ESTT sprendimas dėl Vilniaus tarptautinės mokyklos – politinio cinizmo pavyzdys

2026 m. vasario 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje C-48/24 dėl Lietuvoje taikyto reikalavimo privačios tarptautinės mokyklos darbuotojams lietuvių kalbos mokėjimą įrodyti Nacionalinės švietimo agentūros pažymėjimu.

Viešojoje erdvėje šis sprendimas dažniausiai buvo aiškinamas kaip „proporcingumo“ klausimas: pripažinta, kad valstybės tikslas saugoti ir puoselėti valstybinę kalbą yra teisėtas, tačiau suabejota pasirinktomis priemonėmis.

Tautos forumas (TF) 2026 m. kovo 2 d. paskelbtame pareiškime šį sprendimą įvertino kur kas griežčiau – kaip dar vieną žingsnį siaurinant Lietuvos suverenitetą ir kaip „politinio cinizmo“ pavyzdį. Pasak pareiškimo autorių, čia kalbama ne vien apie pažymėjimų išdavimo ar pripažinimo tvarką, bet apie pavojingą poslinkį, kai valstybinė kalba iš įstatyminės pareigos stumiama į „geros valios“ ir „savanoriško apsisprendimo“ sritį.

Kas buvo sprendžiama byloje

Byla kilo po 2022 m. Valstybinės kalbos inspekcijos patikrinimo Vilniaus tarptautinėje mokykloje. Patikrinimo metu nustatyta, kad kai kurie mokyklos darbuotojai, tarp jų ir vadovas, nebuvo išlaikę lietuvių kalbos egzamino ir negalėjo pateikti pažymėjimų, įrodančių, kad moka kalbą tokios įstaigos darbuotojams privalomu lygiu.

Ginčas buvo nagrinėjamas Lietuvos teismuose, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į ESTT dėl nacionalinių teisės aktų suderinamumo su Europos Sąjungos teise.

Taigi buvo sprendžiamas ne abstraktus, bet labai konkretus klausimas: ar valstybė gali reikalauti, kad tarptautinėje privačioje mokykloje dirbantys asmenys mokėtų lietuvių kalbą ir tai įrodytų būtent vienos rūšies dokumentu – Lietuvoje organizuojamo egzamino pagrindu išduodamu Nacionalinės švietimo agentūros pažymėjimu, kai nėra numatyta jokių išimčių ar pereinamojo laikotarpio.

Ką pasakė ESTT

Pats ESTT nepaneigė valstybės teisės saugoti ir puoselėti oficialiąją kalbą. Priešingai, sprendime aiškiai pripažinta, kad toks tikslas yra teisėtas. Tačiau teismas suabejojo tuo, ar pasirinkta įrodinėjimo tvarka ir „be išimčių“ taikomas modelis atitinka proporcingumo reikalavimą.

Teismo vertinimu, reikalavimas visais atvejais pateikti būtent Nacionalinės švietimo agentūros pažymėjimą, patvirtinantį Lietuvoje laikyto egzamino išlaikymą, gali viršyti tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.

Kitaip tariant, ESTT logika buvo tokia: valstybinės kalbos apsauga yra teisėtas tikslas, tačiau konkreti jo įgyvendinimo forma negali nepamatuotai riboti Europos Sąjungos teisėje įtvirtintos įsisteigimo laisvės.

Būtent čia ir susidūrė dvi logikos – nacionalinės valstybės siekis ginti savo valstybinę kalbą ir Europos Sąjungos vidaus rinkos principas, reikalaujantis, kad tokios priemonės būtų saikingos bei tiksliai pagrįstos.

Kodėl Tautos forumas sprendimą vadina „politinio cinizmo“ pavyzdžiu

Tautos forumas savo pareiškime tvirtina, kad sprendimas yra prieštaringas ne tik teisiniu, bet ir dalykiniu požiūriu. Ypač pabrėžiama ESTT vartota formuluotė, jog įstatymu asmenys „skatinami“ vartoti valstybinę kalbą.

Tautos forumo nuomone, toks aiškinimas iškreipia pačią Valstybinės kalbos įstatymo prasmę, nes šis įstatymas, jų supratimu, nustato ne „skatinimą“, o pareigą.

