V. Simulikas. Tauta be balso

2014 m. kovo 25 d. Seimas atėmė iš Lietuvos žmonių teisę pasisakyti svarbiu klausimu. Atrodo, toks paprastas veiksmas – tiesiog neįtraukė į Seimo posėdžio darbotvarkę klausimo, kada rengti referendumą dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams. O iš tikro dar kartą parodė nugarą savo tautai.

Valdžiai labai reikia, kad žmonės balsuotų. Už partijas, už sąrašus, už prezidentą, už narystę Europos Sąjungoje. Kalbame apie pilietinę visuomenę, apie atsakomybę, apie tai, kad žmonėms turi būti ne vis vien, nes tai liečia juos pačius, kuria jų pačių ateitį.

Deja, kitą dieną ta pati valdžia tiesiog nepaklaususi nei vardo, nei pavardės atima iš tautos galimybę išreikšti savo valią. Nepaisydamas to, kad 300 tūkst. žmonių pritarė, jog referendumas reikalingas, Seimas nusprendė, jog ne, mūsų žmonėms tokio referendumo nereikia. Seimo nariai geriau žino?

Man įdomu, kokiais žodžiais po rinkimų politikai reikš savo nuostabą. Dėl to, kad žmonės neatėjo balsuoti, dėl to, kad balsavo ne taip, kad gadino balsavimo biuletenius ir kitaip reiškė savo protestą. O kas jiems belieka? Juk politikai nesupranta arba pamiršta paprasčiausias tiesas: nori, kad tave išgirstų – klausykis; nori, kad tavim tikėtų – patikėk pats. Atsukai žmonėms nugarą – nesitikėk, kad jie tave palaikys. Išdavei – nesitikėk supratimo.

Nesiūlyčiau politikams dangstytis procedūromis ir teisininkų reikalavimais. Žmonės ne kvaili, jie supranta, kad kai reikia, procedūros būna atliekamos sklandžiai, greitai ir be papildomų klausimų. Juk jei nori – viską gali.

Buvo pasigirdę nuogąstaujančių balsų, esą pasinaudodami referendumo korta savo veiklą vykdo įvairūs politinių paraščių veikėjai. Aš noriu pasakyti – pasitikėkite savo žmonėmis. Jie žino, supranta ir atskiria pelus nuo grūdų, apsišaukėlius nuo darbininkų. Žmonių neapgausi. O jei jau jiems kyla noras eiti paskui apsišaukėlius, tai klauskime savęs – kodėl jiems taip norisi. Ar tik ne todėl, kad kai „nepatogu“, mes lengva ranka atimame galimybę iš Lietuvos žmonių pasisakyti svarbiais klausimais?

Politikai atėmė savo Tautos balsą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įteisintą galimybę reikšti nuomonę, nuspręsti savo likimą. Kaip kalviui nusikalti savo laimę, ir net, galų gale, padaryti savo klaidas. Tad dabar tegul nebesistebi, kad Tauta su jais nesikalba. O juk Tauta be balso – tai Tauta be ateities.

Autorius yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys