Nuo kovo 21 d., Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pristatoma tarptautinė paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“ skirta žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjam gimtadieniui.
M. K. Čiurlionio gimtadienis metus švęs ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis – įvairūs šiai progai skirti renginiai nuvilnis per daugelį pasaulio šalių: nuo Pietų Afrikos iki Švedijos, nuo Pietų Korėjos iki Ispanijos.
Tačiau didžiausias Čiurlionio kūrybinis palikimas yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, kurį menininko gimtadienio proga nuspalvinsime įspūdinga tarptautine paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“.
Kūriniai atvyks iš garsiausių Europos muziejų
Tate galerijos, Britų muziejaus, d‘Orsay muziejaus, Pompidou centro, Wenzelio Habliko muziejaus bei kt. Parodoje Čiurlionio kūriniai sužibės tarp amžininkų (XIX–XX a.) bei šiuolaikinių žymių pasaulio ir Lietuvos menininkų.
Parodoje lankytojai išvys daugiau kaip 70 dailės kūrinių bei vertybių. Parodoje atsiskleis Čiurlionio mąstymo ir matymo gylis bei naujoviškumas: nuo jūros gelmių iki kosmoso platybių.
Čiurlionis vizionierius
Tapęs profesionaliu kompozitoriumi, M. K. Čiurlionis (1875–1911) ėmėsi tapybos; joje išvystė savitą stilių, jungiantį simbolizmą, abstrakciją ir neoromantizmą.
Per savo neilgą gyvenimą jis sukūrė daugiau kaip 400 muzikos kūrinių, 200 tapybos darbų, 40 fotografijų, 30 grafikos darbų, 20 fluorofortų ir monotipijų, virš 600 eskizų.
Žavėdamasis viskuo, ką suteikia gyvenimas, jis mokėsi ne tik menų, bet ir istorijos, numizmatikos, astronomijos ir teologijos.
Ypač domėjosi kosmosu, jį žavėjo mitologija, filosofija ir teosofija – sritys, kuriose jis, kaip ir daugelis kitų to meto menininkų, mąstė apie gyvenimo prasmę, mūsų kilmę ir reikšmę.
Tačiau, net ir svarstydamas tokius sudėtingus dalykus, jis išlaikė ryšį su savo šaknimis ir gilinosi į žinomus pasakojimus, kuriuose romantizuojama jūra bei pasauliai, esantys už mūsiškio ribų.
Čiurlionio reikšmingumas šiuolaikiniam menui
Naujai žvelgiant į Čiurlionio pasiekimus ir domėjimosi sritis, šioje parodoje atskleidžiamas jo reikšmingumas šiuolaikiniam menui ir dabarties naujienoms.
Parodoje atsispindi dvi pagrindinės jo kūrybos temos – jūra ir kosmosas. Parodoje pristatomi ne tik svarbiausi M. K. Čiurlionio kūriniai, bet ir jo amžininkų bei šiandienos menininkų darbai, nagrinėjama mokslo svarba, kuria paremti daugelis tiek jo laikų, tiek dabarties kūrinių.
Net keletas menininkų, įkvėpti Čiurlionio, kuria specialius, tik šiai parodai skirtus kūrinius. Tai tik dar kartą galima patvirtinti, kad M. K. Čiurlionio idėjos tebėra svarbios, temos išskirtinės, nesenstančios ir žadinančios nūdienos kūrėjų refleksijas
Nuo jūros gelmių iki kosmoso platybių
Jūra ir kosmosas buvo ir tebėra naujovių kūrėjų, tyrinėtojų, teologų, menininkų ir mokslininkų apmąstymų centre. Abu jie – tai nepažintos erdvės, laukiančios būti atrastos. Abiejuose slypi gyvybės sutvėrimo teorijos.
Paroda suskirstyta į tris dalis
„Jūra“, „Kosmosas“ ir „Navigacija“. Pirmojoje dalyje daugiausia dėmesio skiriama jūrai kaip sumanymui bei jo prasmei. Nuo antropomorfinių iki išskirtinai mokslinių, nuo eteriškų iki politinių kūrinių – šioje parodos dalyje tyrinėjami daugialypiai jausmai, kuriuos jūra šimtmečiais žadino tiek mumyse, tiek ir menininkuose.
