A. Daučiūnienė. A. Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ sutiktuvės Lietuvos mokslų akademijos istorinėje salėje

Gruodžio 11 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ surengė filosofo, rašytojo, publicisto, humanitarinių mokslų daktaro Arvydo Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ sutiktuves.

LMA Didžioji konferencijų salė buvo perpildyta

Kaip ir nuogąstauta, LMA Didžioji konferencijų salė buvo perpildyta: nors rengėjai sunešė visas kėdes iš gretimų salių, nemažai daliai žmonių teko pastovėti. Leidyklos „Obuolys“ knyga su A. Juozaičio autografu buvo iš anksto reklamuota, o internetu parduota 2 500 egzempliorių iki jos sutiktuvių LMA.

Tačiau net ir čia daugelis žiūrovų pirko knygas ir stovėjo eilėje autoriaus autografų. Daugelis sakė: „Tai mano gyvenimas, ir aš ten buvau.“

Autorių pristatė ir su nauja puikia knyga LMA vardu pasveikino renginio rengėja, skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė (šių eilučių autorė).

A. Juozaitis, padėkojęs LMA vadovams už galimybę pristatyti knygą toje pačioje salėje, kur prieš 37 metus, 5 mėnesius ir 8 dienas prasidėjo Sąjūdis, savo kalbą pradėjo Algimanto Mikutos eilėraščiu „Laimėtojai negrįžta“. Jis aptarė aplinkybes, kurios sudarė galimybes siekti laisvės Sovietų Sąjungoje, į valdžią atėjus M. Gorbačiovui.

Pirmojoje knygoje autorius apžvelgia Sąjūdžio ištakas ir įdirbį nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1988 m. rugpjūčio Roko maršo. Tai dokumentais, garso ir vaizdo įrašais paremta prisiminimų knyga apie Sąjūdžio istoriją, plačiai ir detaliai apžvelgianti įvykius ir žmones, dalyvavusius Sąjūdžio gimime.

Autorius priminė, kad parašyti knygą jį paskatino draugai ir bendraminčiai, nes visuomenėje sklinda daug sąmoningos netiesos, istorijos iškraipymų, prasimanymų.

Kadangi A. Juozaitis pats buvo sumanymo grupės narys, visų įvykių liudininkas, stovėjęs prie Sąjūdžio rengimo ištakų, jis priminė, kad iš pradžių jiems nebuvo aišku, nuo ko pradėti.

Likimas lėmė jam drauge su Kazimiera Prunskiene vykti į Estiją semtis patirties, nes estai buvo toliau pažengę laisvės keliu. Jie palaikė gyvą ryšį su vienu iš Estijos liaudies fronto vadovų Martu Tarmaku (Mart Tarmak), kuris 1988 m. liepos 1–2 d. buvo atvykęs į Vilnių.

„Profsąjungų rūmuoseׅ įvyko du mūsų besimokančio aktyvo susitikimai su juo. Jis dalijosi estų pasiekimais kelyje Nepriklausomybės link, kai mes dar visai nežinojome, ką turime daryti“, – pasakojo knygos autorius.

Nesinori prisiimti atsakomybės perpasakoti visos 700 puslapių knygos, bet norisi pabrėžti tą akimirką, kai A. Juozaitis kalbėjo apie LMA vaidmenį Sąjūdžio sumanymo grupės gimimo istorijoje.

O jo, mano supratimu, būta esminio. „Čia – gražiausios Vilniaus durys, pro jas įėjome kaip pro plyšį, nes tai, kas įvyko tada, galėjo įvykti tik Mokslų akademijoje. Tik Mokslų akademija (MA) visoje sovietinėje imperijoje turėjo sąlygišką savarankiškumą, t. y. joks KGB negalėjo išreikalauti, kad MA pašalintų akademiką Sacharovą – jis ir liko akademikas.

Joks mūsų sekretorius, nei A. Sniečkus, nei kiti ideologai negalėjo iš MA išreikalauti, kad G. Zimanas taptų akademiku – buvo balsuojama prieš. Tai buvo toks plyšys šitoje sistemoje.

