Sausio 7 d. 18:00–20:00 val., Valdovų rūmų muziejuje, vyks Kultūros vakaras skirtas vieno žymiausių lietuvių architektų restauratorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojo dr. Kazio Napaleono Kitkausko 95-erių metų sukakčiai paminėti.
Kazys Napaleonas Kitkauskas
Humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, restauratorius, inžinierius, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Architektūros tyrimų skyriaus vadovas (1993–2002 m.). Viena svarbiausių N. Kitkausko tyrimų krypčių buvo architektūros istorija.
Be kitų vertybių, mokslininkas tyrinėjo Vilniaus katedrą, Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, 1995–2005 m. buvo Valdovų rūmų Vilniuje atkūrimo projekto moksliniu vadovu, taip pat dalyvavo tiriant, projektuojant ir steigiant Kristijono Donelaičio memorialą ir muziejų Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose.
Parašė daug mokslinių straipsnių ir knygų architektūros istorijos tyrimų tema.
Kultūros vakare dalyvaus ir prisiminimais apie senosios Lietuvos architektūros tyrimus, paveldo išsaugojimo iššūkius, memorialo bei muziejaus Tolminkiemyje steigimą, Valdovų rūmų atkūrimo projektus dalysis Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.
Taip pat pasisakys ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, draugijos „Pilis“ pirmininkas Edmundas Kulikauskas, buvęs Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašūnas ir kiti.
Sukaktuvininko mokslinės veiklos kelią ir fotografijose bei videojuostose užfiksuotus kadrus pristatys istorikas dr. Tomas Baranauskas ir žurnalistas Valentinas Juraitis.
Renginyje koncertuos Gabrielė Čeponytė (klavesinas) ir žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“ (vad. Vitalija Brazaitienė).
Kultūros vakarą rengia draugija „Pilis“ ir Valdovų rūmų muziejus.
Renginys nemokamas, tiktai būtina iš anksto užsirašyti.
Ištrauka iš lietuvių tautos istorijos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) p. 21 – 23:
Architektūros dr. Napaleonas Kitkauskas (p.21, nuotrauka p.23), kasinėdamas Vilniaus šv. Stanislovo Arkikatedros požemius, presbiterijos pamatuose aptiko penkiakampį akmenį, t. y. pentagramą, į kurią įsipaišo vilko pėda (žr. Atmintinė pentagrama pamate p. 22). Žvelgiant į dangų stebime, kad Liūto žvaigždyno žvaigždėse gerai įsipaišo didelis Vilkas (žr. Vilko pėda sniege ir Vilko figūra Liūto žvaigždėse p. 22), ir gaunasi, kad abiejų vardų žvaigždynų priekinės kojos pėdos žvaigždė ryškusis REGULAS dar įdomus tuo, kad, žvelgiant nuo Šiaurės žvaigždės iš viršaus, per 72 m. prieš laikrodžio rodyklę jis pasisuka 1° kampu ir aplinkui Šiaurinę žvaigždę apeina per 360° x 72 m. = 25.920 metų laiko tarpą. Žiūrėdami į Vilko pėdą, įmontuotą pamatuose, einame nuo jos ratu prieš laikrodžio rodyklę ir matome, kad šios dienos REGULO padėtis plane (archeonuotrauka), lyginant ją su Vilko padėtimi pentagramoje, nubrėžia 129° kampą. Tai sako, kad kalendorius pagal žvaigždes rodo, jog VILNIUS BUVO ĮKURTAS 129° x 72 m. = 9.288 m. atgal, t. y. 9.288 m. – 2.013 m. po Kr. (tuo metu rašyta) =7.275 m. pr. Kr. metu. Pagarba tad gerb. dr. Napaleonui Kitkauskui už didelius nuopelnus lietuvių tautos istorijai. Prosit!
P. S. O, kas gi įkūrė Vilnių? Apie tai knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (įsigyjama internetu per Patogupirkti.lt) 28 p. rašoma; “Kraštotyrininkas V. Šaulys Neries upės vagoje 1958 m. Vilniuje nufotografavo akmenį su jame įrėžtomis Gediminaičių stulpų žymėmis (p. 29). Žymes iš V. Šaulio archyvo perpiešė dr. Vykintas Vaitkevičius ir, remiantis J. Šeimio runų skaitymo metodika (J. Šeimys “Egiptas, skitai, lietuviai runomis”, leid. “Piko valanda”, Marijampolė/2026), žemė, kurioje gulėjo akmuo (vėliau jis buvo ištrauktas į krantą Žvėryne), buvo vadinama CIKA. Kitaip sakant, akmenį su Gediminaičių stulpų žymėmis tuo metu išraižė žmones, vietoj gramatinio žodžio ČIA tarmiškai sakantys žodį CI arba CY, o tai – dzūkų lietuvių genties žmonių rankų darbas. Dėkoju.
