Prezidentūroje – diskusija dėl migracijos politikos

Prezidentas Gitanas Nausėda inicijavo diskusiją dėl migracijos politikos.

„Mums reikia plataus nacionalinio sutarimo, kokia migracijos politika geriausiai atitiktų Lietuvos nacionalinį saugumą ir visuomenės lūkesčius, ekonominius bei socialinius valstybės interesus“, – sakė Prezidentas.

Apskritojo stalo diskusijos dalyviai aptarė įvairias geresnio migracijos valdymo priemones.

„Gerėjant gyvenimo kokybei, Lietuva yra vienas iš nelegalios ekonominės migracijos taikinių. Turint omenyje geopolitinę aplinką, migracija mums yra ir nacionalinio saugumo klausimas. Turime pasimokyti iš kitų Europos valstybių praeityje padarytų klaidų, kai liberali migracijos politika plačiai atvėrė vartus į Europą“, – pabrėžė šalies vadovas.

Diskusijos dalyviai aptarė  migracijos, kaip hibridinio karo prieš Vakarus, įrankio fenomeną. Buvo konstatuota, kad dabartinės ES ir tarptautinės prieglobsčio taisyklės nenumato atsako priemonių į hibridinę agresiją, kai migracija naudojama kaip ginklas. Griežtesnės aktyviosios nelegalios migracijos prevencijos priemonės, kurias taiko Lietuva ir kaimyninės ES valstybės, turėtų būti taikomos ir ateityje.

Migracijos politika negali būti pernelyg liberali

„Migracija turi būti subalansuota, atitikti valstybės poreikius ir interesus, prisidėti prie ekonomikos augimo ir neskatinti emigracijos, todėl šioje srityje būtinas visų valstybės institucijų ir įstaigų susitelkimas bei bendradarbiavimas“, – teigė ministras V. Kondratovičius.

Ministras V. Kondratovičius pabrėžė, kad, atsižvelgiant į dabartines realijas, pagrindiniai migracijos politikos tikslai yra užkardyti neteisėtą migraciją, užtikrinti efektyvų darbo imigracijos srautų valdymą bei stiprinti atvykstančių ir Lietuvoje gyvenančių užsieniečių kontrolę bei tinkamą integraciją. Migracijos politika negali būti pernelyg liberali, tačiau turi išlikti lanksti, kad atitiktų darbdavių poreikį pritraukti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Subalansuotas požiūris į kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą išlieka vienu svarbiausių strateginių valstybės tikslų. Taip pat akcentuota būtinybė stiprinti bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis bei diegti inovatyvius sprendimus, padedančius efektyviau valdyti migracijos srautus.

Naujausi duomenys rodo, kad 2024 m. pradžioje užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius buvo pasiekęs rekordinius 227 tūkstančius, arba 7,8 proc. visų šalies gyventojų. 2025 m. spalio 1 d. šis skaičius siekė 211 751, iš kurių daugiausia buvo Ukrainos (77 351), Baltarusijos (51 213) ir Rusijos (14 005) piliečių.

Parengta pagal Prezidento kanceliarijos ir VRM pranešimus