Vilniaus miesto savivaldybės taryboje patvirtinta nauja priėmimo tvarka į sostinės bendrojo ugdymo mokyklas. Pagal savivaldybės administracijos parengtus pakeitimus, priėmimo procesas ankstinamas vienu mėnesiu, kad didelė dalis moksleivių jau žinotų savo būsimą mokyklą prieš vasarą.
Taip pat patikslinta dokumentų pateikimo tvarka, prašymų nagrinėjimo etapai, rezultatų paskelbimo datos ir sutarčių pasirašymo terminas. Priimtas sprendimas ir dėl papildomų klasių steigimo tankiausiai apgyvendintose teritorijose, kur numatomas didelis moksleivių skaičiaus augimas kitais mokslo metais. Siūlomi pakeitimai padės suvienodinti praktiką visose mokyklose ir užtikrinti efektyvesnį, aiškesnį bei tėvams patogesnį priėmimo procesą.
„Šiemet 90 proc. sostinės moksleivių gavo 1 ar 2 prioritetu pageidaujamą ugdymo įstaigą, bet matau, kad procesas turi būti sklandesnis. Visų pirma, mes siekiame, kad didžioji dalis moksleivių jau iki birželio 1 d. galėtų turėti vietą mokykloje. Antra, steigiame papildomas klases visame Vilniuje, daugiausia gimnazistams. Trečia, griežtiname priėmimo sąlygas Vilniaus mieste nedeklaruotiems gyventojams – jie į bet kokią Vilniaus miesto mokyklą galės būti priimti, jei bus laisvų vietų, tik nuo rugpjūčio 25 d.,“ – sako vicemeras Vytautas Mitalas.
Pokyčiai
Pagrindinis ir esminis pakeitimas – priėmimo į mokyklas proceso paankstinimas vienu mėnesiu. Prašymų pateikimas per e. sistemą prasidės nuo vasario 1 d., o pirmojo priėmimo rezultatai bus paskelbti gegužės mėnesį. Tai leis mokykloms anksčiau formuoti klases, ramiai planuoti finansavimą ir žmogiškuosius išteklius, efektyviau organizuoti ugdymo procesą, o tėvai greičiau sužinos, ar jų vaikas pateko į pasirinktą mokyklą.
Atnaujinimuose numatyti aiškesni deklaravimo terminai, detalizuotos taisyklės dėl daugiavaikės šeimos statuso pagrindimo, patikslintos nuostatos dėl reemigrantų vaikų priėmimo ir deklaracijos termino atitikties teritorijoje. Taip pat mokymo sutarties pasirašymo terminas sutrumpinamas iki 10 dienų. Pakeitimai padės tėvams tiksliau suprasti, kokie kriterijai taikomi ir kokius dokumentus būtina pateikti mokinių priėmimo e. sistemoje – tai sumažins klaidų tikimybę.
Atnaujinta mokinių priėmimo tvarka padės ir tarp miesto mokyklų tolygiau paskirstyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Šių mokinių ugdymui neretai reikia papildomų specialistų – specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, asistentų – ir tam tikrų specifinių priemonių. Priėmimo grafiko paankstinimas suteikia mokykloms daugiau laiko pasirūpinti reikiama pagalba nuo pat mokslo metų pradžios.
Savivaldybė, turėdama ankstyvus duomenis apie mokinių srautus, galės operatyviau spręsti mokyklų apkrovimo klausimus, prireikus nukreipti mokinius į artimiausias laisvų vietų turinčias įstaigas ir išvengti perpildytų klasių. Šeimoms, kurios į mokyklą išleidžia pirmokus, ankstyvas grafikas leis laiku pasirūpinti sveikatos pažymomis, mokyklinėmis priemonėmis, supažindinti vaiką su būsima aplinka ir sumažinti adaptacijos stresą.
Visa informacija apie priėmimą į mokyklas bus centralizuotai skelbiama e. sistemoje ir interneto svetainėje https://svietimas.vilnius.lt, skiltyje „Aktuali informacija“ nuo sausio 1 d. Dažniausiai užduodamiems klausimams atsakyti ruošiamas pokalbių robotas, integruotas su Skambučių centru. Į esminius klausimus atsakymai bus suteikiami ir savaitgaliais.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą


























Siūlo keisti sustabarėjusį požiūrį į ugdymo sistemą: puikus pavyzdys visai šalia mūsų
− tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2025/12/22/news/siulo-keisti-sustabarejusi-poziuri-i-ugdymo-sistema-puikus-pavyzdys-visai-salia-musu-40698651
„Kodėl Lietuvos švietimo sistema tragiškai atsilieka nuo Estijos? Kaip galime ją aplenkti? Lietuvos startuolių asociacijos įsteigtos organizacijos „Švietimas #1“ vadovas Rytis Laurinavičius apie sustabarėjusį požiūrį į vidurinio ugdymo sistemą, kuri lems Lietuvos ateitį. Kodėl ketvirtokai nori, o aštuntokai – vengia mokytis? Kaip mokyklas išlaikyti kuo arčiau namų? Kaip ugdyti mokyklų vadovų lyderystę? Kodėl svarbu viešinti susistemintus švietimo duomenis?“
Manau, A. Juozaitis būtų puikus kandidatas į švietimo ministrus.
SSSRui einant į pabaigą, Estijos specialistai, palaikę ryšius su Suomijos kolegomis, lankėsi Lietuvoje ir dalinosi savo bei suomių patirtimi. Jie ir mūsų Sąjūdį per Juozaitį savo patirtimi ir žiniomis rėmė. Tad ne tik jo platus išsilavinimas, bet ir santykių su estais patirtis, gebėjimas palaikyti ryšius su estų bendraminčiais labai padėtų šioje srityje.
Aš irgi maniau, kad estai mus pralenkę švietime o ir daug kame. Bet po ypač to pasakymo “smogsime į pačią Rusijos širdį” tapo aišku, kad jie gal dar durnesni, nei mes. Ir, kad ta jų švietimo pažanga tai tik vertinant iš leftistinio požiūrio.
Lietuvos švietimo sistema – pavojuje? Lietuvos mokiniai nebenori būti studentais
– voruta.lt/lietuvos-svietimo-sistema-pavojuje-lietuvos-mokiniai-nebenori-buti-studentais/