Parodos dalis „Navigacija“ per jūras nukelia į kosmosą. Galbūt neatsitiktinai kelionei per abi šias erdves pasitelkiamas laivas – vienu atveju jūrinis, kitu – kosminis. Laivo simbolika labai ryški pirmajame šios kelionės laike pristatomuose kūriniuose, o ankstyvieji filmai ir kosmoso sumanymo įsivaizdavimai sudaro antrąjį „Navigacijos“ laiką.
Paskutinėje parodos dalyje „Kosmosas“ nagrinėjamas ryšys tarp meno ir mokslo, svarstoma kosmologijos, religijų, filosofijų ir pasaulio sukūrimo istorijų įtaka menininkų kūrybai nuo M. K. Čiurlionio laikų iki šių dienų.
Šioje dalyje rodomus paveikslus, piešinius, graviūras ir knygas papildo moksliniai įrankiai ir istoriniai žvaigždžių žemėlapiai.
Parodos kuratorė Keitlyna Soriana (Kathleen Soriano)
Čiurlionis gyvena, kvėpuoja jūra ir kosmosu – abiem parodos temomis, o jo kūriniai ne tik tampa kiekvienos atskiros jos dalies atspirties tašku, bet dažnai ir užbaigia jų prasmes. Taip Čiurlionis, regis, į savo glėbį priima jį supančius menininkus, o šie savo ruožtu apkabina jį.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė, Daina Kamarauskienė
M. K. Čiurlionio parodos, nedrąsiai pradėjusios savo tarptautines keliones nuo XX a. pabaigos, dabar jau įsibėgėjo. Jo kūryba beveik kasmet pristatoma vis kitoje šalyje.
M. K. Čiurlionio kūriniai vis dažniau keliauja į bendras tarptautines parodas. Tačiau ar iš tiesų pajutome ir įsisąmoninome jo svarbą, išskirtinumą ir bendrystę su amžininkais, ar randame sumanymų tęstinumą šiandienos mene.
Parodos kuratorės
Keitlyna Soriana (Kathleen Soriano) (Jungtinė Karalystė) | Greta Katkevičienė (Lietuva) | Vaiva Laukaitienė (Lietuva)
Parodoje dalyvaujantys menininkai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (Lietuva); Klara Arnheima (Clara Arnheim) (Vokietija); Ira Žana Belmonta (Jean Belmont) (JAV); Vilijamas Bleikas (William Blake) (Jungtinė Karalystė); Džonas Bretas (John Brett) (Jungtinė Karalystė), Vija Celmins (Latvia-JAV); Kodas Čijivas (Kodo Chijiiwa) (Japonija); Sesilė Samaina De Koenė (Cecile Samain De Coene) (Belgija).
Andrėjas Dirksas (Andreas Dirks) (Vokietija); Adomas Galdikas (Lietuva); Venzelis Hablikas (Wenzel Hablik) (Vokietija); Ičiriusas Hirošigas (Ichiryusai Hiroshige) (Japonija); Vytautas Ignas (Lietuva); Gusenas Jamanočis (Gusen Yamanouchi) (Japonija); Leopoldas von Kalkreutas (Leopold von Kalckreuth) (Vokietija); Petras Kalpokas (Lietuva).
Anselmas Kyferis (Anselm Kiefer) (Vokietija); Jiris Kolaras (Jirí Kolár) (Čekija); Tania Kovats (Jungtinė Karalystė); Šarūnas Leonavičius (Lietuva); Natalija Luščinaitė-Krinickienė (Lietuva); Balys Macutkevičius (Lietuva); Konradas Magis (Konrad Mägi) (Estija); Džordžas Melis (George Melies) (Prancūzija); Matas Menčinskas (Lietuva).
