Kalba pasakyta Seimo salėje 2022-01-18 d. priimant Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą Nr. XIIIP-535(2)
Kolegos, šiandien balsuosime dėl antivalstybinio, lietuvių kalbos konstitucinį statusą paneigiančio projekto.
Kadangi 1988-89 metais teko laimė dirbti Sąjūdžio „Atgimimo“ savaitraštyje, puikiai menu, kad to meto pagrindinis „jedinstvininkų“ taikinys buvo valstybinė kalba. „Jedinstvos“ mitingų Lietuvoje pagrindinis viešasis motyvas nuo pat pradžių buvo pasipriešinti lietuvių kalbos valstybiniam statusui.
Primenu, kad ir vadinamų lenkiškųjų autonomijų steigimas, diriguojant „platformos“ komunistams, buvo nukreiptas prieš lietuvių kalbos įteisinimą oficialiąja kalba.
Lietuvių kalbos įvalstybinimas Atgimimo metu buvo ryškiausia atgimstančios valstybinės sąmonės išraiška.
Šiandien balsuosime už įstatymą, kuris žymi esmingą posūkį, tiksliau sakant lietuvių valstybinės kalbos statuso atsisakymo proceso pradžią, taigi tie Seimo nariai, kurie šiandien sausio 18 dieną Seime balsuos už Konstitucijos 14 straipsnį paneigiantį įstatymo projektą, nori ar nenori, tačiau atsistos greta to meto „jedinstvos“ pasekėjų.
Tiesa, dabar jie save vadins rimtais geopolitikais, kurie neva gerina santykius su kaimynine Lenkija. Tačiau cituojant amžiną atilsį kalbininką profesorių Vincą Urbutį, „Tai tik lietuvių kalbos išdavystė“ ir čia jokie Teisės ir teisėtvarkos komiteto teisiniai gudravimai nepadės, nes Konstitucinis Teismas pasisakė aiškiai: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“
Iš esmės tą patį apsvarstęs šį teikiamą projektą patvirtino ir Seimo Teisės departamentas.
Tikiuosi, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vetuos šį antikonstitucinį įstatymo projektą ir suteiks galimybę priimti naują įstatymo projektą.
Autorius yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, buvęs Lietuvos Respublios užsienio reikalų ministras
Audrys Antanaitis: Prezidentas neturi kito pasirinkimo – tik vetuoti
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/audrys-antanaitis-prezidentas-neturi-kito-pasirinkimo-tik-vetuoti-56-1629836?copied
O kas sakė, kad jeigu konservatorius – tai ir protingas? Ką gi, “kiekvienas kaimas tuti savo d.urnių” (liaudies išmintis).
Lietuvių kalba yra svarbiausia, ką tauta turi. Su jos išnykimu, neliks ir Lietuvos (gali labai greitai pakeistas ir valstybės pavadinimas, galim tapti net ne Litbelu, o Bellitu). Juk tai paminimas Lietuvos kūrėjų išminties.
Autorius teisus, tačiau jis nesupranta, kaip tai atsitiko. Konservatoriai laimėjo rinkimus, nes kai kam patiko Ažubalis, kai kam Kasčiūnas, kai kam Šimonytė, kai kam Anūkas…, nors jų pažiūros esminiais klausimais nesutampa. Taigi, situacija tokia, kai tikslu tampa bendras lovys.
„Tiesa, dabar jie save vadins rimtais geopolitikais, kurie neva gerina santykius su kaimynine Lenkija.“
Kas „jie“, nutylėta: nei pavardžių, nei partijų. Kodėl? Na, bet ir kvailas mano klausimas.
„nori ar nenori, tačiau atsistos greta to meto „jedinstvos“ pasekėjų.“ – nori – nenori…, nenori – nori… Ak, kam tie žodžiai, kai viskas, kaip ant delno.
