Spalio 27 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma didžiausia tarptautinė medalio meno paroda Baltijos šalyse – XI Baltijos medalių trienalė.
Rengėjai teigia, kad per pastaruosius trejus metus sukurti medaliai stebina ne tik savo stilistika, medžiagiškumu, bet ir tematika: medaliuose įamžintos istorinės asmenybės, atmintinos datos ir net šių dienų naujienos – Covid-19 pandemija ir egzistenciniai apmąstymai.
Šiųmetėje trienalėje pristatomi septyniasdešimties menininkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Švedijos darbai. Tai ne tik lengvai atpažįstami, klasikinės formos ir stilistikos medaliai, sukurti iš bronzos, žalvario ar sidabro, bet ir kiek neįprastos, konceptualios medalio dalys, pagamintos iš plastiko, stiklo, derinant plieninę vielą ar panaudojant kelias skirtingas medžiagas.
„XI Baltijos medalių trienalė yra skirta paminėti penkis šimtus metų gyvuojančiam medalio meno papročiui Lietuvoje ir Lenkijoje, užgimusiai valdovo dvare Krokuvoje, kuomet Žygimantas Senasis 1520 m. užsakė sukurti medalį ką tik gimusiam sūnui, būsimam Lietuvos ir Lenkijos sosto įpėdiniui Žygimantui Augustui.
Anuomet mūsų kraštuose atsiradusią meno formą šiandien dailininkai pasitelkia kaip priemonę savo kūrybiniams sumanymams išreikšti.
Įvairi stilistika, naujos medžiagos ir beribis temų spektras praturtina medalio meną. Į jį po truputį įsilieja ir mažosios plastikos kūriniai, turintys „aversą ir reversą“, – pasakoja parodos kuratorė Lina Kalinauskaitė.
Parodos erdvė suskirstyta sekcijomis pagal tai, kuriai šaliai menininkai atstovauja. Žvelgiant į parodoje pristatomus eksponatus ryškėja, kad Lietuvos medalių kūrėjai daugiausia seka klasikiniu papročiu, latvių medaliai išsiskiria vyraujančiu nedideliu formatu, o Lenkijos menininkams būdingas konceptualus požiūris, stiliaus įvairovė.
XI Baltijos medalių trienalė ypatinga tuo, jog pirmą kartą ji rengiama ne galerijoje, o muziejuje.
„Muziejus ir medaliai turi šį tą bendro – jie abu saugo istoriją. Nesvarbu, ar jie įamžintų atmintinas datas, iliustruotų tezes, vaizduotų istorines asmenybes ar atspindėtų šio laikotarpio naujienas.
Pats medalis tampa istorija, nes, kaip rodo ir šios parodos darbai, – per laiką kinta medalio forma, stilistika, medžiagiškumas.
Parodoje sugretindami Renesanso epochos ir šiuolaikinius medalius mes užfiksuojame istorinį ir meninį jų kismą, vaizduotėje pažadiname istorinę atmintį ir rodome, kur link kūrėjai eina dabar“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus, saugančio didžiausią numizmatinę kolekciją šalyje, vadovė Rūta Kačkutė.
Parodą papildo visuomenėje labiau žinomi Lietuvos monetų kalyklos ir „Monetų namų“ išleisti medaliai.
Parodą palydi išsamus parodos katalogas anglų kalba „XI Baltic Medal Triennial“, ekskursijos su parodos kuratore Lina Kalinauskaite, šeimoms bei moksleiviams skirtos pamokos, interaktyvus žaidimas su „Actionbound“ programėle ir šešių virtualių paskaitų ciklas, prasidėsiantis lapkričio 9 dieną ir truksiantis iki gruodžio 14 dienos.
Paskaitose žiūrovai sužinos apie medalio meno ištakas mūsų kraštuose, apie tai, kodėl verta rinkti medalius, kokios yra šiuolaikinės medalininkystės išraiškos priemonės, taip pat apie kunigaikščių Radvilų medalius ir apie iš naujo atrastą Gruževskių giminės medalių rinkinį.
Paskaitos bus transliuojamas Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube paskyroje, paskaitų pradžia 18 val. Paskaitų tvarkaraštį rasite čia, o daugiau žinių Facebook paskyroje Baltic Medal Triennial.
Tarptautinis projektas „Baltijos medalių trienalė“ yra tęstinis, rengiamas nuo 1986 metų, bendradarbiaujant su Lietuvos dailininkų sąjunga ir kitais Lietuvos bei užsienio partneriais.
Pirmosios dvi šiųmetės trienalės parodos vyko Lenkijoje: Torunėje, Krašto muziejuje – Senojoje rotušėje, liepą–rugpjūtį ir Čenstakavoje, Jono Pauliaus II monetų ir medalių muziejuje, rugsėjį–spalį.
Nuo spalio iki 2022 m. vasario pabaigos paroda veiks Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
