Teismo išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę?

Po plačiai nuskambėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje tarp Andriaus Tapino ir Artūro Orlausko, visuomenėje įsiplieskė dar viena ginčų banga.

Teismas priteisė A. Tapinui ir jo vadovaujamai VšĮ „Laisvės TV“ daugiau kaip 166 tūkst. eurų žalos atlyginimo už esą pažeistą jo ir jo vadovaujamos įstaigos garbę ir orumą.

Šis sprendimas – iki šiol dar neregėtas įvykis tokio pobūdžio bylose, sukėlė klausimų dėl žiniasklaidos laisvės ribų ir pilietinės kritikos teisėtumo.

Kol teisiniai ginčai dar tęsiasi, į viešąją erdvę įsitraukė ir politikai. Europarlamentaras Petras Gražulis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), prašydamas ištirti, ar A. Tapino vykdyti lėšų rinkimai į „Laisvės TV“ sąskaitą buvo teisėti ir ar nebuvo pasisavintos piliečių aukos, skirtos teismo išlaidoms apmokėti.

Klausimas dėl „dvigubo finansavimo“

Savo kreipimesi P. Gražulis remiasi Delfi.lt publikacija, kurioje buvo aprašyta, jog A. Orlausko rinkta parama teismo išlaidoms jau sulaukė institucijų dėmesio dėl galimų Labdaros ir paramos įstatymo pažeidimų.

Anot VMI Teisės departamento vadovės Rasos Virvilienės, viešosios įstaigos vadovo teismo išlaidos, nesusijusios su įstaigos veikla, nelaikomos visuomenės naudos tikslu, todėl jų dengimas iš paramos lėšų negali būti laikomas teisėtu.

Tą patį, pasak europarlamentaro, reikėtų taikyti ir A. Tapino atvejui:

„A. Tapinas rinko lėšas advokatams parengti ieškinį prieš A. Orlauską – žmonės paaukojo tam tikslui. Bet vėliau jis prisiteisė tą pačią sumą iš A. Orlausko per antstolį. Taigi, gavo dvigubai – vieną dalį iš aukotojų, kitą iš bylos laimėjimo. Prašome ištirti, ar šios lėšos nebuvo pasisavintos“, – teigia P. Gražulis.

Jo manymu, jei institucijos tiria A. Orlausko atvejį, analogiškai turi būti vertinama ir A. Tapino veikla, kad būtų išvengta dvigubų standartų.

LŽA: „Teismo sprendimas – diversija prieš saviraiškos laisvę“

Apie šį įvykį pasisakė ir Lietuviškos žiniasklaidos asociacija (LŽA), lapkričio 10 d. paskelbusi viešą pareiškimą. LŽA teigia, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartis – tai „diversija prieš visuomenės informavimo ir saviraiškos laisvę“.

LŽA primena, kad byloje buvo nagrinėjami ne šmeižto, o garbės ir orumo klausimai, o priteista suma gerokai viršija įprastus mastus – didesnė net už kai kuriuose teismuose priteisiamas sumas už žmogaus gyvybės atėmimą.

Dar daugiau abejonių kelia teismo pozicija, kad retransliuotojai (pvz., kabelinė televizija INIT TV) esą turi atsakyti už YouTube platformose paskelbtą turinį, nors jie tik techniškai retransliuoja kitų asmenų programas.

Pasak LŽA, tai prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymui, kuris aiškiai numato, kad viešosios informacijos rengėjai nėra atsakingi už tiesioginėse programose trečiųjų asmenų paskelbtą turinį.

„Tai revoliucinė, visą visuomenės informavimo sistemą griaunanti Kolegijos naujovė. Nuo šiol tiesioginių laidų vedėjai atsakys už svečių pasisakymus, o svečias – ne“, – rašoma LŽA pareiškime.

Įžvelgia „strateginius ieškinius“ ir žiniasklaidos bauginimą

LŽA šią bylą vadina strateginiu ieškiniu prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP), kurio tikslas – sunaikinti alternatyvius informacijos šaltinius.

