Palangoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Kas išsigando Šliūpo?“, parengta pagal Miglės Anušauskaitės komiksų knygą.
Apie spalvingą pirmojo Palangos burmistro gyvenimą pasakojanti paroda įsikūrė prie Jono Šliūpo muziejaus – visai šalia buvusių jo namų sodo, kuriame ši istorinė asmenybė vaikštinėdavo rūkydama pypkę ir svarstydama prieštaringus, anuomet dažnai nepritapusius sumanymus.
Kaip papasakoti apie žmogų, kurio veikla aprėpia ištisus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvos lūžio epochos dešimtmečius, tačiau buvo tokia nenuosekli, kad liko nesuprasta amžininkų ir kėlė ne tik pyktį, bet ir baimę?
Nors pirmojo Palangos burmistro dr. J. Šliūpo darbai reikšmingi ir įdomūs, vengiama heroizuoti šią prieštaringą asmenybę ir retušuoti jo prieštaringus, anuomet nepritapusius sumanymus.
Todėl parodos pasakojimui pasirinktos istorijos iš Miglės Anušauskaitės komikso, kuris į spalvingą Jono Šliūpo gyvenimą leidžia pažvelgti su ironija ir žaviai atskleidžia jo žmogiškąsias savybes.
„Siekiame, kad Jono Šliūpo muziejus būtų vieta, kurioje mezgamas dialogas tarp istorijos ir šiandienos, kur bendrą kalbą rastų ne tik skirtingų kartų, bet ir skirtingų dalykų muziejuose ieškantys lankytojai.
Todėl nuolat ieškome bendrakūros su kitais kūrėjais. Pasakojama istorija turi jaudinti, atliepti lankytojo asmeninę patirtį, būti pateikta jam suprantama kalba.
Tikimės, kad toks sprendimas bus įdomus Palangos svečiams ir muziejaus lankytojams“, – apie parodą kalba Palangoje įsikūrusio Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio vadovė Nijolė Laužikienė.
Komiksų autorė Miglė Anušauskaitė pasakoja, jog apie J. Šliūpo gyvenimą pirmą kartą sužinojo dar mokykloje, apsilankiusi Jono Šliūpo muziejuje.
„Vėliau bibliotekoje pamačiau jo „Raštus“ ir pasiėmiau paskaityti – nesitikėjau, kad bus taip įdomu. Labai įstrigo pasikėsinimai į Šliūpą ir epizodas, kaip Basanavičius įkalbino jį eiti nusifotografuoti, o Šliūpas prisimena, kad „Basanavičius, kaip visada, išėjo gražiai, o aš – kaip „čiūčela“.
Šliūpas man pasirodė artimas savo praktišku paprastumu, tvirtu stovėjimu ant žemės, taip pat tuo metu labai prieštaringais „laisvamaniškais“ sumanymais“, – pasakoja M. Anušauskaitė.
Parodoje linksmai ir nesistengiant išgražinti tikrovės atskleidžiamas dr. J. Šliūpo – Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros veikėjo, filosofo, aušrininko, gydytojo – gyvenimas, sumanymai ir darbai.
Pristatomas ne visada „patogus“ J. Šliūpas, atkreipiamas dėmesys į jo veiklos pažangą anuomet ir jo darbų svarbą šiandien.
„Piešdama turėjau gana daug laisvės ir nenorėjau daryti visiškai chronologinio pasakojimo, taigi siužeto jungiamoji grandis buvo Šliūpo sumanymai, įterpiant ir konteksto paaiškinimų šiuolaikiniam skaitytojui.
Komiksas „Kas išsigando Šliūpo?“ man buvo vienas iš projektų, kurie daryti grynai iš meilės, ir pati asmeniškai džiaugiuosi rezultatu. Tiesa, girdėjau, kad pažįstamo žmogaus vaikas nustebo, kai vienoje komikso scenoje vienas galvažudys perpjovė gerklę kitam.
Na, bet tokia ta istorija – jei viskas būtų švaru ir gražu, dingtų didelė dalis įdomumo“, – juokiasi autorė.
Paroda įsikūrusi muziejaus prieigose ir yra nuolat atvira palangiškiams ir miesto svečiams. Ji padės išsamiau susipažinti su J. Šliūpo asmenybe ir veikla, kol muziejuje neįrengta nuolatinė paroda.
Parodos kūrėjų komanda tiki, kad bus ir tokių, kurie apie J. Šliūpą išgirs pirmą kartą ir tokiu būdu su juo „susidurs“ tiesiog gatvėje – visai šalia buvusių jo namų sodo, kuriame pirmasis Palangos burmistras rūkydamas pypkę leisdavo laisvalaikį.