Vilnius yra rytų aukštaičių vilniškių tarmės plote. Caro Rusijos okupuotame Vilniuje taip pat vis dar buvo kalbama ir lietuviškai aukštaitiškai. Dzūkų tarmės plotas prasideda į pietryčius nuo Grigiškių ir Dieveniškių vle.lt/straipsnis/lietuviu-kalbos-tarmes/ .Pasiskaitykite : “Kadu Vilniuj lėtuvinykų kalbas žūta?” wikisource.org/wiki/Kadu_Vilniuj_lėtuvinykų_kalbas_žūta%3F
>Rimgaudui
Citata: “Caro Rusijos okupuotame Vilniuje…”. Caro Rusijos okupuotame Vilniuje jau galėjo būti taip, kaip kad jūs rašote. Tačiau 7.275 m. pr. Kr. iškoduotame Gediminaičių stulpų įraše aiškiai parašyta (įdėtas iškodavimas), kad tuo metu Vilnius buvo CI-kų, kai grįžo ledynmečio ledai į šiaurę (Vilnius buvo ant ledų išplitimo ribos “Ist. par. į Lietuvą” p. 11), t. y. etninių dzūkų žemėje. Rusijos caro laikais, gi, Vilniaus kalba buvo išvirtus gal jau ir į “lėtuvininkų”, – jūsų duomenys. Tačiau akmens, ištraukto iš upės dugno Žvėryne (prieš tai jis buvo nuristas žemyn) į krantą, RUNOS dzūkus CI-kus liudija buvus ten nuo seniausių laikų negrįžtamai.
Matau, kad tingite perskaityti nuorodose pateiktą mokslinę ir faktinę informaciją ir komentuojate.
Gal tamstai padės šis straipsnis su žemėlapiais : vle.lt/straipsnis/baltai/ vle.lt/straipsnis/baltai/#gallery1-5
>Rimgaudui
Kalbama apie dr. Napaleoną Kitkauską, Vilniaus įkūrimo datą ir aplinkybes kaip ši įkūrimo data buvo nustatyta. Tai – pagrindinė tema. Ji susijusi su pamatais, ant kurių dabar stovi Katedra. Ant jų anksčiau stovėjo 12-kos laiptų piramidė, kurios konstrukciją aprašė Rivijus, Teodoras Narbutas ir Simonas Daukantas. Ši piramidė yra susijusi su Cheopso piramide Egipte, kur, pasitraukę nuo ledynmečio šalčio, gyveno dalis mūsų gentainių, o dalis mūsų liko gyventi prie ledo krašto netoli Vilniaus kol atšils (gimnazijos vadovėlis). Pasitraukus ledams, pagal Egipto “praktiką” Vilniuje ir iškilo minėta 12 – kos laiptų su h = 10 m ir b x b = 22,5 x 22,5 m pagrindo pamatu akmens mūro piramidė. Jos modelį, pagamintą iš medžio, atvykęs į svečius Tauragnuose matė Vilniaus universiteto absolventas, šokęs ir dainavęs folkloro grupėje “Ratilio” bei studijavęs teatro režisūrą Lidse (Anglija), pirmo šalies vadovo politiko Vytauto Landsbergio sūnus Vytautas V. Landsbergis. Pašnekesį Tauragnuose su manimi 2007-01-06 jis aprašė šeštadieniniame laikraščio “Draugas” priede, kuriame įdėjo ir minėto modelio, padaryto iš medžio, nuotrauką. Išvada: dzūkai nuo seno gyveno tiek prie ledo krašto Vilniuje, tiek, atšilus orams, grįžę atgal tie, kurie pasitraukę nuo šalčio į Afriką, matė Cheopso piramidę Egipte. Išvada: skaityti tamstosneseną mokslinę ir faktinę informaciją, lyginant ją su tūkstančiais metų senesne ( “Istorija pareinant į Lietuvą” p. 28 – 29) medžiaga apie kur kas ankstesniais laikais runomis užfiksuotą dzūkų CI-kų egzistavimą Vilniaus Žvėryno rajone, nematau loginės prasmės. Dėkoju.