Spalio 27 d. 10 val. Vilniuje, Seimo konferencijų salėje vyks konferencija tarpukario okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimui prisiminti.
„Laikau tokį renginį svarbiu ir reikalingu, nes tai buvo, yra ir, manau, išlieka, vienu iš sistemingai nutylimų mūsų modernios istorijos puslapių“, – sako šios konferencijos rengėjas Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica.
„Daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių beveik 20 metų gyveno okupuotame Vilniaus krašte, siekė išsaugoti kultūrą, spaudą, tapatybę, patyrė gausias represijas, o galiausiai – kaip ne vienas liudijo atsiminimuose – ir nusivylimą Vilių atgavusios Lietuvos elgesiu.
Jų gyvenimas ir kova už išlikimą nusipelno mūsų atminties ir dėmesio. Todėl rengiu tokią konferenciją ir kviečiu į ją visus, neabejingus Vilniaus istorijai. Ne tik gražiai daliai apie LDK klestėjusį daugiatautį Vilnių, bet ir skaudžiausiems puslapiams“, – rašo V. Sinica kvietime į šį svarbų renginį.
Renginyje pranešimus skaitys profesoriai Bronius Makauskas ir Valdas Rakutis, mokslų daktarai Vytautas Sinica, Gintautas Ereminas, Nijolė Tuomienė ir šviežiai Oksforde disertaciją apsigynęs Adomas Klimantas.
Istorinė atmintis: lenkų okupuoto Vilniaus kontekstas
1920 m. spalio mėn. generolo Liucjano Želigovskio vadovaujami Lenkijos daliniai, pažeisdami Suvalkų sutartį, užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą. Nuo 1922 m. ši Lietuvos dalis buvo prijungta prie Lenkijos ir beveik du dešimtmečius liko jos okupacijoje.
Lenkija vykdė nuoseklią polonizacijos politika – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, ribojama lietuvių spauda ir kultūrinė veikla, žiauriai persekiojami tautinės savimonės puoselėtojai bei kunigai.
Istorikas prof. Bronius Makauskas yra pažymėjęs, kad „okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas – vienas tragiškiausių, bet kartu ir didžiausio dvasinio atsparumo mūsų tautos istorijos puslapių“.
Pasak jo, „tuometinė Vilniaus lietuvių bendruomenė išsaugojo tautinę savimonę, nors buvo priversta gyventi be valstybės paramos, nuolatinės cenzūros ir priespaudos sąlygomis“.
Konferencijos dalyviai sieks aptarti šį svarbų istorinės tiesos ir tautinės atminties klausimą.
Norintys dalyvauti kviečiami užsirašyti el. paštu: simonas.kaunelis@lrs.lt!
V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas
Po konferencijos – Žinių radijo laida „Istorinės paralelės“: Vilniaus okupacija: kaip atrodė lietuvių gyvenimas?:
Gerai. Tokia konferencija labai reikalinga. Tik jokio Vilniaus krašto nebuvo ir nėra. Nes buvo ir yra Pietryčių Lietuva. Kiek jos liko,- buūtų gera kitos konferencijos tema.
Gerai. Tokia konferencija labai reikalinga. Tik jokio Vilniaus krašto nebuvo ir nėra. Nes buvo ir yra Pietryčių Lietuva. Kiek jos liko,- būtų gera kitos konferencijos tema.
Nėra Pietryčių Lietuvos, yra pietryčių Lietuva. O šiaip, šaunuolis Vytautas Sinica, neleidžia Seimui užmigti.
Reiketų žinoti, kad pasaulio dalių pavadinimai rašomi didžiąja. Pietryčių Lietuva,- taip pat.
Gal teisingiau sakyti Lietuvos Pietryčiai? Nes skaidant pagal pasaulio dalis gaunasi tarsi yra daug Lietuvų, o turėtų būti viena…
O konferencijos transliacija ar bus?
Taip, bus tiesiogiai transliuojama:
https://youtu.be/UYjrOpIVaCU
Bet kaip trūkinėja ryšys!
Tik ką Telia pranešė, jog pažeistas kabelis.
Konferencijos dalyviai pritarė rezoliucijai.
