2026 m. kovą–gegužę Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje Tokijuje žadama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės parodą, skirtą kūrėjo 150-osioms gimimo metinėms, kurias minėsime 2025 m.
1959 m. atidarytas Nacionalinis Vakarų meno muziejus yra pirmasis Japonijoje valstybinis muziejus, sistemiškai kaupiantis ir pristatantis Vakarų meną nuo Renesanso iki 20 a. pradžios.
Muziejaus rinkinio pradžią sudarė japonų verslininko Kojiro Matsukatos asmeninis rinkinys, kurią jis, padedamas Vakarų ir japonų žinovų, surinko Europoje tarp 1916 ir 1927 metų.
Muziejaus pastatą pagal specialų užsakymą suprojektavo Le Corbusier, statinys įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
M. K. Čiurlioniu Japonijoje susidomėta dar septintajame dešimtmetyje. Muzikologo profesoriaus Ičiro Kato (Ichiro Kato) pastangomis suburta Čiurlionio draugija rengė pirmąsias muzikos perklausas ir reprodukcijų parodas.
„Čiurlionio tapyba, ypač jos spalvos ir tematika, yra unikali. Mes, japonai, jo paveiksluose netgi randame nemažai bruožų, būdingų ir japonų tapybai“, – 1969 metais savo laiške, kurio pabaigoje linkėjimus perdavė Jadvygai ir Valerijai Čiurlionytėms, rašė Ičiras Katas.
Anuomet tarp tolimų geografinių regionų M.K. Čiurlionio kūrybos palikimas buvo puoselėjamas per asmeninius ryšius.
Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje apsilankęs Japonijos Ministras Pirmininkas Jasuhiras Nakasonė (Yasuhiro Nakasone) domėjosi galimybėmis surengti M. K. Čiurlionio dailės parodą Japonijoje.
Tačiau į Kauną atvykusios japonų delegacijos ketinimai buvo sutrikdyti įvertinus kūrinių trapumą ir komplikuotą transportavimą, o daugiausiai iššūkių kėlė vis labiau sudėtingėjanti politinė padėtis šalyje, todėl planus pristatyti M. K. Čiurlionio kūrybą Japonijoje teko atidėti.
Galiausiai, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Tokijo „Sezon“ meno muziejaus atstovai vėl aplankė Kauną. Matydami sunkią Lietuvos ekonominę padėtį bei ribotus Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus resursus, japonai ėmėsi darbo.
Jie nustebino lietuvius mokslišku požiūriu į parodos turinio organizavimą bei pasižymėjo lankstumu atliepdami M. K. Čiurlionio muziejaus administracijos lūkesčius.
Joje rodyti 165 eksponatai – daugiausia tapybos darbai, tušo grafika, fluorofortai, piešiniai, atvirukai, laiškai, muzikos rankraščiai.
Parodą atidarė imperatorius Akihito ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Parodoje skambėjo kompozitoriaus muzika, vyko paskaitų ciklas.
Po 33 metų Japonijoje rengiamą parodą turėtų lydėti koncertų, susitikimų, edukacinių renginių programa. Šią gegužę į Lietuvą tiriamojo vizito ketina atvykti Nacionalinio Vakarų meno muziejaus delegacija, vadovaujama jo direktoriaus dr. Masayuki Tanaka.
