Beveik 28 tonos – tiek iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai 2 tonomis mažiau farmacinių atliekų nei vaistinės surinko užpernai. Valstybinės ligonių kasos specialistų vertinimu, šie skaičiai kalba ne tik apie sąmoningesnį visuomenės požiūrį į aplinkos tausojimo svarbą, bet ir apie atsakingesnį vaistų įsigijimą bei jų vartojimą. O kiek būtume sutaupę, jei visus vaistus būtume vartoję tikslingai?
Įsigijome daugiau, išmetėme mažiau
Kasmet dešimtimis tonų matuojama į vaistines grąžintų nesuvartotų vaistų statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai jau įprato elgtis atsakingai ir rūšiuoti vasitines atliekas – nenaudojamų vaistų nebeišmeta į šiukšliadėžes ar neišpila į kanalizaciją, o atneša į vaistines. Tokiu būdu utilizavus namuose susikaupusius pasenusius vaistus ne tik užkertamas kelias vaikų ar gyvūnų apsinuodijimui, bet ir apsaugomas dirvožemis bei gruntiniai vandenys.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atliktos analizės duomenimis, pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vaistinėse įsigijo 73 tūkst. žmonių daugiau, nei užpernai. Kadangi vaistinių atliekų praeitais metais surinkta gerokai mažiau nei prieš dvejus metus, tikėtina, kad pernai daugiau pacientų įsigijo ir vartojo vaistus tinkamai, tiek ir taip, kaip nurodė gydytojai ar patarė vaistininkai.
Iki šiol metų metus stebėjome augančius vaistinėms grąžinamų vaistų rodiklius. Per penkmetį surinktų vaistų kiekis išaugo dvigubai. Užpernai buvo pasiektas pikas: apskaičiuota, jog gyventojai į vaistines atnešė beveik 30 tonų nebereikalingų vaistų. Džiaugėmės dėl aplinkosaugos, tačiau nerimą kėlė netikslingo vaistų skyrimo ir įsigijimo aspektai.
Viliamės, jog net 2 tonomis mažesnis pernai grąžintų vaistų kiekis yra geras ženklas, rodantis kad gyventojai pradėjo racionaliau vartoti vaistus, t. y. daugiau ligonių įsigijo ir vartojo vaistus saikingai – tik tiek, kiek buvo būtina“, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
Praradome milijonus
Nepaisant to, kad grąžinamų vaistų kiekis pernai sumažėjo, vis dėlto jis išliko stulbinamas. VLK atliko skaičiavimą, kuriuo 28 tonas vaistinėms gyventojų suneštų vaistų pabandė paversti pinigine išraiška.
VLK specialistai apskaičiavo, kad vidutiniškai 10 vienetų įvairių vaistų pakuočių sveria apie 250 g, taigi 28 tonos farmacinių atliekų galėtų sudaryti apie 112 tūkst. pakuočių. Vidutinė vienos įvairių vaistų pakuotės kompensavimo suma 2022 m. siekė 19 eurų, todėl jei skaičiuotume, kad visas išmestas vasitines atliekas pernai sudarė kompensuojamieji vaistai, tai reikštų, kad už pacientų nesuvartotus vaistus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo sumokėta apie 2,13 mln. eurų. Šios lėšos galėtų būti tikslingai panaudotos pacientams gydyti – sveikatos priežiūros paslaugoms ir naujiems vaistams kompensuoti.
„Remdamiesi šia prielaida, galime pasidžiaugti, kad gyventojai praeitais metais racionaliau vartodami vaistus, kai jų buvo išmesta 2 tonomis mažiau, sutaupė apie 152 tūkst. eurų“, – sako I. Medžiaušaitė.
Tikslingai vaistus vartojame tada, kai nebelieka ko išmesti
Ligonių kasos primena, kad racionalus vaistų vartojimas yra toks, kai asmuo gauna jam tinkamus vaistus individualius poreikius atitinkančiomis dozėmis, tinkamai gydymo trukmei ir mažiausia galima kaina. Šiame procese dalyvauja ir gydymą skiriantis gydytojas, ir vaistus vartojantis ligonis.
Gydytojas, pirmą kartą pacientui paskirdamas naują kompensuojamąjį vaistą, turi teisę išrašyti jo tik 10 dienų, jei liga ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas ligoniui yra tinkamas, saugus ir efektyvus, gali būti išrašomas jo receptas ilgesniam gydymo kursui − iki 3 ar 6 mėnesių.
„Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Lietuvos medikai, sveikatos ekspertai nuolat primena, kad vaistus vartoti reikia atsakingai, saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Tačiau nemažai žmonių nepaiso gydytojo patarimų ir juos perka bei vartoja savo nuožiūra, neretai įsigyja net ir pirmą kartą vartojamų vaistų didesnį kiekį, nei iš tikrųjų reikalinga, ypač jei jiems taikoma nuolaida. Jei pacientai vaistus įsigytų ir vartotų racionaliai, o gydytojai juos skirtų tinkamai, vaistinėms nebūtų ką grąžinti ir žmonės sutaupytų kitoms reikmėms“, – įsitikinusi I. Medžiaušaitė.
Kaip tinkamai atsikratyti nereikalingais vaistais?
Svarbu žinoti, kad visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai gali atnešti į bet kurią vaistinę. Jie turi būti priimami nemokamai. Jei kuri nors vaistinė atsisako iš žmonių priimti pasenusius vaistus, apie tai būtina pranešri Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.
Medicinos pagalbos priemonės, tarp kurių – švirkštai, taip pat laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, jų negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, suteikę paslaugą, jie juos turi surinkti. Tokia pati tvarka galioja ir lašinėms, panaudotoms pirštinėms bei kitoms atliekoms – medicinos darbuotojai pasirūpina jų utilizavimu. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės taip pat priima ir medicininius termometrus.
Pasenusius arba nereikalingus maisto papildus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes maisto papildas nėra vaistas ir jis nekenkia aplinkai. Tuo tarpu vitaminus, kurie gali būti priskiriami vaistų grupei, priima vaistinės, o jei nėra priskiriami – tuomet juos reikia išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
