Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Vilniuje: mini sukilimą ir tariasi dėl šiandienos saugumo iššūkių

Šiandien, sausio 25 dieną, Vilniuje vyksta išskirtinė politinė diena: į Lietuvą atvyko Ukrainos ir Lenkijos prezidentai su žmonomis. Prezidentūroje vyko dvišaliai susitikimai, o vėliau numatyta bendra trijų valstybių vadovų spaudos konferencija.

Žiauraus karo Ukrainoje akivaizdoje šiandien minimos 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperijos okupacinę valdžią metinės šiam susitikimui suteikia ypatingą reikšmę ir prasmę.

Dvi oficialios pasitikimo iškilmės Prezidentūroje

10.00 val. Prezidentūroje įvyko  Ukrainos pirmosios poros pasitikimo iškilmės: į Lietuvą atvykusį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį  ir pirmąją Ukrainos ponią Oleną Zelenską  iškilmingai sutiko Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene.

Po iškilmių Prezidentūroje įvyko Lietuvos ir Ukrainos delegacijų susitikimas.

Kiek vėliau Prezidentūroje surengta ir oficiali Lenkijos pirmosios poros pasitikimo ceremonija: į Prezidentūrą atvykusį Lenkijos prezidentą Karolį Navrockį (Karol Nawrocki) ir pirmąją Lenkijos ponią Martą Navrocką (Marta Nawrocka) sutiko G. Nausėda su žmona. Ceremonijoje skambėjo abiejų valstybių himnai, Lietuvos ir Lenkijos vadovai žingsniavo pro garbės sargybą, o Prezidentūroje taip pat vyko protokoliniai vizito momentai – bendra nuotrauka ir pasirašymas Svečių knygoje.

Po pasitikimo iškilmių buvo surengtas Lietuvos ir Lenkijos delegacijų susitikimas.

Istorinė atmintis – ne vien minėjimas, bet ir dabarties laikysena

Ukrainos ir Lenkijos vadovų vizitai Lietuvoje vyksta minint 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos imperijos valdžią. Ši data svarbi regiono tautoms kaip bendros laisvės kovos ženklas ir priminimas, kad imperinė prievarta nėra tik praeities reiškinys.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos valstybių vadovai dalyvaus šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, po to 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo iškilmėse Senųjų Rasų kapinių koplyčioje. Ten palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei kiti sukilėliai, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.

G. Nausėdos ir V. Zelenskio susitikime – derybos, saugumo garantijos ir karinė parama

G. Nausėdos susitikime su Ukrainos vadovu aptarė taikos derybų eigą, saugumo garantijas ir tolesnę karinę paramą Ukrainai. Lietuvos vadovas palankiai įvertino Ukrainos laikyseną vykstančiose derybose ir pabrėžė, kad sprendimai dėl Europos saugumo ateities negali būti priimami be Europos dalyvavimo.

Susitikime kalbėta apie saugumo garantijų planavimą ir pabrėžta Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmens svarba, kartu su Europos šalimis veikiant vadinamojoje „Norinčiųjų koalicijoje“ – paliaubų laikymosi stebėsenai užtikrinti. Taip pat pabrėžta, kad stiprios Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų pagrindinis atgrasymo veiksnys ir taikos metu.

Aptarti ir skubūs Ukrainos oro gynybos poreikiai, dvišalis gynybos pramonės bendradarbiavimas.

Lietuva – viena didžiausių Ukrainos rėmėjų

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų: bendra karinė parama jau viršijo vieną milijardą eurų, o 2025 m. karinė parama siekė 0,28 proc. BVP ir viršijo dvišalį įsipareigojimą Ukrainai.

Skelbiama, kad Lietuva tęs dalyvavimą tarptautinėse iniciatyvose, įskaitant šaudmenų tiekimą ir išminavimo koaliciją, kurios rėmuose jau apmokyti ir aprūpinti Ukrainos išminavimo padaliniai.

„Norinčiųjų koalicija“: saugumo užtikrinimas, o ne vien pareiškimai

Prezidentūros pranešime pabrėžiamas vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ vaidmuo parodo, kad kalbama apie praktinį saugumo užtikrinimą – paliaubų laikymosi stebėseną ir priemones, kurios leistų saugumo sprendimus grįsti realia atgrasymo galia, o ne vien deklaracijomis.

G. Nausėda pabrėžia stiprių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikšmę kaip pagrindinį atgrasymo veiksnį ir taikos metu.

G. Nausėdos ir K. Navrockio susitikime – Europos saugumo aplinkos pokyčiai ir strateginė partnerystė

Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėdos susitikime su Lenkijos prezidentu K. Navrockiu daug dėmesio buvo skirta tarptautinės saugumo aplinkos pokyčiams ir Lietuvos bei Lenkijos vaidmeniui reaguojant į ilgalaikes grėsmes Europoje.

Valstybių vadovai apsikeitė vertinimais dėl situacijos regione, aptarė koordinuotų veiksmų svarbą Europos Sąjungoje ir NATO bei bendrą atsakomybę telkiant partnerius sprendimams, kurie stiprintų viso regiono stabilumą. Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad bendra istorinė patirtis įpareigoja abi valstybes ir šiandien veikti išvien.

Pasak šalies vadovo, Lietuva ir Lenkija nuosekliai remia pastangas stiprinti transatlantinį ryšį, kuris išlieka kertiniu Europos saugumo garantu. Prezidentas pažymėjo, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, veikdama glaudžiai kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos gebėjimas apsiginti yra esminis veiksnys, lemiantis viso Europos žemyno saugumą, todėl karinė, politinė ir finansinė parama turi būti grindžiama ilgalaikiais sprendimais.

Aptariant ekonominį bendradarbiavimą, pabrėžta, kad Lenkija išlieka svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė, o bendros iniciatyvos gynybos pramonės, aukštųjų technologijų, energetikos ir inovacijų srityse stiprina viso regiono atsparumą.

Vakare – trijų valstybių vadovų spaudos konferencija

17.00 val. Prezidentūroje numatyta bendra Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos valstybių vadovų spaudos konferencija. Tikimasi, kad joje bus apibendrinti dienos susitikimai, aptartos tolesnės paramos Ukrainai kryptys ir mūsų regiono saugumo laikysena.

K. Navrockis ir G. Nausėda | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Ši diena Vilniuje rodo, kad istorinė atmintis čia nėra vien praeities pagerbimas. Ji virsta politine laikysena, bendrais sprendimais ir atsakomybe už regiono bei Europos saugumo ateitį.