Saugumo priemonės
Lietuvoje

KAM stiprina savivaldybių atsparumą

2025 05 16
Vaistai | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

2025 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Česlova Zukulienė apie Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: tautos istorinis paveldas ar politinių žaidimų įkaitas?
  • MOKYTOJŲ DĖMESIUI!!! apie Nuo šiol vietinis maistas bus ženklinamas  ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“
  • Jim Rickards apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • Zigmas Vaišvila apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mėgstamiausias vasaros patiekalas – kitaip
  • Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: tautos istorinis paveldas ar politinių žaidimų įkaitas?
  • Būsto paskolos sutartis – į ką atkreipti dėmesį?
  • Netradicinės investicijos: kokie pomėgiai gali virsti turtais
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.

Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

2025 05 17
Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

2025 05 17
Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

2025 05 17
Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.

Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

2025 05 17
Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

2025 05 17
Čiurlionių šeima apie 1906 m. | NCDM nuotr.

Švenčiame Čiurlionio metus: Lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

2025 05 17
Projektų vadyba

A.V. Rakšnys, D. Žilinskienė, A. Guogis. Kaip „Agile“ projektų vadyba gali keisti viešojo sektoriaus valdymą?

2025 05 17
Audrius Valotka

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

2025 05 16
Pinigai, monetos

Trys dažniausi klausimai įsigaliojus kainų apvalinimui

2025 05 16
S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

2025 05 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Česlova Zukulienė apie Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: tautos istorinis paveldas ar politinių žaidimų įkaitas?
  • MOKYTOJŲ DĖMESIUI!!! apie Nuo šiol vietinis maistas bus ženklinamas  ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“
  • Jim Rickards apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
  • Zigmas Vaišvila apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • +++ apie Derybos be Putino: ko tikėtis iš Rusijos ir Ukrainos derybų Turkijoje Nuolat atnaujinama
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Valstybinė mokesčių inspekcija

Gyventojams jau pervesta apie 25 mln. permokų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai