Pora žodžių dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XVP-1052. Visa kritikų laikysena (ir neigiama Teisės departamento išvada) nuneigiama tuo argumentu, kad teikiamas įstatymo projektas yra nukreiptas stiprinti LRT tarybos galias, vadinasi, ir pačios LRT galias.
Visuomeninį transliuotoją turi pagaliau pradėti valdyti LRT taryba atstovaujanti VISUOMENĘ, o ne tik vienvaldis direktorius. Jei kažkam atrodo, jog LRT tarybos galių stiprinimas yra visuomeninio transliuotojo silpninimas ir politikų įtakos LRT savivaldai didinimas, tai reikia žengti ir antrą žingsnį – keisti LRT tarybos sudarymo principus, – kad LRT taryba būtų sudaroma ne iš politinių jėgų o iš tikrų visuomeninių institucijų deleguojamų visuomenės atstovų (taip, kaip sudaroma Kultūros Paveldo, Etninės kultūros globos ir kitos tarybos).
Pagarba Vytautui Sinicai, kad Seimo posėdyje, prieš balsavimą už įstatymo projektą stiprinantį LRT tarybos teises ir galias, vienintelis aiškiai ir rišliai pasisakė kodėl tai svarbu.
O tie, kuriems tokie siūlymai ėmė spausti uodegą, sukruto, sujudo, ir visais balsais ėmė šaukti – dangus griūna! Politinė srovė, užvaldžiusi VT (visuomeninį transliuotoją), išsigando kitos politinės srovės.
Metas peržiūrėti LRT tarybos teises ir galias, bei jos sudarymo taisykles. Visuomenę LRT turi atstovauti įgali, savarankiška ir tikrai VISUOMENINĖ Taryba, nepavaldi jokioms politinėms srovėms.
Šiuo klausimu verta dėmesio Dariaus Kuolio reminiscencija iš 2024 m.:
Tiems kas negali skaityti Feisbuke:
Darius Kuolys 2024 gegužės 20 d.: Prieš gerą savaitę prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė į LRT tarybą du naujus narius: profesorių Giedrių Jucevičių ir advokatę Rėdą Brandišauskienę. Pagal LRT įstatymą prezidento paskirti asmenys turėjo tapti nariais „aukščiausiojo kolegialaus organo, vykdančio LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujančio visuomenės interesams“, „veikiančio visos visuomenės naudai“. Pagal „organizacijos vidaus dokumentus“ Giedrius Jucevičius ir Rėda Brandišauskienė tapo LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės klusniais valdiniais. Mat vidinis LRT Tarybos darbo reglamentas taip apibrėžia pamatines Tarybos nario pareigas: „Tarybos narys LRT ir kitų LRT organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. [...] elgtis pagal bonus pater familias standartą. Tarybos narys turi būti lojalus LRT ir laikytis konfidencialumo.“ Taigi Reglamentas Tarybos narį visų pirma įpareigoja tarnauti ne visuomenei, bet Organizacijai. Reglamentas taip pat nustato, kad Tarybos narys dėl Organizacijai netinkamai atliktų pareigų yra Organizacijos baudžiamas: „Tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis Tarybos nario pareigas, privalo padarytus nuostolius (žalą) atlyginti LRT...“ Pasak Reglamento, kiekvienas Tarybos narys yra pirmininko kontroliuojamas: „Tarybos pirmininkas [...] atlieka Tarybos narių atitikties LRT įstatymo, Įstatų, šio Reglamento bei kitų Tarybos nutarimų ir Tarybos nario sutartyje keliamiems reikalavimams kontrolę“. Reglamentas draudžia Tarybos nariams susirinkti į posėdį vieniems – iš anksto nepranešus ir nepakvietus į jį LRT Generalinės direktorės. Taryba negali priimti sprendimo nė vienu iš anksto Direktorei nepraneštu klausimu, jei Direktorė posėdyje tam prieštarauja. Pasak Reglamento, „Tarybos pirmininkas per 10 dienų privalo sušaukti neeilinį Tarybos posėdį“, kai Direktorė to pareikalauja. Direktorė gali nesutikti su Tarybos nutarimu ir jo nevykdyti. Tokiu atveju, nurodo Reglamentas, Ji kreipiasi į Tarybos pirmininką, kuris gali Tarybos nutarimą sustabdyti ir sukviesti Tarybos narius jam peržiūrėti. Ir vis dėlto Reglamentas suteikia Tarybos nariams ir ypatingą privilegiją: „Taryba turi teisę per protingą laiką pritarti Generalinio direktoriaus priimtam sprendimui, jei tokiam Generalinio direktoriaus sprendimui buvo reikalingas Tarybos pritarimas.“ Tad seniai stebiuosi ir neatsistebiu prezidento Gitano Nausėdos ir jo į LRT tarybą paskirtų žmonių – žinomų profesorių, rašytojų, visuomenininkų (teisininkų ir politologų) – beribiu nuolankumu. Josvydo Elinsko ir 15min nuotrauka. Autorius yra Alkas.lt vyr. redaktorius, publicistas, leidėjas, muziejininkas
Pastebėjau, kad Jurijus Dudkinas labai panašus į Joną Vaiškūną:
youtube.com/watch?v=E465yPrXUnk
O į ką tamsta panašus?
O kuo tai susiję su manim ?
LRT tikriausiai yra ištikima tiems, kurie dosniausiai moka? Negi dabartinė valdžia yra tokia šykšti, kad nesugeba perpirkti šios bendrovėlės iš konservatorių už solidesnę kainą?
mėgstu nemažai LRT meniškų ar istorinių laidų, tačiau kol „LRT plius“ tarp kultūros ir meno tebedėlios lygybės ženklą ir nepradės rengti meninės kultūros laidų apie jos vyksmus kaimyninėje Latvijoje bei toliau atsirašinės, nors buvo LRT vadovybei pirštu parodyta į Seimo aprobuotus dokumentus, tol Konarskio gatvės televizijos – LRT negalėsiu laikyti nacionaline. LRT teisininkė Dmitrijeva yra įgudusi atsirašinėtoja.
Žydų, ukrainiečių, rusų, baltrusių, lenkų bendruomenės turi savo savaitines kultūrines laidas, o latviai ignoruojami. Štai jums ir visa baltų vienybė, nekalbant apie mūsų kultūros atašė neturėjimą Rygoje.
LRT galimai yra užvaldyta:
– Vasario 16-ą LRT laida “Veranda” kalbėjo apie Prezidento Antano Smetonos … naktipuodį
– Kovo 11-ai iškiša filmą “Niekas nenorėjo mirti”, kur minimi lietuviški …banditai
– Berlyno sienos griūties 30-mečiui iškišo filmą, kuriame frazė “…Berlyne arkliai kasdien pagamina 5 tonas mėšlo”
LRT užgrobta, be jokio ,,galimai”.
LRT tapo užgrobta iš Lietuvos radijo ir TV komiteto Sąjūdžio grupės, veikusios savarankiškai sąjūdišku išmanymu savo srityje, valdymo, kuris prasidėjo 1988 m. birželį, o baigėsi tuojau pat po 1990 m. kovo 11 d., Kauno politikų veiksmais, tikriausiai veikusių per Seimo pirmininku tapusį Landsbergį. Toliau vyko LRT “perpagrobimai”, vykdyti Seimo rinkimus laimėjusių partijų. Tas pagrobimas tęsiasi iki šiol. Beje, regis, tas “Kauno” per Seimą įvykdytas pagrobimas LRT iš Sąjūdžio grupės lėmė belietuvybę Lietuvos žurnalistikos turinyje apskritai.