Asociacijos teigimu, teismo sprendimas ir institucijų veiksmai rodo kryptingą siekį apriboti piliečių galimybes remti nepriklausomus žiniasklaidos projektus, taip pažeidžiant tiek žodžio, tiek paramos laisvę.

LŽA praneša ketinanti kreiptis į tarptautines žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvės gynimo organizacijas, o visuomenės informavimo dalyvius kviečia telktis bendram atsakui.

Viešasis ginčas įgauna vis platesnį mastą

Taigi, iš teismo sprendimo kilęs ginčas dėl A. Tapino ir A. Orlausko bylos virto platesne diskusija apie žiniasklaidos nepriklausomybę, teisingumo principus ir pilietinių iniciatyvų finansinį skaidrumą.

Kyla klausimų, ar institucijų veiksmai neperžengia ribos tarp teisėtos kontrolės ir pilietinės saviraiškos ribojimo.

***

LR GENERALINEI PROKUROREI N. GRUNSKIENEI
Rinktinės g. 5A, LT-01515 Vilnius

El. p. generaline.prokuratura@prokuraturos.lt 

DĖL A. TAPINO IR VŠĮ „LAISVĖS TV“ VYKDYTŲ IR VYKDOMŲ LĖŠŲ RINKIMŲ - AR JIE TEISĖTI IR AR NEBUVO PASISAVINTI TEISMO IŠLAIDOMS ŽMONIŲ PAAUKOTI PINIGAI.
2025 11 10 

Prašytume ištirti, ar Andriaus Baliaus ir VšĮ „Laisvės TV“ vykdomi lėšų rinkimai buvo ir yra teisėti ir ar jis nepasisavino teismo išlaidoms žmonių paaukotų pinigų.

Žemiau pateikiame argumentus, kodėl to prašome: 

2025.11.06 d. 12:34 delfi.lt  paskelbtame straipsnyje „Orlauskui - dar daugiau blogų žinių: renkama parama sudomino VMI ir prokuratūrą“ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/orlauskui-dar-daugiau-blogu-ziniu-renkama-parama-sudomino-vmi-ir-prokuratura-120170489 rašoma, kad, mūsų manymu A. Orlauskas lygiai taip pat kaip A. B. Tapinas renka lėšas savo teismams, tačiau delfi.lt žurnalistai., prokuratūra ir Valstybinė mokesčių inspekcija A. Orlausko veiksmuose įžiūri pažeidimus, o A. Tapino veiksmuose - ne.

„Delfi“ teisėsaugos žurnalistas Vytenis Miškinis toliau straipsnyje teigia, kad: „Teismas už Andriaus Tapino šmeižtą iš Artūro Orlausko priteisė precedento neturinčią sumą. Bandydamas padengti teismo išlaidas komikas prašo paaukoti jam pinigų. Lapkričio 1 d. jis skelbė, kad žmonės jau pervedė 68 346 eurus. Tačiau toks [A. Orlausko vykdomas] paramos rinkimas sudomino prokurorus ir Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), nes paramą pagal įstatymą galima naudoti tik visuomenei naudingiems tikslams. VMI abejoja, ar A. Orlausko teismo išlaidų apmokėjimas naudingas visuomenei.

Spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad A. Orlauskas savo laidose paskleidė 39 tikrovės neatitinkančius ir A. Tapino garbę ir orumą žeminančius teiginius. Atsakingais dėl melagingų teiginių pripažinti ir A. Orlausko žodžius platinę kanalai: televizija „Init“, Rūtos Janutienės „OpTV“ ir Giedrės Gorienės „Karštas komentaras“. 

1.  Orlauskas viešai skelbė, kad vien jam asmeniškai neturtinės žalos atlyginimas kartu su bylinėjimosi išlaidomis atsieis 90 474 eurus, o dar maždaug 10 tūkst. eurų gali sudaryti palūkanos. Jo teiginius skleidusiems kanalams priskaičiuota daugiau nei 40 tūkst. eurų.“

Straipsnyje taip pat rašoma, kad „Delfi“ skaitytojai atkreipė dėmesį, kad toks paramos rinkimas gali prasilenkti su įstatymais. VMI, paklausta, ar taip gali būti, iš esmės patvirtino, kad įtarimai pagrįsti. „Pagal Labdaros ir paramos įstatymo (LPĮ) nuostatas, parama gali būti teikiama ir panaudojama tik visuomenei naudingiems tikslams bei labdarai. Viešosios įstaigos vadovo teismo išlaidos, nesusijusios su įstaigos vykdoma veikla, nelaikomos viešosios naudos tikslu, todėl tokių išlaidų padengimas nėra laikomas tinkamu paramos panaudojimu pagal LPĮ“, – pakomentavo VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė.

