Praėjusių metų gruodžio 6 dieną Seinų „Lietuvių namuose“, per vykusią mokytojų konferenciją, punskietis lituanistas ir vertėjas Kazimieras Linka, pastebėjo, kad punskiečių kalba yra savita ir išskirtinė.
Kalba žmonėms reikalinga žinioms gauti ir perduoti
Vienas iš šios kalbos bruožų yra, deja, barbarizmai. Jaunimas (ir ne tik!) savo kalboje nevengia skolinių iš kitų kalbų, dažniausiai – iš lenkų. Mūsų kalboje kartais atsiranda žodžių, kurių net nebūtų galima vadinti grynais barbarizmais. Kalba iškraipoma, lenkiškiems žodžiams pridedamos lietuviškos galūnės, taip jie „prisitaiko“ prie vietinio vartojimo.
Nėra kalbos, kuri visiškai neturėtų svetimų žodžių. Tačiau pernelyg dažnas jų vartojimas gali menkinti gimtosios kalbos savitumą. Punskiečiai skolinius vartoja kasdien, dažnai net nesuvokdami, kad tai gryni barbarizmai.
Barbarizmai parduotuvėje
Parduotuvėse galime išgirsti vietinius, prašant tokių mėsos gaminių:
vontrupkės (kepenėlės, lenk. wątróbka),
kelbaso (dešra, lenk. kiełbasa),
bočeko (šoninė, lenk. boczek),
šinkės (kumpis, lenk. szynka),
žeberkų (šonkauliai, lenk. żeberka),
karkuvkės (sprandinė, lenk. karkówka),
salcesono (mėsos slėgtainis, lenk. salceson),
volovinos (jautiena, lenk. wołowina),
vepšovinos (kiauliena, lenk. wieprzowina),
lopatkės (mentė, lenk. łopatka),
palendvicos (nugarinė, lenk. polędwica),
golonkės (karka, lenk. golonka),
paruvkių (dešrelės, lenk. parówki)…
Barbarizmai kasdieniame gyvenime
Ne tik parduotuvėse, bet ir namuose punskiečiai dažnai vartoja kitų kalbų žodžius, dažniausiai su lietuviškomis galūnėmis:
odkužačus (siurblys, lenk. odkurzacz),
zlevas (kriauklė, lenk. zlew),
loduvkė (šaldytuvas, lenk. lodówka),
pryšnicus (dušas, lenk. prysznic),
čainykas (virdulys, lenk. czajnik),
kaldra (antklodė, lenk. kołdra),
paduška (pagalvė, lenk. poduszka),
blenderis (trintuvas, maišytuvas, lenk. blender),
filižankė (puodelis, lenk. filiżanka),
zupė (sriuba, lenk. zupa),
kranas (čiaupas, lenk. kran),
firankės (užuolaidos, lenk. firanki)…
Pasitaiko ir rečiau vartojamų barbarizmų, o net ištisų frazių iš lenkų kalbos, pavyzdžiui, ūkininkų kalboje: „vnioskai sušavi“ – paraiškos dėl sausros padarinių.
Kalbos kultūros svarba
Barbarizmų vartojimo priežastis yra kitų kalbų įtaka, mūsų atveju – stipriausia lenkų. Minėtų svetimžodžių vartojimas yra blogas reiškinys. Tai labai prastas pavyzdys mūsų vaikams ir anūkams.
Gerbdami savo kalbą, turime stengtis ją puoselėti, prisiminti savus žodžius, taip pat ir tarmiškus, ir sąmoningai juos vartoti. Punskiečių šnekta yra vertingas šio krašto turtas, todėl ją būtina saugoti ir perduoti ateities kartoms.
Blenderis ne lenkizmss o anglizmas. Kranas irgi ne lenkizmas. Abu šiuo žodžiu vartoja ir Lietuvos lietuviai
Tikrai reikalingas straipsnis. Barbarizmai blogai. Bet reikia pasidžiaugti, kad nevartojami nekultūringi ištiktukai, kurie vartojami žemiausių sluoksnių lietuvių kalboje. Perdaryti rusiški keiksmažodžiai!
Teko girdėti viename Vilniaus autoservise : “vypišy sąskaitu fakturu “, “pašol v savivaldybe”, “v seniūnije vzial pažyma”.
Gerb. p. Sigitai, prašau asmeninio ryšio: turiu savo versiją dėl Kreivėnų-Alksnėnų akmens įrašo. Prašom rašyti į asm. žinutes
Nieko tie lenkai neišmano- Panevėžio raj. , ‘Aibės’ parduotuvėje , parduoda mėsos gaminį kuris vadinasi PALENGVICA. Čia tai ir yra tikrasis pavadinimas – pavalgai ir kaip mat gyvenimas palengvėja.