Nuo sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo nuostata, įpareigojanti paslaugų teikėjus aptarnauti valstybine kalba

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinės kalbos įstatymo nuostata, įpareigojanti tiesiogiai prekes parduodančius ir paslaugas teikiančius asmenis aptarnauti klientus valstybine kalba.

Nors įstatymas galioja, tikrovėje susiduriama su sisteminėmis jo spragomis. Reaguojant į augantį vartotojų skundų skaičių ir piktnaudžiavimo atvejus pavežėjų bei paslaugų sektoriuje, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kartu su valstybinėmis institucijomis siūlo griežtinti individualios veiklos ir verslo liudijimų registravimo tvarkas.

Siūloma, kad verslo liudijimai ir individualios veiklos pažymėjimai kontaktines paslaugas teikiantiems užsieniečiams būtų išduodami tik pateikus valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.

Taip pat nerimą kelia neigiamas Susisiekimo ministerijos požiūris į Kelių transporto kodekso keitimą ir kalbos mokėjimo pažymėjimo reikalavimą registruojantis pavežėjo veiklai.

„Šiai dienai įsigaliojus lietuvių kalbos reikalavimui, laikantis prevencinio veikimo logikos, svarbu įsitikinti, kad žmonės, pradedantys su klientų aptarnavimu susijusias veiklas, turėtų įrodyti, kad moka lietuvių kalbą mažiausiu A1 lygiu.

Žinome atvejų, kai pavežėjai randa sistemos apėjimo būdą deklaruodami, kad yra kurčnebyliai. Tokiu būdu ignoruojama prievolė mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu“, – spaudos konferencijoje teigė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Teisės aktų keitimas

Parlamentarė ragina Vyriausybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) keisti teisės aktus. Siūloma įtraukti reikalavimą, kad registruojant individualią veiklą ar įsigyjant verslo liudijimą, jei veikla susijusi su tiesioginiu klientų aptarnavimu, asmuo privalėtų pateikti nustatytos formos kalbos mokėjimo lygio pažymėjimą. Tai sukurtų prevencinį mechanizmą dar prieš pradedant vykdyti veiklą.

Pasak TS-LKD frakcijos seniūno Lauryno Kasčiūno, šis įstatymas – lūžis, kad valstybine kalba turi būti gerbiama. Kaip ir prasidedanti TS-LKD kampanija „Prašau kalbėti lietuviškai“, primenanti, kokia svarbi lietuvių kalba buvo tiek Sąjūdžio laiku, tiek ir dabar. Jis taip pat atkreipė dėmesį į artėjančius naujus iššūkius, susijusius su migracija ir šeimos susijungimo teise.

Pasak jo, įsigaliojus teisei užsieniečiams atsivežti šeimos narius po trejų metų darbo, atvykstančiųjų skaičius gali ženkliai išaugti. „Prognozės rodo, kad jei neturėsime saugiklių, užsieniečių skaičius per metus ar dvejus gali padaugėti reikšmingai būtent šeimos susijungimo pagrindu“, – teigė Seimo narys.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė inicijavo įstatymų pokyčius, pagal kuriuos visi, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas, privalo užtikrinti, kad klientai būtų aptarnaujami lietuvių kalba ne žemesniu nei baziniu lygiu, A1 lygiu.

Galima kreiptis į Valstybinę kalbos inspekciją

Jei gyventojas nebus aptarnautas lietuviškai, jis gali kreiptis į Valstybinę kalbos inspekciją, pažeidėjams gali grėsti baudos. Išimtis mokėti valstybinę kalbą taikoma tik tiems užsieniečiams, kurie turi laikinosios apsaugos statusą – į šią grupę patenka karo pabėgėliai iš Ukrainos.

Spaudos konferencijoje dalyvavo Seimo narys, TS-LKD frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas ir Seimo narė, TS-LKD frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.

Taip pat Kultūros ministerijos Kultūrinio švietimo politikos grupės vadovė Kristina Gasiulytė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.