Interneto žiniasklaidos asociaciją (IŽA) vienijantys naujienų portalai ir žiniasklaidos bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją ir naujienų portalą tv3.lt, kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą skųsdama Europos Komisijos (EK) sprendimą nepradėti tyrimo pagal Lietuvos komercinės žiniasklaidos kreipimąsi dėl LRT finansavimo modelio, kuris nebuvo suderintas su EK, nors jam keičiantis, tai privaloma padaryti, pagal ES teisę.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Linos Bušinskaitės teigimu, naujienų portalai ir žiniasklaidos bendrovė „All Media Lithuania“ neketina sustoti – ir toliau bus ieškoma teisingesnio balanso tarp komercines žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo.
„Europos Sąjungos Bendrame teisme skundas yra priimtas ir pradėtas jo nagrinėjamas, kurio metu tiek EK, tiek Lietuvos interneto žiniasklaida turi pateikti savo argumentus. Taigi procesas vyksta ir toliau, o asociacija neplanuoja atsisakyti savo tikslų, nes tai būtų socialiai neteisinga žiniasklaidos rinkos atžvilgiu. Šio teismo sprendimo gali reikėti laukti ir metus, bet jo verta laukti“, – sako L. Bušinskaitė.
Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas dr. Karolis Kačerauskas tvirtina, kad EK atsisakė nagrinėti žiniasklaidos asociacijos skundą ne dėl to, kad Lietuvoje galiojantis finansavimo modelis atitinka valstybės pagalbos taisykles.
„EK patvirtino žiniasklaidos asociacijos poziciją, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas yra laikomas valstybės pagalba, todėl LRT finansavimo modelis turėtų atitikti visus valstybės pagalbos suderinamumo kriterijus. Nuomonės išsiskiria tik dėl to, ar tokiam valstybės pagalbos teikimui reikėjo gauti Europos Komisijos leidimą.
Šiuo metu EK laikosi nuomonės, kad LRT finansavimas buvo sukurtas iki 1994 m., todėl leidimas teikti valstybės pagalbą yra suteiktas automatiškai. Interneto žiniasklaida laikosi pozicijos, kad nuo 1994 m. LRT finansavimo modelis buvo keičiamas esmingai, todėl Lietuva turėjo susiderinti valstybės pagalbos schemą iš naujo. Ar tokie esminiai pokyčiai vyko turės atsakyti ES Bendrasis teismas.
Faktas yra tas, kad Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su Europos Komisija. Atitinkamai, teismui pripažinus, kad esminiai pokyčiai finansavimo schemoje nuo 1994 m. įvyko ir leidimą teikti valstybės pagalbą gauti reikėjo, Europos Komisija turės konstatuoti valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą“ – sako dr. K. Kačerauskas.
„Kalbant bendrai apie ginčo kontekstą, visuomenei svarbu suprasti, kad stumdama privačią žiniasklaidą iš rinkos valstybė monopolizuoja žiniasklaidą ir naikina nuomonių pliuralizmą. Kai žiniasklaidos monopolis tarnauja geriems tikslams, džiaugiamės, kad vyksta teisinga kova su dezinformacija, visuomenės nuomonė yra formuojama teisingai.
Bet viskas gali pasikeisti, jeigu žiniasklaidos monopolis ateityje pradės tarnauti priešingiems tikslams. Neigiamų pavyzdžių nereikia toli ieškoti – Vengrija, Rusija, Baltarusija ar Serbija, tai šalys kur valdžios monopolis susidarė dėl to, kad nebėra nepriklausomos žiniasklaidos, kuri pateiktų alternatyvią nuomonę ir galėtų įvardinti dalykus tikraisiais vardais“, – sako K. Kačerauskas.
Pasak L. Bušinskaitės, yra susidariusi grėsminga situacija – balansuojame ties riba, kai gali nebelikti visuomeninio transliuotojo, nes vis labiau mažėja takoskyra tarp jo ir privataus žiniasklaidos verslo, vis labiau tolstama nuo specialiosios misijos, o LRT veikla vis labiau panašėja į privatų verslą.
„Skirtumas yra tik toks, kad privatus verslas pats turi išsilaikyti ir užsidirbti, kad galėtų veikti, o visuomeninis transliuotojas yra išlaikomas mokesčių mokėtojų pinigais ir dar turi galimybę užsidirbti, kai nėra tinkamų išorinių kontrolės mechanizmų, pavyzdžiui, dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Taip yra vis labiau iškreipiama žiniasklaidos rinka Lietuvoje, ypač, kai taip sparčiai mažėja takoskyra taip visuomeninio transliuotojo ir žiniasklaidos verslo“, – sako L. Bušinskaitė.
Būtent todėl, pasak jos, būtina ieškoti teisingesnio balanso tarp visuomeninio transliuotojo ir kitų žiniasklaidos priemonių. Tik taip galima užtikrinti, kad visuomeninis transliuotojas atliktų jai priskirtą misiją, o ne suktų į komercinę reklamą, komercinius užsakymus, rėmimus. Tai yra verslo dalis, o ne mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomo visuomeninio transliuotojo misijos dalis.
Pavyzdžiui, šiuo metu LRT metinis finansavimas siekia 55 mln. eurų – tai yra kelių didžiausių šalies žiniasklaidos priemonių metiniai biudžetai.
Asociacijos narių nuomone, siekiant išsaugoti specialią tik jam priskirtą misiją vykdantį visuomeninį transliuotoją, tikslinga grįžti prie diskusijos, ar nevertėtų kai kurių klausimų įtvirtinti įstatymuose. Pavyzdžiui, kad visuomeninis transliuotojas neturėtų rinkoje veikti kaip komercinė žiniasklaidos priemonė ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes jis jau gauna valstybės finansavimą.
„Reikalinga diskusija ir dėl LRT misijos tikslinimo. Šiuo metu yra numatyta pareiga nušviesti rinkimus. Galbūt reikėtų diskutuoti, kad visuomeninis transliuotojas be papildomo finansavimo dalį eterio skirtų socialinei reklamai. Ypač tose srityse, kurios visuomenės gyvenime yra svarbios – sveikatinimas, eismas, priešgaisrinis saugumas. Taip pat svarbu numatyti ir pareigą, kad LRT dalintųsi švariu tiesioginiu signalu su kitomis žiniasklaidos priemonėmis iš tiesioginių valstybinių renginių ir švenčių“, – sako L. Bušinskaitė.
Be to, dabartinis LRT finansų kontrolės modelis neatitinka EK nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, nes Lietuvos visuomeninis transliuotojas yra atskaitingas pats sau ir jo nekontroliuoja nepriklausomos išorinės kontrolės institucijos. Valstybės finansavimą gaunanti LRT neturi nepriklausomų išorės kontrolės mechanizmų.
LRT taryba yra vidinis visuomeninio transliuotojo valdymo organas, o Seimas, Valstybės kontrolė, Finansų ministerija neatlieka išorinės kontrolės, kaip turėtų būti pagal EK valstybės pagalbos taisykles.
„Reporteriai be sienų“ atstovas: Lietuvoje kai kurie žurnalistai jaučia spaudimą nekalbėti lyčių, istorinėmis temomis
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/reporteriai-be-sienu-atstovas-lietuvoje-kai-kurie-zurnalistai-jaucia-spaudima-nekalbeti-lyciu-istorinemis-temomis-56-1674646?copied
„žiniasklaidos bendrovė „All Media Lithuania““ – tai užsieniečiai, pasirodo, valdo (sprendžiant pagal pavadinimą anglų kalba)? TV žiūrėjimas yra laiko žudymas. Kieno gyvenimas labai labai ilgas, tas gali sau leisti tokią beprasmybę.
Straipsnio autorius sumetė citatas ir tiek. Bet jei iš kitų šaltinių nežinai kas vyksta, tai reikslo esmės iš to straipsnio suprasti neįmanoma. Labai prastas rašinys, matyt rašė mokinys. Citatų mišrainė, apibendrinančių minčių nerasta.
Kai rašai apie tai, kas šiuo metu vyksta, tiek ir tegali – faktus ir pasisakymų ištraukas surinkęs į krūvą sudėti. Apmąstymai, tyrimų rezultatai gali būti tik per tam reikalingą laiką parengti .
,,Alkas” atviras savanoriams, kviečia juos į talką. Gal pageidaujate, gal gebate tamstą ir kt. reiklų skaitytoją tenkinančios straipsnius rašyti. Alko skaitytojai bus dėkingi.
