2026 m. birželio 30 d. 16 val. Lietuvos Respublikos Seimo Vitražo galerijoje vyks Seimo Pirmininko Juozo Oleko globojamas koncertas, skirtas „Kanklių metų“ minėjimui – 120-osioms pirmojo Lietuvoje kanklių ansamblio įkūrimo metinėms – ir Japonijos bei Lietuvos diplomatinių santykių 35-mečiui. Renginį organizuoja Lietuvos Respublikos Seimas kartu su Japonijos ambasada Lietuvoje.
„Muzika ir kultūra dažnai suartina žmones greičiau nei ilgi pokalbiai. Džiaugiuosi, kad Seime susitinka dvi išskirtinės muzikinės tradicijos, primenančios, jog pagarba savosioms šaknims ir atvirumas kitoms kultūroms mus labiau jungia, negu skiria. Tokie susitikimai stiprina ne tik Lietuvos ir Japonijos kultūrinius ryšius, bet ir abipusį pažinimą bei draugystę“, – sako Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.
Šiame renginyje susitiks dviejų šalių muzikinės tradicijos, kviesdamos klausytojus patirti unikalų kultūrinį dialogą per kanklių muziką. Koncerte dalyvaus Yuko Yamasaki ir kanklių ansamblis iš Japonijos bei Žemyna Trinkūnaitė su kanklių ansambliu „Saulėja“ iš Lietuvos.
Yuko Yamasaki – buvusio Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje Shiro Yamasaki žmona. Gyvendama Lietuvoje ji susižavėjo kanklių skambesiu ir pradėjo mokytis groti pas kanklių meistrę Žemyną Trinkūnaitę. Grįžusi į Japoniją ji toliau puoselėjo meilę kanklėms ir subūrė japonų kanklininkių grupę.
Programoje skambės lietuvių ir japonų liaudies dainos bei originalūs kūriniai, kuriuose atsispindi gamtos grožis, metų laikų kaita, gimtinės ilgesys ir žmogaus ryšys su jį supančiu pasauliu.
Šis Lietuvos ir Japonijos atlikėjų susitikimas kviečia ne tik mėgautis muzikos skambesiu, bet ir paminėti ilgametę abiejų šalių draugystę, stiprinant kultūrinius ryšius ir tarpusavio supratimą.
























Birželio 25 dieną jie su japonų ir mūsų chorais jau koncertavo B.Dvariono muzikos mokykloj, bet mūsų žurnalistai tuo, deja, nesusidomėjo.
Beje, keistoka, kad šiuo atveju neatkreipiamas dėmesys į tai, jog lietuvių (kuršiška) dvasinė giminystė su japonais galimai eina net per ainus, kuriuos tyrinėjo caro tremtyje buvęs B. Pilsudskis. Beje, apie ainams giminingos nanajų genties ryšius papročių srityje su išlikusiais Žemaitijoje yra minėta dar sovietinių etnografų.
Matyt, plečiant senos giminystės ryšus su japonais derėtų įsijungti ir etnografams, mitologams, kalbininkams, gal ir genetikams. Manau, tai būtų perspektyvi tyrimų sritis.
Nanajai ainams negiminingi. Nanajų kalba priklauso tungusų-mandžiūrų kalbų šeimai, o ainų kalba nepriklauso jokiai kalbų šeimai.
> skt.
Gali būti, kad ainų kalba nėra priskirta jokiai šeimų grupei todėl, kad yra nepakankamai ištirta. Be to, nanajai, galbūt, kartais priskiriami prie ainų genčių ne pagal kalbą, o tik – etnografiškai.
Beje, būtų įdomu bandyti gretinti tame krašte gyvenančių goldų pavadinimą su baltų galindų, goliadų vardų žodžiais. Čia derėtų dar prisiminti, kad dzūkų jaunimo žaidžiamas ‘šokimas lanton’ yra tapes Korėjos nacionaliniu žaidimu. Sakyčiau, gal dar tame pačiame ledynmečio ryšių kontekste būtų galima bandyti gretinti Karelijos – Korėjos pusesalių, Murmansko miesto (Karelija) – Amūro upės pavadinimus.
Tokie tyrinėjimai Lietuvos ryšius su japonais tik artintų – Lietuvą kaip gilią senovę išlaikiusią garsintų.