Pareiškime primenama, kad pagal Valstybinės kalbos įstatymą institucijos ir organizacijos dokumentus tvarko valstybine kalba, paslaugų teikėjai turi užtikrinti tiesioginį aptarnavimą valstybine kalba, o sandoriai sudaromi valstybine kalba arba kartu ir kita kalba, kai santykiai yra tarptautiniai. Iš to daroma išvada, kad bet koks šio imperatyvumo silpninimas reiškia paties valstybinės kalbos statuso menkinimą.

Tautos forumas taip pat teigia, kad sprendimas grindžiamas ne žmogaus teisių apsauga, o verslo interesų gynimu. Pareiškimo autorių vertinimu, taip privataus tarptautinio švietimo verslo patogumas iškeliamas aukščiau valstybės teisės saugoti kalbą kaip kultūrinės integracijos ir pilietinės sanglaudos pagrindą. Perspėjama, kad toks precedentas gali sudaryti sąlygas kurtis kalbiškai ir kultūriškai uždaroms privačioms mokykloms, kuriose valstybinė kalba būtų „teisėtai“ nevartojama.

Ginčas – ne vien apie pažymėjimą

Čia ir išryškėja esminis skirtumas tarp ESTT ir Tautos forumo požiūrių. ESTT sprendime svarbiausia, ar pasirinkta priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui. Tuo tarpu Tautos forumas kelia aukštesnio lygmens klausimą: ar valstybė apskritai gali būti verčiama valstybinę kalbą aiškinti kaip „skatinimo“, o ne privalomos viešosios tvarkos pagrindą.

Tautos forumo požiūriu, tai jau nėra vien administracinės technikos klausimas. Jų vertinimu, čia paliečiamas konstitucinės tapatybės ir valstybės suvereniteto branduolys. Todėl siūlomas ne vien procedūrinis atsakas. Reikalaujama Vyriausybės inicijuotos teisinės konferencijos, kreipimosi į Konstitucinį Teismą, aiškios Seimo rezoliucijos dėl valstybinės kalbos prioriteto, nacionalinės teisinės bazės peržiūros, platesnės akademinės diskusijos ir principingesnio subsidiarumo klausimo kėlimo Europos Sąjungos institucijose.

Kas toliau

Praktiniu požiūriu ESTT sprendimo padariniai greičiausiai pirmiausia bus susiję su tuo, kaip Lietuva pertvarkys kalbos mokėjimo įrodinėjimo tvarką: ar bus pripažįstami kitokie dokumentai, ar numatytos išimtys, ar atsiras pereinamasis laikotarpis. Tačiau Tautos forumas ragina šio klausimo nesusiaurinti iki techninės procedūros.

TF vertinimu, byla C-48/24 jau tapo platesniu klausimu apie tai, kiek Lietuva pati sprendžia savo valstybinės kalbos viešosios tvarkos reikalus ir kur baigiasi Europos Sąjungos institucijoms perduotos kompetencijos.

Būtent todėl šis ginčas, prasidėjęs nuo kalbos mokėjimo pažymėjimo, peraugo į daug platesnį ginčą dėl valstybinės kalbos statuso, Konstitucijos viršenybės ir valstybės teisės ginti savo tapatybinius pagrindus.

Tautos forumo pareiškimas

Dėl sistemingų Lietuvos Respublikos suverenitetą pažeidžiančių veiksmų
ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimo

2026 m. kovo 1 d.
Vilnius

Vasario 3 d. Tautos forumas pasmerkė Lietuvos atstovų Dainiaus Žalimo, Petro Auštrevičiaus, Rasos Juknevičienės, Liudo Mažylio, Pauliaus Saudargo, Virginijaus Sinkevičiaus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą. Šie asmenys delegavo Lietuvos valstybės vidaus sprendimų teisę Europos politinėms struktūroms, o Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Minėta rezoliucija buvo akivaizdžiai įvykdyta politinė intervencija į Lietuvos vidaus teisinę ir politinę sistemas, paneigiant Lietuvos valstybės Konstitucijos viršenybės principą, pažeidžiant aukščiausiąją lietuvių tautos suverenią galią per savo demokratiškai išrinktus atstovus savarankiškai spręsti svarbiausius valstybės vidaus klausimus (Konstitucijos 4 str.).

Po šios EP rezoliucijos Tautos forumas pareikalavo, kad ES institucijos gerbtų Lietuvos Respublikos suverenitetą ir nesikištų į jos vidaus reikalus, o Lietuvos politiniai atstovai tarptautinėse institucijose gintų savo valstybės konstitucines teises, jų neteisėtai neperdavinėtų išorės politiniams subjektams.