Pasak jos, tais atvejais, kai paramos lėšos naudojamos ne visuomenei naudingiems tikslams, o privatiems poreikiams patenkinti, jos apmokestinamos 16 proc. pelno mokesčiu.

„Be to, paramos gavėjas, netinkamai naudojantis paramos lėšas, gali prarasti paramos gavėjo statusą. Paramos gavėjai privalo turėti informaciją ir įrodymus, pagrindžiančius, kad paramos lėšos panaudotos įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, bei turėti apskaitos dokumentus, patvirtinančius faktiškai viešam interesui tenkintas išlaidas“, – komentavo VMI atstovė. Paramos gavėjo statusą turintys juridiniai asmenys, gavę, panaudoję ar suteikę paramą ar labdarą, pasibaigus kalendoriniams metams iki gegužės 15 d. turi pateikti ataskaitas. „Analizuodama pateiktas ataskaitas, VMI vertina, ar gauta parama panaudota pagal paskirtį. Nustačius neatitikimų ar riziką dėl neteisingo lėšų panaudojimo, inicijuojami kontrolės veiksmai“, – informavo R. Virvilienė.

Paties komiko [A. Orlausko] paviešintame prokuratūros rašte nurodoma, kad „Generalinėje prokuratūroje viešojo intereso gynimo aspektu atliekamas tyrimas dėl galimai neteisėto viešosios įstaigos turto naudojimo privačių asmenų ir įmonių naudai“. A. Orlausko prokurorai prašo pateikti paaiškinimus dėl renkamos paramos ir nurodyti, kokiam tikslui bus panaudotos renkamos lėšos.

Prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė patvirtino, kad prokuratūra išties domisi A. Orlausku, tačiau ne savo iniciatyva, o po vieno asmens kreipimosi.

„Spalio 30 d. Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius gavo pranešimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Pareiškėjas informavo, kad Jūsų minimas asmuo į vienos viešosios įstaigos sąskaitą ragina aukoti pinigus, kuriais šis fizinis asmuo žada apmokėti civilinėje byloje dėl šmeižto teismo sprendimu jam priteistą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, atlikdama tyrimą, aiškinasi, ar yra padaryti teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimai“, – komentavo R. Stundžienė.“ 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas VMI ir prokuratūros atstovų citatas, prašytume:

1.  Lygiai taip pat kaip vertinate A. Orlausko vykdomą lėšų rinkimą, prašytume įvertinti į A. B. Tapino vykdytas lėšų rinkimų į jo viešosios įstaigos „Laisvės TV“ akcijas.

Nes mūsų įsitikinimu, jų abiejų veiksmai absoliučiai identiški - ir vienas ir kitas rinko lėšas į jų įsteigtas viešąsias įstaigas tam pačiam tikslui - teismo išlaidoms apmokėti, juk to paties iš žmonių prašė ir A. Tapinas, tik skirtingai, nei A. Orlauskas, prašė ne apsigynimui po jau priimto teismo sprendimo, bet puolimui -- A. Orlausko padavimui į teismą.

2.  Taip pat prašytume ištirti kitą A. B. Tapino veiksmą, kurio nedarė ir nedaro A. Orlauskas: A. B. Tapinas rinko ir galimai išleido lėšas advokatams tam, kad jie parengtų ieškinį prieš A. Orlauską. Ir , kiek suprantame iš A. Tapino viešos raiškos, tam skirtą sumą jam žmonės ir paaukojo. Tačiau A. Tapinas paprašė tokią pat sumą priteisti ir jo advokatų naudai. Taigi, jis realiai gavo dvigubai didesnę, nei reikėjo teismo išlaidoms sumą - vieną surinko iš žmonių, o kitą prisiteisė ir jau pavedimu gavo per antstolį iš A. Orlausko.

