Skiepų nuo erkinio encefalito apimčių didėjimui karantinas didelės įtakos neturėjo

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet kovo–balandžio (karantino) mėnesiais įskiepyta 18,5 tūkst. daugiau vakcinos dozių nuo erkinio encefalito (EE), lyginant su pernai tuo pačių laikotarpiu – atitinkamai 79 887 ir 61 425 vakcinų dozės.

„Tai rodo, kad karantino laikotarpis didelės įtakos atidėti skiepijimus nuo erkinio encefalito neturėjo“, – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras, Saulius Čaplinskas. Jo teigimu, tokios tendencijos dar kartą patvirtina, kad Lietuvos žmonės yra gerai informuoti apie erkinio encefalito pavojus bei rūpinasi savo sveikata skiepydamiesi nuo erkinio encefalito.

Pasak prof. dr. S. Čaplinsko, erkinio encefalito sukėlėjus – erkinio encefalito virusus – platina erkės, kurios paplitusios Lietuvoje. Dažniausiai žmonės šia liga užsikrečia miestų ribose: parkuose, priemiesčių miškuose, kolektyvinių sodų prieigose. Pavasarį didžiausias erkių aktyvumas registruojamas balandžio–gegužės viduryje. Erkėms tinkamiausia aplinka yra lapuočių ir mišrūs miškai. Čia erkėms pakankamai drėgmės, gera miško paklotė. EE galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai reti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad Lietuva yra endeminė erkinio encefalito šalis ir vakcinaciją nuo erkinio encefalito rekomenduojama pradėti žiemą ar ankstyvą pavasarį, tačiau skiepytis visada nevėlu, ypač tiems, kurie dažnai būna gamtoje. Pasiskiepijus, imuninė apsauga susiformuoja praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo.

Sergamumo EE pakilimas Lietuvoje registruojamas birželio–spalio mėnesiais, t.y. kaip tiktai tais mėnesiais, kai gyventojai dažniau būna gamtoje. Nuo EE apsaugo skiepai, o erkinio encefalito vakcinos patikimumas siekia iki 98 proc. Vaikus galima skiepyti jau nuo vienerių metų.

EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Liga prasideda į gripą panašiais simptomais: pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis). Liga nustatoma laboratoriniais tyrimais. Persirgus, ligai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą. Mirštamumas nuo EE yra 0,5–4 proc.

Jei įsisiurbė erkė, ULAC specialistai primena, kad ją ištraukti galima paprasčiausiu pincetu. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų, įkandimo vietą dezinfekuoti. Organizmo savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.

Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:

• dėvėti tinkamus drabužius: einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais, viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;
• naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai;
• grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti; vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);
• vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes;
• sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.