Tačiau 2026 m. vasario 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje C-48/24 dėl reikalavimo Vilniaus Tarptautinės mokyklos personalui turėti Nacionalinės švietimo agentūros patikrinimo pagrindu išduotus pažymėjimus, patvirtinančias lietuvių kalbos mokėjimą valstybinės kalbos įstatymo numatytu lygiu (toliau – Sprendimas).

To pagrindu tapo 2022 m. Valstybinė kalbos inspekcijos patikrinimas dėl Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų užtikrinimo Vilniaus tarptautinėje mokykloje. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad kai kurie mokyklos darbuotojai, tarp jų direktorius, nėra išlaikę lietuvių kalbos egzamino ir negali pateikti pažymėjimų, įrodančių, kad moka kalbą tokios įstaigos darbuotojams privalomu mokėti lygiu.

Ginčas buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose, o ESTT šios bylos ėmėsi gavęs minėtą ginčą paskutine instancija nagrinėjančio Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo prejudicinį klausimą dėl Lietuvos teisės aktų suderinamumo su Sąjungo teise.

ESTT nusprendė, kad Valstybinės kalbos įstatymu „ribojama [verslo] įsisteigimo laisvė.“ Anot ESTT Sprendimo, dėl šio įstatymo kitų ES valstybių narių piliečiams „gali tapti mažiau patrauklu Lietuvoje steigti ir valdyti ugdymo įstaigą siekiant vykdyti ugdymo programas ne lietuvių kalba.“

Sprendime pripažįstama, kad Valstybinės kalbos įstatymas „yra tinkamas tikslui – saugoti ir puoselėti šios Valstybės narės oficialiąją kalbą“. Pasak ESTT Sprendimo, „,iš tiesų juo asmenys, kuriems taikomas šis reikalavimas, skatinami šia kalba bendrauti su mokiniais, jų tėvais ir visuomene apskritai, o administracijos darbuotojai – atitinkamai su nacionalinėmis administracinėmis institucijomis.“

Vis dėlto ESTT konstatavo, kad „nors nacionalinės teisės aktai atrodo tinkami teisėtam tikslui – saugoti ir puoselėti lietuvių kalbą – užtikrinti, jais gali būti pažeista įsisteigimo laisvė dėl atitinkamų darbuotojų šios kalbos mokėjimo įrodinėjimo tvarkos ir dėl to, kad nenustatyta jokių šio kalbos reikalavimo išimčių“. Teismas galiausiai pripažino, kad šalies įstatymas, pagal kurį įpareigojama pateikti Nacionalinės švietimo agentūros išrašytą pažymėjimą, patvirtinantį, kad Lietuvos teritorijoje organizuojamas kalbos egzaminas yra išlaikytas, viršija tai, kas būtina jo teisėtam tikslui pasiekti.

Taigi galutinė ESTT išvada – šalies įstatymas nėra proporcingas siekiamam tikslui. Tuo buvo pasakyta: Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimas pateikti Nacionalinės švietimo agentūros išduodamą pažymėjimą apie išlaikytą kalbos egzaminą ir jos mokėjimą reikiamu lygiu yra perteklinis.

Tautos Forumas konstatuoja:

Šis ESTT Sprendimas yra prieštaringas ne tik dalykiniu bei teisiniu požiūriu ir rodo kryptingą ES institucijų intervenciją riboti ir naikinti nacionalinių valstybių suverenitetą. Dar daugiau, jis laikytinas politinio cinizmo pavyzdžiu, nes Sprendime sąmoningai yra iškraipoma Valstybinės kalbos įstatymo paskirtis ir prasmė, traktuojant įstatymą kaip priemonę „skatinti“ savanoriškai vartoti valstybinę kalbą.

Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnis imperatyviai nustato, kad visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba. Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba, išskyrus Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais (7 (1) straipsnis). Visi fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine bei kita kalba (9 str.). Bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini. (24 str.).

Tokiu būdu ESTT Sprendimas ne tik panaikino Valstybinės kalbos įstatymo pamatines normas, bet paneigė patį lietuvių kalbos valstybinį statusą, sugriaudamas galimybę objektyviai įvertinti kalbos mokėjimo lygį ir skirti sankcijas už jos nemokėjimą. Sprendimu tuo pačiu likviduojamos teisinės ir praktinės paskatos mokytis ir vartoti valstybinę lietuvių kalbą, kurios vartojimas, kaip SSRS okupacijos laikais, iš įstatyminės prievolės faktiškai paverčiamas asmens „geros valios“ ir „savanoriško apsisprendimo“ reikalu.