Todėl prašytume ištirti, ar A. Tapinas nepasisavino kuris nors vienos iš šių dviejų pinigų sumos, skirtos minėtoms teismo išlaidoms.      

Europos Parlamento narys                                   Petras Gražulis    
7069842163

***

Lietuviškos žiniasklaidos asociacijos
VIEŠAS PAREIŠKIMAS 

Vilniaus apygardos teismo diversija prieš visuomenės informavimo ir saviraiškos laisvę
Vilnius, 2025-11-10 

Tęsiasi karštos viešos batalijos dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Renatos Volodko, š.m. spalio 24 d. nutarties (toliau tekste – Kolegija, Nutartis).

Žiniasklaidoje pasirodė klaidinančių pranešimų, kad ši apeliacinės instancijos teismo Nutartis esą nustatė faktą, jog atsakovai (Artūras Orlauskas ir kiti viešosios informacijos rengėjai) „apšmeižė“ ieškovą Andrių Tapiną ir kad esą už tai A. Orlauskui ir kitiems atsakovams buvo skirtos „baudos“. Iš tiesų šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškinys ne dėl šmeižto, o dėl A. Tapino garbės ir orumo bei dėl „Laisvės TV“ reputacijos. Kolegija, paneigdama daugelį pirmosios instancijos teismo argumentų, priteisė atsakovams iš viso daugiau kaip 166 tūkst. eurų sumą (žalos atlyginimas už A. Tapino garbės ir orumo pažeidimą, pakenkimą Laisvės TV reputacijai ir  bylinėjimosi išlaidos, o ne bauda). Žiniasklaidoje teisingai pažymima, kad Kolegijos priteista suma tokio tipo bylose neturi precedento. Priteistas žalos atlyginimas už vieno asmens orumą ir vienos įstaigos reputaciją yra gerokai didesnis nei kitų teismų priteisiamas žalos atlyginimas už žmogaus nužudymą.

Šioje byloje buvo nagrinėjami nepriklausomoje žiniasklaidoje paskleisti A. Orlausko teiginiai, susiję su Turkijos drono „Bairaktar“ pirkimo iš piliečių paaukotų lėšų aplinkybėmis. Nepaisant to, kad už piliečių paaukotus 6 mln. eurų „Bairaktaras“ nebuvo nupirktas ir didžioji paaukotų lėšų dalis ieškovų buvo išleista kitiems pirkiniams ir kitai veiklai, Kolegija nusprendė, kad atsakovų paskleisti teiginiai dėl paaukotų lėšų panaudojimo ne pagal aukotojams deklaruotą paskirtį ir dėl šių lėšų panaudojimo neskaidrumo atsakovų nebuvo įrodyti. Iš pačių ieškovų nesyk paskleistos informacijos galima spręsti, kad iš beveik 6 mln. eurų sumos tik 1,5 mln. buvo išleisti „papildomai kovinei įrangai” prie Bairaktaro, tad galima spėti, kad tik šios išlaidos galėjo būti susijusios su Turkijos Ukrainai padovanotu Bairaktaru, nors teismas realiai nė netyrė, ar taip iš tiesų buvo ir ar tokios išlaidos objektyviai buvo reikalingos.

Dar blogiau, kad teismai netyrė ir to, kaip buvo panaudota likusi beveik 4,5 mln. eurų suma. Neaišku, kokiu gi pagrindu Kolegija nusprendė, jog A. Tapinas ir „Laisvės TV“ neturėjo jokios materialinės naudos iš šių paramos transakcijų, nors paaukotos lėšos galimai buvo naudojamos ne tik jų pirkiniams, bet ir nesusijusiai veiklai finansuoti. Šios ir kitos aplinkybės dar bus galimai ištirtos Aukščiausiame Teisme arba (ir) Europos Žmogaus teisių teisme. Tačiau kai kurios Nutarties dalys turi pasekmių jau šiandien ir ne tik atsakovų veiklai, bet visai žiniasklaidai ir visai pilietinei visuomenei. Kolegijos nutartis tiesiogiai prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 3 ir 4 punktams, kurie nustato, kad viešosios informacijos rengėjams nėra taikoma redakcinė atsakomybė už jų skelbiamą informaciją, jeigu jie nurodo pirminį anksčiau skelbtos informacijos šaltinį, ir jeigu informaciją paskelbė „tiesioginėse programose“ su viešosios informacijos rengėjais „nesusiję visuomenės informavimo priemonės naudotojai“, t.y. jei ją paskelbė asmenys, dalyvaujantys tiesioginėse laidose. Taigi, pagal įstatymą ir pagal teismų praktiką už paskelbtą informaciją atsakomybė taikoma tik tiems asmenims, kurie pirmieji paskelbė informaciją, jeigu ji nebuvo paneigta, o taip pat „tiesioginių programų“ dalyviams, jeigu jie nesusiję su šių programų rengėju.

