Tai reiškia, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas, privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
„Manoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba.
2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – teigia parlamentarai aiškinamajame rašte.
Šio pasiūlymo sumanytoja, LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė sakė, kad lietuvių kalbos mokėjimas bent žemiausiu lygiu pagerintų atvykusių žmonių socialinę padėtį Lietuvoje.
Pagerintų jų gebėjimą įsitraukti ir siekti karjeros, didesnių pajamų, kartu padėti savo šaliai, iš kurios jie išvyko, ypač jei tai yra kariaujanti šalis.
„Šis reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu ir tiesiogiai turi užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba“, − šiandien Seimo posėdyje kalbėjo parlamentarė.
Po svarstymo už projektą balsavo 100 Seimo narių, prieš – 5, susilaikė 14 parlamentarų. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą. Įstatymo reikalavimai įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
Parengta pagal lrs.lt pranešimą.
Valstybinė kalbos inspekcija sveikina šį parlamentarų sprendimą ir kviečia rugsėjo 18 d. 17.30 val. Seimo lankytojų centre dalyvauti diskusijoje „Užsieniečiai darbo rinkoje: ką darbdaviai turėtų žinoti apie kalbines teises ir pareigas?“
PASTABA. Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komitetas pranešė, kad rugsėjo 18 d. 17.30 val. renginys nevyks.
Viskas būtų gerai, jeigu toks sprendimas būtų nuoširdus. Iš karto kyla klausimas, ar tai neprasilenkia su r e a l y b e ??? Kiek pastebėjau, gabus kalboms žmogus lietuvių kalbą neblogai išmoksta per dvejus metus ir tai, jeigu mokinamas gero lietuvių kalbos mokytojo! O tuo tarpu dabartiniu sprendimu – terminas vieneri metai ir trys mėnesiai (!)
Iš žiniasklaidos susidariau nuomone, kad lietuvių kalbą nėra sunki švedams, anglams, vokiečiams italams ar ispanams bei prancūzams. Lietuvių kalbą gan greitai išmoksta ir neindoeuropietiškų kalbų atstovai- estai ,japonai etiopai ir kitų tautybių atstovai. O štai kai kuriems Lietuvos piliečiams pragyvenusiems visą amžių ar net gimusiems Lietuvoje lietuvių kalba vis dar galimai “per sunki” išmokti… Gal reikia tik noro?
Bet labai keistai, idiotiškai ir nemaloniai skamba parlamentarų argumentacija, kad „40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“.
O jeigu mokame kažkokią užsienio kalbą, tai parlamentarų supratimu, tada būtų galima išmesti valstybinę lietuvių kalbą ir visur įbrukti tą svetimą kalbą?
Manyčiau, kad valstybinę lietuvių kalbą privaloma apginti nepriklausomai nuo užsienio kalbų mokėjimo.
Taigi prekybos ir paslaugų teikimo veiklos įmonių, įstaigų vadovai privalo informuoti darbuotojus apie priimtas įstatymo nuostatas ir deramai kontroliuoti, kad darbuotojai jų laikytųsi.
Štai vienas Seimo projektas–įstatymas, kuris neabejotinai teisingas. Bet tokių, valstybei naudingų įstatymų Seimas priima labai retai. Tai kurs valstyvę, jos negriaus. Bet tai sako ir tai, kad dasigyvenom, valdžia taip davarė valstybę, kad valstybės kalbai funkcionuoti reikia priimti įstatymus, tai reikia daryti priverstinai. Tai rodo, kad šioje valstybėje gyvena prasti, savo kalbos nemokantys piliečiai.
Štai ėlertė praneša: „Latviams nutarus bankomatuose panaikinti rusų kalbą, Lietuvos bankų asociacijos vadovės teigimu, pas mus šis klausimas dar nesvarstomas. Latvijos parlamentui beliko pritarti ir šios šalies bankomatuose nebeliks rusų kalbos. Bus galima rinktis iš latvių ir anglų. Dėl sprendimo atsisakyti rusų kalbos Latvijos politikai sutaria gana vieningai ir buvo tik laiko klausimas, kada tai bus įgyvendinta. Latvijoje, jei pritars parlamentas, rusų kalbos bankomatuose nebebus galima pasirinkti nuo kitų metų sausio 30-osios.“
Ir štai prie šios naujienos ėlertė prideda kažkokio rauktasnukio nelietuvio pamokymą kaip „kultūringai“ reikia daryti Lietuvoje: „Dabar bankomatuose dažniausiai galima rinktis iš trijų kalbų – lietuvių, rusų, anglų. Politologas Marjušas Antonovičius sako, kad bankų kultūros klausimas – bankomatuose įvesti ukrainiečių ar lenkų kalbas.“ Štai šitaip su mankurtišku požiūriu į savo valstybinę kalbą tolstame nuo europietiškos Latvijos ir panašėjame į belorusiją ar donbasą.
Manau, labai logiškai derėtų su “Tautinių mažumų įstatymo” projektu,kurį Seimui teikė Lenkų rinkiminės akcijos atstovė Seime R.Tamašunienė- vietovių ir gatvių pavadinimai ir nevalstybinėmis kalbomis, nevalstybinių kalbų vartojimas valstybinėse įstaigose…Beje už tokio įstatymo patobulinimą, bet ne atmetimą berods balsavo didelis Lietuvos patriotas Seimo narys M,Puidokas, A.Širinskienė….
Argi jie Lietuvos patriotai – jie iš Kauno…