Pabrėžtina, kad ESTT Sprendimas yra grindžiamas ne ideologiniais ir politiniais žmogaus teisių apsaugos motyvais, bet verslo interesų gynimo argumentu. Pasirenkant šį argumentą siekta išvengti kolizijos tarp Lietuvoje reziduojančių individų iš kitų šalių pretenzijų reikalauti „teisės“ vartoti jiems „patogią“ kalbą ir lietuvių tautos teisės bei valstybės pareigos apsaugoti valstybinę kalbą kaip kultūrinės integracijos bei pilietinės sanglaudos pagrindą, užtikrinant privalomą valstybinės lietuvių kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo srityse. Tokiu būdu Sprendimu privataus transnacionalinio verslo interesai buvo iškelti virš Lietuvos Respublikos įstatymų, buvo suvaržytas valstybinės kalbos vartojimas, taip pat buvo pažeminta lietuvių tauta ir pasityčiota iš lietuvių kalbos, traktuojant Lietuvą ne kaip suverenią valstybę, bet kaip nevertų dėmesio „čiabuvių“ gyvenamą „švietimo verslo darymo“ teritoriją.

Iškalbinga tai, kad apie šį ESTT Sprendimą Lietuvos viešojoje erdvėje nutylima, nors tačiau juo faktiškai yra naikinamas lietuvių kalbos valstybinis statusas Lietuvos Respublikos institucijų akredituotoje Vilniaus Tarptautinėje mokykloje, traktuojant ją kaip privačią ir valstybės kalbinei jurisdikcijai nepavaldžią švietimo verslo įstaigą.

Šis precedentas yra pavojingas ir kelia tiesioginę grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių nacionaliniam saugumui. ESTT Sprendimu kuriamas precedentas – teisiškai atveriamas kelias ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos valstybėse plėtoti tinklą privačių mokyklų, kuriose būtų „teisėtai“ nevartojamos šių šalių valstybinės kalbos. Sudaromos šiltnamio sąlygos steigti tokias mokyklas paverčiant jas kalbiškai ir kultūriškai uždarais ,Baltijos šalyse mėginamų dirbtinai sukurti „multikultūrinių“ visuomenių getais. Kaip parodė SSSR okupacijos patirtis, turinčios privilegiją atsiriboti nuo titulinių tautų kalbų švietimo ir ugdymo įstaigos neišvengiamai taptų susvetimėjusių bei nelojalių valstybėms kolonistų ugdymo židiniais.

Kita vertus, tai dar kartą patvirtina teiginius, jog stiprėja ES institucijų centralizuota sprendimų galia, ribojanti nacionalinių valstybių kompetenciją ir siaurinanti jų savarankiškumo ribas. Dangstantis verslo interesų gynimu toliau siaurinamas valstybių narių suverenitetas, griaunama jų kalbinė bei kultūrinė tapatybė ir ant biurokratinės centralizacijos aukuro aukojami net gyvybiniai šalių nacionalinio saugumo interesai. ESTT Sprendimas parodė, kad ši centralizacijos ir suvereniteto griovimo tendencija išlieka ir net stiprėja nepaisant to, kad akivaizdžiai prieštarauja pagrindinio Lietuvos strateginio partnerio ir svarbiausio saugumo garanto – Jungtinių Amerikos Valstijų – paskelbtai nacionalinio suvereniteto atkūrimo doktrinai ir ją turinčiai įkūnyti naujai pasaulio geopolitinei tvarkai.

Tautos forumas pažymi:

• 2021 m. spalio mėn. Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė sprendimą (byla K 3/21), kuriame Tribunolas dar kartą patvirtino Lenkijos Konstitucijos viršenybę prieš ES teisę. Nors Lenkija laikosi savo įsipareigojimų pagal ES teisę, tai nereiškia, kad ES institucijoms leidžiama viršyti Lenkijos Konstitucijoje apibrėžtą kompetenciją. Lenkijos Konstitucija išlieka aukščiausia šalies teise ir bet koks nacionalinės teisės ir ES teisės konfliktas turėtų būti sprendžiamas Lenkijos Konstitucijos naudai.