Dr. Tomas Baranauskas ir žurnalistė Rūta Janutienė:
Tichanovskaja, su daiktais – ir prie durų! | Baltarusių kilmės detektyvas su #tomasbaranauskas
– youtube.com/watch?v=38ccu90cmq0&t=10s
„ Pradėsime nuo klausimo, kodėl Baltarusijos opoziciją atstovaujantys Tichanovskiai taip ir neišmoko baltarusiškai ir kokia prasmė juos čia prabangiai išlaikyti? Tada imsimės Baltarusijos kilmės klausimo:
“Vėlyvas vaikas” – kodėl Baltarusija atsirado tik labai neseniai?
Kas yra LDK ir kodėl dėl jos paveldo ginčijasi baltarusiai, lietuviai ir „litvinai“? Aiškiai peržiūrime konkuruojančias kilmės teorijas ir kaip jos kitaip aiškina tuos pačius faktus – nuo Krėvos ir Liublino unijų iki Baltarusijos atsiradimo 20 amžiuje.”
Čia ne ta tema.
Rekomenduoju pasižiūrėti TVP Vilno kartu su Lietuvos žiniasklaidos subjektu parengtą laidą apie 1944 m. Lenkijos armijos krajovos “nuo okupantų išvaduotą Vilnių” , apie jos kareivių iškeltą Lenkijos vėliavą virš Gedimino bokšto. Laidos vedėjas pasakoja šią istoriją Gedimino pilies bokšto fone, bet Lietuvos vėliava virš bokšto į kadrą nepatenka…
Rimta valstybė po tokio turinio laidų Lenkijos TVP Vilno programų Skvernelio įvestas transliacijas Lietuvos biudžeto lėšomis privalėtų nutraukti. Apskritai Lenkijos armijos krajovos simboliai tur būti prilyginti sovietiniams ir lygiai tur būti draudžiami su sovietiniais simboliais. Kuri partija įstatymo papildymą AK atžvilgiu atliks Seime? Sinicos partija kažkodėl tai “nepastebi”. Nejaugi jam Lietuva tai – tik geografinė žemė Lenkijos valstybėje?
Kodėl imate kritikuoti Seimo narį Sinicą, kuris vienas daugiau padarė lietuvių kalbos apsaugai negu visas Seimas. Kodėl nekritikuojat Valstiečių žaliujų sąjungos sąrašo atstovų, tarp jų Vėgėlės, Jankūno, kurie Seime susijungė į vieną frakciją su Tomaševskio partija, vis teikiančia Tautinių mažumų įstatymo pataisas, kurios galimai įteisintų dvikalbystę ar net faktinę pietryčių Lietuvos autonomiją? Gal jie tam pritaria? Tik dėka Seimo nario Sinicos ryžto ir atkaklumo dėka šis projektas Seime buvo atmestas.Nekritikuojate Valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininko Verygos,kurio dėka Tomaševskio partija pateko į valdžią, šios partijos atstovė vėl teikia siūlymus dėl pavardžių rašybos su diakritiniais ženklais. Matyt, siūlymų galimai bus ir daugiau. Manau, tamstai labiau reikėtų pasidomėti Seimo narių darbais, o jau tada kritikuoti.
Būtinai reikėtų pasikviesti ir Sabaliauskaitę. Jei jau ji siūloma į Lietuvos kultūros kanoną, tai jos nuomonė Vilniaus okupacijos klausimu tolygus klausimui “kieno Krymas”.
Ta proga persakau girdėtą istoriją: Bažnytkaimis Naujasis Daugėliškis (Ignalinos raj.) buvo gal kokia 10 km. nuo demaracinės linijos, lenkų okupuotoje pusėje, grynai lietuviškame krašte. Lenkų okupacijos metais kunigu buvo atkeltas lenkas, nemokėjęs lietuviškai ir savo pareigas atlikęs lenkiškai. Parapiječių prašymai skirti lietuiškai mokantį kunigą vyskupijos buvo ignoruojami, todėl vieną sykį kunigėlis buvo pagrobtas ir išgabentas už demarkacinės linijos Lietuvos pusėn. Po to vyko derybos ir mainai, kunigas buvo grąžintas už lenkų pusėje suimtus lietuvius. Po to kunigėlis išvažiavo ir Daugėliškyje daugiau nebepasirodė.