Otas Miuleris (Otto Müller) (Vokietija); Marielė Naudekerė (Mariele Neudecker) (Vokietija); Kristina Oleka (Õllek) (Estija); Katė Petersona (Katie Paterson) (Škotija); Rūdolfas Perlis (Rūdolfs Pērle) (Latvija); Vaclovas Ratas-Rataiskis (Lietuva); Kristijana Rauda (Kristjan Raud) (Estija); Albertas Reichas (Albert Reich) (Vokietija); Migelis Rošildas (Miguel Rothschild) (Vokietija / Argentina); Ferdinandas Rušicas (Ferdynand Ruszczyc) (Lietuva / Lenkija).
Semiconductor (Rūta Jarmana (Ruth Jarman), Džojis Gerardas (Joe Gerhardt) (Jungtinė Karalystė); Kajetonas Sklėrius (Lietuva); Leonas Spilijaertas (Léon Spilliaert) (Belgija); Kazimieras Stabrauskas (Lietuva / Lenkija); Augustas Strindbergas (August Strindberg) (Švedija); Kazys Šimonis (Lietuva); Emilija Škarnulytė (Lietuva); Keitas Taisonas (Keith Tyson) (Jungtinė Karalystė); Leonas Urbonas (Lietuva / Australija); Monika Žaltauskaitė Grašienė-Žaltė (Lietuva); Antanas Žmuidzinavičius (Lietuva); Leonas Vyčokovskis (Leon Wyczółkowski) (Lenkija)
Parodoje dalyvaujantys muziejai
Tate muziejus (Tate); Orsė muziejus (Musee d’Orsay); Georges Pompidou centras (Centre Pompidou); Britų muziejus (British Museum); Kumu dailės muziejus (Eesti Kunstimuuseum KUMU); Latvijos nacionalinis dailės muziejus (Latvijas Nacionālais mākslas muzejs); Venzelio Habliko muziejus (Wenzel Hablik Museum).
Krokuvos nacionalinis muziejus; Jogailos universiteto muziejus; Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus; Lietuvos nacionalinis dailės muziejus; Lietuvos jūrų muziejus; Lietuvos etnokosmologijos muziejus; Vilniaus universiteto muziejus; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Anselmo Kyferio ateljė (Atelier Anselm Kiefer); Katės Petersonos studija (Katie Paterson Studio).
Hauserio ir Virfo modernaus meno galerija (Hauser & Wirth); Tomo Rebeino galerija (Thomas Rehbein gallery); Bendano-Pinelio meno galerija (Bendana-Pinel Art Contemporain); Galerija Kuckis + Kuckis (Kuckei + Kuckei); Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE; Dr. Jauniaus Gumbio Lietuvos meno rinkinys.
Parodą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Paroda veiks: 2025 03 21 – 2025 10 12
Vieta: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaunas
Parodos architektūra: Saulius Valius, Rasa Butiškytė
Parodos dizainas: Julija Račiūnaitė, Inga Navickaitė-Drąsutė
Parodą finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Pagrindinis žinių partneris portalas LRT.lt
Labdariai: UAB „Axis Transport“
Rėmėjai: „Radisson Kaunas Hotel“, UAB „Kauno šilas“, „Lions“ tarptautinės organizacijos Kauno M. K. Čiurlionio klubas, Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“
Žinių rėmėjai: Kauno kino centras „Romuva“, „Forum Cinemas“
Žinių partneriai: „Kaunas pilnas kultūros“, „Kaunas IN“, UAB „Diena Media News“, VšĮ „Literatūra ir menas“, UAB „Baltic trading company“
Partneriai: Lenkijos institutas Vilniuje, AB „Lietuvos paštas“
Bičiuliai: M. Gurskienės TŪB „Vadovų Klubai“ Vilniaus vadovų klubas, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Meno tekstilė”, UAB „ART to ART“, UAB „Rūta“
Prieinamumas
Paroda prieinama asmenims, turintiems judėjimo ar regos negalią.
Užsisakyti ekskursiją, mokomąją programą rengtoms lankytojų su negaliomis grupėms tel. + 370 610 136 63; el. p. ruta.klevaite@ciurlionis.lt