• 2025 m. lapkričio pabaigoje ESTT priėmė sprendimą, kritikuojantį Lenkijoje galiojantį konstitucinį santuokos apibrėžimą, kartu pažymint, kad Lenkija privalo pripažinti dviejų tos pačios lyties ES piliečių santuoką, teisėtai sudarytą kitoje valstybėje narėje. O 2025 m. gruodžio 18 d. ESTT priėmė nutartį pažymėdamas, jog Lenkija negali remtis savo konstitucine tapatybe, siekdama išvengti pagarbos bendroms vertybėms, nurodytoms ES sutartyse.

• Tuo tarpu Lenkijos Konstitucinis Tribunolas paskelbė, kad ESTT sprendimas neturi jokios įtakos jo vidaus institucijų veiklai, nes, ESTT neturi kompetencijos vertinti Lenkijos konstitucinės tvarkos ar nacionalinių konstitucinių institucijų statuso. Konstitucija yra aukščiausias Lenkijos Respublikos įstatymas, o ES sutartyse pabrėžiama, kad ESTT turi teisę priimti sprendimus, neviršydamas valstybių narių Europos Sąjungai suteiktos kompetencijos.

• Daugėjant atvejų, kai ES teismai varžo nacionalinių valstybių kompetencijas, Prancūzijos ir Vokietijos konstituciniai teismai priėmė vadinamąją „ultra vires“ („už įgaliojimų ribų“) koncepciją, pagal kurią bet kokie ES veiksmai, atlikti nesilaikant sutartimis suteiktų kompetencijų, yra laikomi negaliojančiais ir teisiškai neprivalomais konkrečios valstybės teisinėje sistemoje. Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas (Bundesverfassungsgericht) yra suformulavęs principą, kad tuo atveju, jeigu ES institucijos veikia viršydamos joms perduotas kompetencijas (ultra vires), jų aktai Vokietijoje gali būti neprivalomi. Panašūs sprendimai buvo priimti Italijos, Danijos, Čekijos, Ispanijos, Rumunijos teismuose.

LIETUVOJE SUSIKLOSTĖ PANAŠI SITUACIJA, TODĖL ATSIŽVELGDAMAS Į ŠIAS APLINKYBES, TAUTOS FORUMAS REIKALAUJA:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybę nedelsiant inicijuoti teisinę konferenciją, skirtą ESTT Sprendimo konstitucingumo analizei, siekiant išsiaiškinti, ar minėtas Sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos statusui ir valstybės suvereniteto principui.

2. Taip pat kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar ESTT Sprendimas ir jo sukelti teisiniai padariniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos statusui, suvereniteto principui bei konstitucinio identiteto apsaugai, taip pat ar toks ES teisės aiškinimas neperžengia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytų valstybės kompetencijos ir suvereniteto ribų – Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų (ES sutarties 4str. 2 dalis).

3. Lietuvos Respublikos Seimą priimti aiškią politinę rezoliuciją, patvirtinančią valstybinės lietuvių kalbos, kaip konstitucinės vertybės, prioritetą ir įpareigojančią valstybės institucijas ginti ją visomis teisėtomis priemonėmis.

4. Taip pat peržiūrėti nacionalinę teisinę bazę, užtikrinant objektyvų ir proporcingą valstybinės kalbos mokėjimo vertinimo mechanizmą, atitinkantį tiek šalies Konstitucijos, tiek tarptautinių įsipareigojimų reikalavimus, bet nepaneigiantį imperatyvaus valstybinės lietuvių kalbos statuso.

5. Lietuvos mokslų akademiją inicijuoti plačią politinę ir akademinę diskusiją dėl ES teisės ir Lietuvos valstybės Konstitucijos santykio ribų, aiškiai įtvirtinant, kad nacionalinės tapatybės elementai – kalba, kultūra ir konstitucinė santvarka – yra saugomi pirmiausia valstybės Konstitucijos pagrindu.

6. Lietuvos atstovus ES institucijose principingai kelti subsidiarumo principo taikymo klausimą, siekiant užkirsti kelią tolesniam nacionalinių valstybių suvereniteto ardymui.

Jei manome, kad Lietuva kaip ir kitos šalys turi išlikti suverenios, privalome kuo skubiau pradėti reformuoti Europos Bendriją.

Tautos Forumo Iniciatyvinės grupės vardu:

Gaudentas Aukštikalnis
Alina Laučienė
Neringa Paškevičienė
Algimantas Jankauskas
Vilius Adomaitis
Kęstutis Dubnikas
Almantas Stankūnas
Julius Neviera
Dobilas Kezys
Laisvūnas Šopauskas