Ažubalio tikėjimas, kad Prezidentas vetuos įstatymą, yra naivuoliškas. Juk toks įstatymas priimtas vykdant 1994 m. sutarties su Lenkija 14 punkto įsipareigojimą. Jeigu Ažubalis nori spausti Prezidentą, kad vetuotų, tai tą jis turėtų daryti viešai reikalaudamas Prezidento pateikti Seimui dekretą dėl 1994 m. sutarties su Lenkija termino, turinčio po poros metų pasibaigti, jo toliau nepratęsti. Beje, nutarimo projektą dėl šios sutarties netęsimo pateikti Seimui, susidarius tokiai padėčiai, Ažubalis privalėtų organizuoti ir pats pačiame Seime, bet jis apie tai nutyli. Tai gal čia ir yra tikrasis jo lietuviškasis veidas?!
Pagrįstas pastebėjimas.
Na, kiek man aiškino to meto URM m-ras P. Gilys, sutartyje parašyta pavardę rašyti pagal skambesį. T.y., nepridedant lietuvių kalbai būdingų galūnių, o ne lenkiškai rašyti. Tas, kas lenkams aiškina kitaip, turi mums žinomų tikslų.
Kas sutartyje rašoma reikalinga žiūrėti pačioje sutartyje, o jos 14 punkte yra šalių sutarta, kad “Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje”. Apie tokios specialios sutarties sudarymą viešos informacijos nėra.
1994 m. sutartyje yra sutarta tik dėl vardų ir pavardžių vartojimo – “pagal skambesį”, o ne ir dėl jų rašymo. Kaip minėta, jų rašymui reikalinga atskira sutartis.
Va dėl to, kad specialioji sutartis nesudaryta, duoda Prezidentui pagrindą įstatymą vetuoti, pasiūlant jį priimti po to, kai su Lenkija dėl pavardžių rašymo bus sudaryta minėta specialioji sutartis.
Verčiau čia tokį Estijos Respublikos teisės aktą – Aplinkos taryba turi teisę reikalauti, kad 1 poskirsnyje nurodytas sertifikatas būtų išverstas į estų kalbą, jeigu vertinant atitiktį sertifikato turinys ir duomenys jai nesuprantami.
Kalbininkų nuomonės dėl asmenvardžių rašybos išsiskiria: vieni naująjį įstatymą sveikina, kiti įžvelgia kėsinimąsi į lietuvių kalbą
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2022/01/19/news/kalbininku-nuomones-del-asmenvardziu-rasybos-issiskiria-vieni-naujaji-istatyma-sveikina-kiti-izvelgia-kesinimasi-i-lietuvi-22110448
O kas jis?
Tas, kurio nuomone, tikriausiai, remsis Seimas. Nes jo nuomonė sutampa su Laisvės kabutėse partijos elito norais.
Pirmą kartą girdžiu apie jį. Neteko susitikti, kalbėtis ar kur matyti.
Lenkijos Punsko valsčiaus svetainėje viršaičio lietuvio Vytauto Liškausko asmenvardis rašomas Witold Liszkowski, jo pavaduotojo Jono Vaičiulio- Jan Wojczulis,vyr. finansininkės Danutės Šimčikienės- Danuta Szymczyk.Lietuviškoje svetainės versijoje šie asmenvardžiai buvo rašomi lietuviškai,bet ši svetainės versija neveikia.
http://www.ugpunsk.pl/asp/samorzad-gminy,54,,1
Oficialiuose valsčiaus dokumentuose viršaičio asmenvardis taip pat rašomas Witold Liszkowski,o ne Vytautas Liškauskas.
http://www.ugpunsk.pl/asp/pliki/2022/ogloszenie_o_v_przetargu_243_4.pdf
O kodėl punskiečiai, seiniečiai ir t.t. nereikalauja, kad Punsko ir Seinų pavadinimai gramatiškai būtų rašomi lietuviškai, bet tik lenkiškomis raidėmis. Juk šios žemės etniškai yra lietuvių tautinės mažumos gyventi plotai iki jų užgrobimo 1920 m. Tokiu atveju pagal tarptautinę teisę punskiečiai ir seiniečiai turi teisę reikalauti, kad Punsko ir Seinų pavadinimai skambėtų pagal lietuvių kalbos gramatiką ir būtų pagal tokį skambėjimą rašomi, t.y. būtų rašoma tik transliteruojant šiuos senus lietuviškus pavadinimus lenkiškomis raidėmis – Punskas, Seinai. Dėl šios teisės punskiečių ir seiniečių balso nesigirdi. O kodėl?…