Seimas pradėjo svarstyti naująjį Kibernetinio saugumo įstatymo projektą, į kurį perkeliama Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva. Joje numatytos teisinės priemonės bendram kibernetinio saugumo lygiui ES valstybėse narėse didinti. Pasak projektą pristačiusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, naujoji direktyva leis sustiprinti visą kibernetinio saugumo pamatą mūsų valstybėje. Be to, tikimasi, kad šis projektas padės sumažinti kibernetinių įvykių skaičių ir jų poveikį.
Teikiamu projektu numatoma iš esmės tobulinti nacionalinį kibernetinio saugumo reguliavimą, įgyvendinant direktyvos uždavinius. Siekiama, kad kiekviena organizacija kibernetinį saugumą integruotų į savo organizacinę struktūrą ir taip prisidėtų prie bendro visos valstybės atsparumo stiprinimo.
L. Kasčiūnas pabrėžė, kad šio projekto esmė – organizacinė struktūra. „Valstybinė organizacinė struktūra iš esmės nekinta. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir toliau išlieka pagrindine kibernetinio saugumo politiką įgyvendinančia institucija, kartu numatant dar daugiau atsakomybės ir pareigų. Numatomas naujas subjektų, kuriems turi būti taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai, identifikavimo modelis“, − sakė ministras.
Naujais pokyčiais siekiama padidinti privataus ir viešojo sektoriaus atsparumą kibernetinėms grėsmėms, sušvelninti kibernetinių incidentų poveikį įmonėse ir institucijose, keliant jų kompetenciją užkardyti ir reaguoti į incidentus ir stiprinti kolektyvinį valstybės gebėjimą pasirengti bei reaguoti į didelius kibernetinius įvykius ar krizę.
Įstatymo pažeidimai būtų skirstomi į 3 lygius: pavojingus, vidutinio pavojingumo ir nedidelio pavojingumo. Nustačius vieną iš šių pažeidimų, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turėtų teisę taikyti vieną iš priemonių: įspėjimą, administracinę baudą, veiklos sustabdymą, nurodymų davimą ar vadovo nušalinimą. Pasak krašto apsaugos ministro, griežčiausios priemonės galėtų būti taikomos tik už piktybinį Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nurodymų nevykdymą, pakartotinius nusižengimus.
Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 27 d.