Užsispyręs tas kraštas buvo. Iš ano lenkmečio dar per sovietmetį tebuvo likę Ignalinos geležinkelio stoty suolai mediniai su atkaltėse įrėžtom raidėm PKP (polska koleja panstwowa). Dabar tos senos dar caro laikų stoties su lenkiškais suolais nebėra, toj vietoj stovi labai aukštas kryžius sovietmečio aukoms atminti. Gi Daugėlišky aikštėj ties kryžkele stovi medinis kryžius su skulptūra pokario partizanams, žuvusius čia atvilkę suguldydavo vietiniai stribai, – tie buvę iš netolimo Dietkauščiznos rusų starovierų kaimo. Kryžių pastatę vietiniai žmonės savo iniciatyva, anuometinis Daugėliškio kebonas iš pradžių atsisakė, bet vyrų primygtas sutiko jį pašventinti, mat draugavo su buv. kompartijos veikėju Č. Juršėnu, šio tėviškė irgi ten netoliese Panižiškės kaime.
…
Tiek žinių iš sakytinių – nerašytinių šaltinių.
Padėk Dieve Vytautui Sinicai ir mums drauge! Bent vienas gyvas žmogus tarp lavonų…
Vytautas Sinica niekuom nesiskiria nuo visų kitų seimagyvių ir yra vertas tremties iš Lietuvos, kai:
– ignoruoja konstitucijos 47 straipsnio (žemės tema) klastotę užsieniečių naudai;
– ignoruoja tai, kad jau 9 paskutinieji seimai yra antikonstituciniai (n_e_l_e_g_i_t_i_m_ū_s neteisėti), kai seimo rinkimų įstatymas nedera su konstitucijos 55 straipsniu, kai sąrašinių negali būti seime.
1996 birželio 20 bei 2003 sausio 23, buvo suklastotas konstitucijos 47 straipsnis (žemės tema) svetimšalių naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 straipsnio (bei kitų) nuostatą.
2003 sausio 23, seime s_u_k_l_a_s_t_o_j_u_s 47 straipsnį, naujo pavyzdžio konstitucijos knygelėje nebėra konstitucinės nuostatos buvusio tokio sakinio – “Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.”
Vadovaujantis naujausio pavyzdžio s_u_k_l_a_s_t_o_t_o_s konstitucijos knygele yra panaikinta žemės priklausomybė valstybei ir piliečiams, leidžiant užsienio subjektams įsigyti (sukčiavimo būdu pasisavinti) Lietuvos žemę.
Dėmesio
* Mirtinas pavojus Tautai bei Lietuvai *
Citata
„Bemaž trečdalį Lietuvos žemių yra supirkę užsienio fondai. Aš pats nuomojuosi dalį žemės ūkininkavimui iš vokiškų fondų.“ (Lietuvos ūkininkas – milijonierius)
Tikrovėje nežinia ir todėl reikia skelbti registrų centro skaičius.
Nuoroda
youtube Kas gali paneigti, kad V. Landsbergis sąmoningai norėjo išparduoti Lietuvą?
Visi seimo nariai ir prezidentai nuo 1996 birželio 20 buvusieji bei iki šiol esantieji (…) yra verti pačios didžiausios bausmės – tremties iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu už tai, kad dirba seime prezidentūroje žemgrobių užsieniečių naudai ignoruodami 47 str klastotę.
Tokia konferencija, pasikalbėjimas apie lenkų išdavikiškai sulaužytą 1920 m. Suvalkų sutartį ir po to sekusią okupuotos Lietuvos dalies lenkinimą šiuolaikiniais laikais būtų pirmasis kartas. Visuotinai žinoma, kad šią lenkų okupaciją laisvoje Lietuvoje veikėjai neprisimena, stengiasi jos neprisiminti, nepastebėti. Mokyklose apie tai taip pat nutylima istorijos vadovėliuose.Todėl aiškiausiai kyla klausimas: kodėl Lietuvoje vykdoma tokia politika? Kas ją užsako, inspiruoja, kontroliuoja ir vykdo. Iš tokios politikos turime ir rezultatus. Valstybės griovimas akivaizdus.