Ir mes į tą plyšį įėjome ir įkūrėme Sąjūdį. Kitoje organizacijoje to negalėjo būti. Tai pasakojimas, kodėl taip įvyko, kaip, kokiomis valandomis tai vyko – aš bandysiu šiek tiek atkurti“, – sakė A. Juozaitis.

Jis pasakojo, kad pirmiausia, birželio 2 d., Verkių rūmų Baltojoje salėje įvyko repeticija, kur pirmą kartą nuskambėjo Sąjūdžio vardas. Jeigu tai būtų buvę prieš 100 metų, tą salę jis vadintų Riterių sale.

Ekrane ji atrodė įspūdingai

Birželio 3 d. visa minia pakilo Mokslų akademijos gražiaisiais laiptais į Didžiąją salę. Jo prisiminimuose, taip pat ir nuotraukose viskas atrodė taip pat – ir tribūna, ir stalas kairėje, kur sėdėjo prezidiumas iš penkių akademikų: Raimundas Rajeckas, Antanas Buračas, Eduardas Vilkas, Juozas Bulavas, prof. Bronius Kuzmickas.

Salė atrodžiusi kaip ir dabar, o E. Vilkas vadovavęs visam paradui. Į sumanymo grupę buvo išrinkti 36 žmonės.

Netyčia buvo praleistas vienas žmogus – istorikas Liudas Truska. Jis buvo išrinktas, už jį buvo balsuota, tačiau iš jaudulio A. Medalinskui skaitant sąrašą, jo pavardė buvo praleista.

Dabar klaida atitaisyta

A. Juozaitis ant posėdžių stalo pastatė L. Truskos portretą ir jo knygą „Tautinis atgimimas ir istorija“. Iš viso grupėje buvo 37 nariai.

Svarbi akimirka buvo siūlant į sumanymo grupę Justiną Marcinkevičių. Jis buvo įvardytas 18-uoju, tačiau prieštaravo, sakydamas, kad esąs 22-jose organizacijose ir prašė palikit jį ramybėje.

Tačiau žmonės sakė – tai visai kas kita. Kokia ovacijų banga kilo, kai jis sutiko! „Jo sutikimas tarsi nuėmė nuo širdies akmenį, nes supratome, kad nebūsime likviduoti nei šiandien, nei rytoj. J. Marcinkevičiaus nei kompartija, nei saugumiečiai neišdrįs liesti.

Tai buvo toks apsauginis mūsų žmogus, apsaugojęs visus, ir vien dėl to jis dabar yra aukščiau visų“, – sakė A. Juozaitis. Kai J. Marcinkevičius sutiko, visi kiti akademikai, sėdėję prie stalo, pradėjo linkčioti galvas – visi sutiko, išskyrus E. Vilką.

Akademikai buvo įtraukti į sumanymo grupę ir tapo tikra apsauga nuo saugumiečių. 21 Sąjūdžio grupės narys, jau išėjęs Anapilin, salėje buvo pagerbtas tylos minute. Renginyje dalyvavę kiti sąjūdiečiai – Zigmas Vaišvila, Gintaras Songaila, Bronius Leonavičius, Saulius Lapienis ir kiti – taip pat buvo pakalbinti.

A. Juozaitis minėjo, kad rinkdamas medžiagą knygai apklausė 60 žmonių. O kiek pateikta dokumentų, dienoraščių įrašų, išvardyta išleistų knygų apie Sąjūdį.

Renginio metu buvo rodoma vaizdo medžiaga, užfiksavusi mitingus, žmonių minias Katedros aikštėje, mūsų vėliavos – trispalvės įteisinimą ir jos pakėlimą Katedros aikštėje. Renginio dalyviai, matydami šiuos vaizdus, pakilo giedoti Lietuvos himno, kuris skambėjo labai darniai, giedant visai salei.

Šią trumpą apžvalgą norisi užbaigti paties autoriaus citata ant knygos viršelio: „Atmintis yra viena didžiausių žmonijos jėgų ir paslapčių. Ypač svarbu atmintį laiku papasakoti. Atmintis, paremta gyvenimo laiko užrašais, liudijimais, dienoraščiais, gali virsti gyvybės balsu, kurio nenutildysi, nes jis pats nutildo fantazijas.“

Autorė yra LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė