Viena žinomiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų Lina Lapelytė kitą savaitę pristatys retai Lietuvoje rodomą pasirodymą keturioms kanklininkėms „Damos“.
Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą
Šis pasirodymas atidarys tarptautinę Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą „Ant Paryžiaus parodų bangos: etnografija, kultūrinė diplomatija ir tapatybė“. Tai galimybė nemokamai patirti prieš dešimtmetį sukurtą, tačiau retai gyvai atliekamą kūrinį.
Kūrinys egzistuoja dviem pavidalais – kaip gyvas pasirodymas ir specialiai kamerai sukurtas įrašas. Parodoje „Ant Paryžiaus parodų bangos“ bus rodomas šio pasirodymo įrašas, o per atidarymą jis bus atliktas gyvai.
Parodoje rekonstruojami trys istoriniai Lietuvos prisistatymai Paryžiuje – 1900 ir 1937 metų pasaulinėse bei 1935 metų Baltijos šalių liaudies meno parodose. Kanklės, kaip tautos balsas, tapo ryškiu akcentu šiuose prisistatymuose, todėl būtent šis instrumentas įkūnijo simbolinę parodos pasakojimo ir pasirodymo „Damos“ jungtį.
Vienas iš šios parodos išskirtinumų – įterptos į parodos pasakojimą šiuolaikinio meno intervencijos, suaktualinančios jame gvildenamas temas ir tiesiančios tiltus į šiuos laikus.
Lankytojai išvys net tik Linos Lapelytės, bet ir kitų žinomų šiuolaikinio meno kūrėjų – Andriaus Ermino, Lauros Garbštienės, Mortos Jonynaitės, Žilvino Landzbergo ir Lauros Stasiulytės kūrinius.
Parodą kūrė gausus tyrėjų kolektyvas – kuratoriai dr. Miglė Lebednykaitė ir Raphaël Bories, bendrakuratorė Miglė Banytė, prie jų prisijungė menotyrininkė ir šiuolaikinio meno kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, kuri sukūrė šiuolaikinio meno intervencijas, savitai interpretuojančias lietuviškos tapatybės, reprezentacijos ir politinės diplomatijos temas.
Linos Lapelytės kūrinys „Damos“ puikiai atspindi egzistuojančias sąsajas tarp skirtingų laikotarpių. Anot menotyrininkės, Liną Lapelytę įkvėpė ansamblio „Lietuva“ kanklininkės: Violeta, Nijolė, Danutė ir Judita, su kuriomis ji susipažino, kurdama operą „Geros dienos!“. Ansamblyje kanklininkės įprastai lieka antrame plane, tačiau Lapelytė pavertė jas pagrindinėmis savo kuriamo pasirodymo veikėjomis.
Kūrinys „Damos“
„Kūrinys „Damos“ išryškina kanklininkių sąmonės būseną ir neįprastą buvimą dėmesio centre. Menininkė stebėjo jų grojimą, diskutavo apie patirtis ir pasirodymo metu paprašė vilkėti ne tautinius rūbus, o asmeninę aprangą, išryškinančią jų individualumą.
Jų grakštūs, sinchroniški judesiai, apeiginis grojimas, primenantys šokį ar gamyklos darbą, išryškina papročio ir disciplinos sankirtą. Autorei svarbūs ir moteriškumo stereotipai, kankles siejant su verpimu – tradiciniu moters darbo simboliu“, – pasakoja J. Marcišauskytė-Jurašienė.
Lapelytės kūriniai pristatyti žinomose užsienio institucijose ir meno šventėse, įskaitant Taipėjaus Bienalę (Taipėjus), „Performa“, BAM (Niujorkas), d’Automne/Bourse de Commerce, „Lafayette Anticipations“ (Paryžius), „Solo-Public Art“ (Munichas), „Kunstenfestivaldesarts“ (Briuselis), MOCA (Los Andželas), „Serpentine“ (Londonas).
2019 metais Lapelytė, kartu su Rugile Barzdžiukaite ir Vaiva Grainyte, už operą-pasirodymą „Saulė ir jūra (Marina)“ pelnė Venecijos meno bienalės „Auksinį liūtą“ ir Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Kanklės – tautos balsas
1900 metų pasaulinėje parodoje Paryžiuje rodytos suvalkietiškos kanklės iš Tursučių kaimo – išskirtinės meistrystės pavyzdys.
„1854 metais pagamintos kanklės po parodos buvo padovanotos Trocadero muziejui ir šiandien saugomos Mucem Marselyje.
Į Lietuvą po daugiau nei šimto metų jos sugrįžta tik trumpam, tačiau du muzikos instrumentų gamybos meistrai – Albertas Martinaitis ir Skalmantas Barkauskas – išnaudos šią galimybę ir pagamins kanklių rekonstrukciją“, – pasakoja parodos kuratorė, LNM Etnografijos ir antropologijos skyriaus vadovė dr. Miglė Lebednykaitė.
Tarptautinė Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda, surengta kartu su Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejumi (Mucem) Marselyje, atidaroma 2025 metų lapkričio 26 dieną 18 valandą ir veiks iki 2026 metų rugsėjo 13 dienos Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje.
