Lvovo istorijos muziejuje, Ukrainoje, atidaryta paroda apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, audringą rezidencijos istoriją ir paveldą, lietuvių bei ukrainiečių ryšius, kurie siekia X amžių.
Pasak Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, „Vilniaus rūmų likimas yra glaudžiai susijęs su visos Lietuvos istorija.
Maskvos okupantai keletą šimtmečių naikino rūmus, kol galutinai nušlavė nuo žemės paviršiaus ir tai buvo sąmoningas jų siekis naikinti valstybės simbolius. Taip pat nacionalinės tapatybės ženklus, trinti istorinę atmintį, pasityčioti iš nacionalinio kultūros paveldo arba jį išgrobstyti.
Kaip šiandien rodo prieš Maskvos barbarus didvyriškai besikaunančios Ukrainos pavyzdys, pelkių gyventojų mentalitetas ir veikimo būdai šimtmečiais nesikeičia“.
X–XI a. istorija
Parodoje pasakojama istorija siekia X–XI a., kai kuriantis ir stiprėjant Kijevo Rusios valstybei, tuo pat metu ir Lietuvoje prasidėjo ilgai užtrukęs valstybės konsolidavimo procesas, buvo net keli Lietuvos krikšto bandymai.
Lietuvos vardas pirmą kartą buvo paminėtas1009 m., kai Kijeve apsilankęs ir ten apie Lietuvą sužinojęs misionierius Brunonas atvyko į šį kraštą, pakrikštijo valdovą Netimerą, bet netrukus Lietuvos ir Rusios pasienyje buvo nužudytas, o mūsų šalis liko pagoniška ir trumpam pateko į Rusios įtaką bei mokėjo Kijevo kunigaikščiams duoklę.
Lvovo istorijos muziejuje
Lvovo istorijos muziejuje lankytojai jau pirmąją parodos dieną stoviniavo prie stendų ir gyvai diskutavo apie bendrą dviejų valstybių istoriją. Kaip teigia muziejaus vadovas dr. Romanas Čmelykas, „Vilniuje esantys Valdovų rūmai yra visos Lietuvos nacionalinis simbolis, laisvos ir klestinčios valstybės karūna.
Atidarydami parodą apie šią Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją, kartu pasakojame ir mūsų istoriją. Tiesa, parodai parinkta vieta – taip pat prasminga.
Šį pastatą, kuriame įsikūręs Lvovo istorijos muziejus, šiandien vadiname karališkaisiais rūmais, nes XVII a. jį buvo įsigijęs ir kurį laiką gyveno Jonas Sobieskis, vėliau, kaip žinia, tapęs Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi“.
Parodoje pasakojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorija iki Abiejų Tautų Respublikos sunaikinimo, kai XVIII a. pabaigoje beveik visa Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija buvo užgrobta labiausiai atsilikusios, agresyvios Rusijos imperijos.
Lietuvos valstybingumo ženklų naikinimas
Ji sąmoningai naikino Lietuvos valstybingumo ženklus – griovė ir niokojo rūmus, bažnyčias, vienuolynus, mokyklas, statydama cerkves keitė miestų vaizdą. Tokia Rusijos politika gerai pažįstama ir ukrainiečiams.
Pasakojimas pratęsiamas naujausia istorija: pristatomi archeologiniai teritorijos tyrimai, sprendimas atkurti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją ir Valdovų rūmų muziejaus veikla. Čia ukrainiečiai gali išvysti žymiausių pasaulio politikų, užsienio valstybių valdovų susitikimų, kurie vyko būtent rūmuose Vilniuje, akimirkas.
„Tiek su Lvivo istorijos muziejumi ir jo vadovu dr. Romanu Čmelyku, tiek su Lvovo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerija ir jos vadovu Tarasu Vozniaku mus sieja ilgametis, bičiuliškas bendradarbiavimas.
Pavyzdžiui, šiuo metu mūsų muziejuje Vilniuje veikia net dvi parodos iš šių Lvovo muziejų, o kitąmet laukiame parodos ir iš Lvovo nacionalinio Andrejaus Šeptyckio muziejaus.
Tikimės į Lietuvą atvežti vieną šio muziejaus rinkinio brangakmenių, bendraujame su šios institucijos vadovu Ihoriu Kožanu. Tai bus paroda, kurią iki šiol yra mačiusios tik Jungtinių Amerikos Valstijų ir Italijos visuomenės“, – sako V. Dolinskas.
Parengta pagal Valdovų rūmų muziejaus pranešimą