Atrodo pataikiau į dešimtuką. Dar kart kartoju neaišku dėl ko teisminės procesas. Turi būti nors trumputė 2-3 sakinių įžanga, kuri apibendrina proceso priežastis, nežinantiems kas vyksta, nežinantiems, kas vyksta ir citatos taptų suprantamos. Kritika reikia priimti ir panaudoti savo tobulėjimui, o ne mėtytis rašteliais atgal. Paskaitykite tą rašinėlį atsiriboję nuo savo žinojimo kas vyksta ir suprasite apie ką rašau.
Esu tokia pat skaitytoja, kaip ir tamsta. Taigi, ne ,,Alkas” tamstai ,,mėto raštelius”, o žmogA, skaičiusi ,,Alko” paaiškinimus, kaip jis dirba, iš kur atsiranda straipsniai, ir kvietimą prisidėti.
Kai patys nesame aktyvūs, neprisidedame, tenka tenkintis tuo, ką įmanoma gauti. Su visais tamstos teisingai minėtais trūkumais. Taigi, arba ir patys pasiraitojame rankoves, arba bus tiek ir taip, kaip viena šeima įstengia padaryti. Deja. Kartu nesuvokiama, kaip šeima ryžtasi tokios imties darbui – ne vienkartiniam, o daug metų trunkančiam nuolatiniam, kasdieniam, varginančiam, sveikatos nepridedančiam .
Paguglinėjus Guglo pievose galima rasti, kas kėlė kai kurių grupių nepasitenkinimą. Nežinau, kaip šiais laikais yra, bet laikais, kai dar daugiau žiūrėdavau TV, krito į akis, kad kai kurių laidų autoriai būdavo LRT darbuotojų įmonės (ar įmonės, kuriose jie lygiagrečiai dirbo), o ne LRT darbuotojai. Vadinasi, LRT pirko iš jų įmonių laidas? T.y., dalis darbuotojų gaudavo dvigubus atlygius už laidą?. Žinoma, kiti darbuotojai buvo tuo nepatenkinti. Buvo pasipylę ir daugiau, ir kitų priekaištų. Žinoma, neturėjau galimybės gilintis, o po tiek metų jau ir užmiršau. Bet galima paieškoti.
Nepriimkite, Žemyna, asmeniškai: Alke pasitaiko, deja, menko lygio formalių prirašymų. Jei man restorane atneša sudegintą žemaitišką blyną, tai nereiškia, kad aš turiu eiti į tos kavinės virtuvę ir pats kepti iš naujo. Arba, kad turiu tylėti, suvalgyti ir dar palikti arbatpinigių 🙂
Yra toks visuomeninio transliuotojo portalas Lrt.lt. Jame įvairiais klausimais savo nuomonę reiškia Valdžiose esantys politikai. Kur jau kur. o demokratinės šalies visuomeninio transliuotojo portale – Lrt.lt turėtų būti galimybė kritiškai komentuoti valdžios politikų viešai reiškiamą politinį turinį, tačiau portalas tokios galimybės nesuteikia. Viskas lieka be viešo atgarsio tarsi bažnyčioje kunigo pasakytas pamokslas. Tai ką šiuo atveju turime? Akivaizdų piktnaudžiavimą Lrt.lt administravimo teise varžant asmenų nuomonių reiškimo teisę. Tas piktnaudžiavimas negali būti atsiradęs be intereso, be naudos politikui, o tai pagal įstatymus yra korupcija. Kadangi LRT finansuojama valstybės lėšomis, tokiu atveju turime korupciją valstybės finansuojamos veiklos srityje. Tačiau nei LRT tarybai, nei FNTT dėl to nei šilta, nei šalta. Apie žemą LRT visuomenės informavimo ir švietimo misijos atlikimo lygį nėra ką ir kalbėti.
LRT taryba sudaryta iš prezidentųros, seimagyvių ir božnycos atstovų ir todėl tokie kalba patys apie save tik gerai – lygiai taip kaip komunistų propagandos cccp laikais. Viens prie vieno. Yra žmogus net iš darbo išmestas už dalyvavimą mitinge prie Lrt 2018 spalį. Komunistų neišjungėm ir vargstam.