Kolegija nusprendė, kad kabelinė televizija (INIT TV), kuri pagal sutartį retransliuoja You Tube kanalus, atsako už šiuose kanaluose ir apskritai Google Lithuania platformose paskelbtą turinį, todėl privalo „solidariai“ atlyginti žalą, kurią padarytų šiuose kanaluose ir platformose paskelbta kitų asmenų informacija.

Taip pat Kolegija nusprendė, kad visi tiesioginių laidų rengėjai, jei šių laidų vedėjai tiesiogiai „nepatikslina“ laidos svečio pasisakymų (šiuo atveju UAB „Goruva“ Karšto Komentaro TV kanale ir UAB „Nataiva“ OpTV kanale), privalo „solidariai“ atsakyti už šio asmens paskelbtą turinį, nes toks asmuo esą turi būti laikomas „susijusiu“ su tuo viešosios informacijos rengėju, kurio laidoje dalyvauja. Tai revoliucinė, visą visuomenės informavimo sistemą griaunanti Kolegijos naujovė, dėl kurios turėtų susirūpinti visa Lietuvos visuomenė. Nuo šiol tiesioginių laidų dalyviai atsakys už laidos svečio pasisakymus, o svečias galės skelbti bet kokią informaciją ir už ją neatsakyti, jeigu tik laidos vedėjas nesuskubs tinkamai „patikslinti“ galimai neteisingos informacijos.

Visos aukščiau išdėstytos Nutarties aplinkybės, o pirmiausia – drakoniškas išieškomos ir priteistos moralinės žalos dydis parodo, kad pats ieškinys ir šališkas bylos nagrinėjimas yra priskirtini kategorijai strateginių ieškinių, nukreiptų prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP, žr. Europos Parlamento ir Tarybos 2024 m. balandžio 11 d. Direktyvą Nr. 1069, skirtos tokių ieškinių prevencijai). Kad tikrasis šios bylos tikslas yra visai ne „žalos atlyginimas“, o tik siekis finansiškai sunaikinti alternatyvius informacijos šaltinius, rodo ir viešai prieš kelias dienas paskelbtas Generalinės prokuratūros bei VMI įsijungimas, siekiant sutrikdyti piliečių paramos teisminei gynybai rinkimą, nors paramos gavėjo statusas tokią teisę garantuoja. Jei būtų siekiama tik atlyginti žalą, tai reikėtų tik džiaugtis, kad bus greitai surinkta ir sumokėta visa „žalai atlyginti“ priteista suma. Tuo labiau, kad visa ši suma, kaip viešai pareiškė A. Tapinas ir „Laisvės TV“, bus persiųsta Ukrainai paremti.

LŽA ketina artimiausiu metu, nė nelaukiant kasacinio skundo parengimo bei jo nagrinėjimo Aukščiausiame Teisme, kreiptis į tarptautines organizacijas, padedančias ginti informacijos ir saviraiškos laisvę, žmogaus teises ir žiniasklaidos nepriklausomybę. LŽA narių skaičius auga. Kviečiame visus Lietuvos informacinės erdvės dalyvius telktis prieš tokias atakas ir, kas pageidauja, jungtis į LŽA, kuri buvo įsteigta rugsėjo mėnesį.

LŽA direktorius Gintaras Songaila,
El. p. gsongaila@gmail.com , mob. tel. nr.: +370-650-70601