Birželio 22–27 dienomis Utenos rajone, Leliūnuose įsikūrusiame Vytauto Valiušio keramikos muziejuje, vyks tradicinis tarptautinis keramikos simpoziumas.
Visą savaitę truksiantis renginys suburs patyrusius puodžius, garsių keramikos mokyklų atstovus bei gyvojo papročio perėmėjus net iš dešimt pasaulio šalių: Egipto, Graikijos, Italijos, Kanados, Lenkijos, Maltos, Meksikos, Ukrainos, Suomijos, Šiaurės Makedonijos.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamo simpoziumo tikslas – supažindinti visuomenę ir amato meistrus su skirtingų šalių tradicinės keramikos įvairove, formų bei spalvų savitumu. Į Leliūnus susirinkę kūrėjai demonstruos savo gimtųjų šalių išskirtines technikas ir dalysis sukauptais įgūdžiais su kolegomis bei renginio svečiais.
Renginio dienomis muziejaus dirbtuvėse virs aktyvus kūrybinis procesas
Praktinių užsiėmimų metu dalyviai žies bei puoš indus, atskleisdami senąsias amato paslaptis. Kartu simpoziumo erdvėse veiks išskirtinė paroda, kurioje lankytojai galės išvysti meistrų atsivežtus darbus. Savaitės pabaigoje šią ekspoziciją papildys nauji, ką tik Leliūnuose gimę menininkų kūriniai.
Leliūnai jau turi gilius šio renginio papročius. Pirmasis tarptautinis keramikos simpoziumas V. Valiušio keramikos muziejuje buvo surengtas 2015 m. Nuo 2016 m. renginiai tapo teminiai, o dalyvaujančių šalių geografija kasmet sparčiai plėtėsi.
Per simpoziumo gyvavimo istoriją jame savo meistriškumą jau demonstravo meistrai iš Armėnijos, Baltarusijos, Estijos, Sakartvelo, Japonijos, Latvijos, Ukrainos, Uzbekijos, Vengrijos ir Lietuvos.
Leliūniškiai nerimsta ir tai yra džiugu. Renginys, aišku, bus turtinamas naujais ir vis naujais atrakcionais, kas linksmins susirenkančią publiką. Karvutėmis vieni gal bus aprengti, kiti krepšinį gal žais, mėtant “kamuolį” į tam skirtas įvairiais aukščiais išdėstytas puodynes. Treti, apsiavę veltiniais, futbolą žais gal su rutulinįėmis puodynėmis, o ketvirti vežimu su moliniais ratais gal pavažiuoti norės poni arkliuko traukiamu… Sėkmės!
P. S. O, kur dar eilėraščių (vos nepamiršau!) apie puodynę konkursas? Poetas Teofilis Tilvytis, juk, trumpą tokį yra parašęs: “Turiu dar galvą, ne puodynę, tai pabučiuok man į sėdynę”. Arba: “Ausis viena ruda šitos puodynės / Antros ausies – visai nebėr / Bet vis tik šiai keistai puodynei/ Gerai pritinka skrybėlė/ Prosit!