Ką reiškė Skvernelio partijos pasivadinimas “Vardan Lietuvos”, pasiimatė iš jos darbų, kurie bylotų, kad, regis, buvo veikta, jog tik Lietuvos vardas liktų iš jos. Tuoj buvo imta transliuoti Lietuvoje valstybines Lenkijos TV 5 programas už Lietuvos valstybės pinigus. Žmones to jo mįslingo pavadinimo prasmės, matyt, “neperkandę” buvo suvilioti ir partija tapo išrinkta į Seimą. Taigi ne į partijų pavadinimus per rinkimus reikia žiūrėti, o ką jie reiškia, spręsti iš darbų. Tad, žiūrint iš valstybės valdymo dalykų, darosi panašu, kad iš Lietuvos tik jos vardas likti ir gali.
O už antradieniais po „Panoramos” rodomą LRT TV laidą ar ne kaimynei turime būti dėkingi? Ar ne kaimynės užsakymu tokia ji rengiama? Kažkaip vis knibžda toks klausimas….
Kažkaip nepatinka man tas vizualiai renginį papildantis arklimantas: pripaišęs žemėlapių, kokių tada Lietuva nenaudodavo. Arklimanto žemėlapiuose Seinų-Suvalkų-Augustavo kraštas braižomas už Lietuvos sienų, priskiriamas Lenkijai, nors Lietuva visada tą kraštą žymėdavo kaip Lietuvos okupuotą dalį. Įtartinas tipas, atrodo, jis tais savo pseudo žemėlapiais varo Lenkijos propagandą.
Bent jau Balstogė buvo tikrai baltų etninės žemės!
Okupacija yra žiaurus nusikaltimas tautai, bet: kaip Lietuva atsidėkoja išvaduotojams ?
LRT aktualijų studija. Ved. Liepa Želnienė
Kokia Teisingumo ministrė bus Rita Tamašunienė?
Iš viso balsavo 300
Teigiamai − 109 − 36%
Neigiamai − 143 − 48%
Per anksti vertinti − 48 − 16%
(Laidos vedėja pasisveikinti su klausytoju nepanoro 🙂 )
Maždaug prieš 20 metų stojau kovą dėl Sarių (Švenčionių raj.) kaimo mokyklos išsaugojimą. Deja, mano vienos balsas buvo neišgirstas .Sarių mokyklą buvo įkurta tuoj po II pasaulinio karo ir gyvavo iki maždaug 2000 metų. Tuomet Švietimo ministru buvo Monkevičius. Dabartinei Lietuvai nerūpi šio rajono nei istorija ,nei čia gyvenančių žmonių likimai. Kaimo mokyklos sunaikintos, o vaikai ankstyvais rytais baladojasi net iki Švenčionių (apie 25 km.).Rajonas tuštėja ,ištisi kaimai stovi tušti. Vaikai baigę mokyklas išvažiuoja Vilnių ar į užsienius. Rajonas merdėja, darbų nėra it nebus, verslai negali kurtis nes užsmaugiami nuo pirmos dienos dideliais mokesčiais. Kad gauti verslo pažymėjimą pirmiau turi sumokėti didelį mokestį, kuris atsipirktų nežinia kada. Tokį mokestį nustato rajono Taryba, kurios nariai nežino kaip dorai uždirbami pinigai. Dabar Lietuvoje švietimas nusirito iki dugno , kai tarybukai prikišo nagus . Šiame regione prieškario Lietuva tuoj atgavusi Vilniaus kraštą ėmėsi steigti ko ne kiekviename kaime mokyklas. Dabartinė Lietuva mokyklas be gailesčio naikina. Kaip kokie okupantai. Lenkų rinkimų akciją jau seniai reikėjo uždrausti, nes ji veikia priešiškai Lietuvos Valstybei. Šliaužianti okupacija su WQ…raidėmis.
Parašykit laišką internetu premjerei Ruginienei ( manau, gal ji išgirs) ir minstrei Popovienei ( abejoju)dėl mokyklų išsaugojimo, nes tas uždarinėjimas jau,mano galva, tampa absurdu. Kitos valstybės atstovės Cichanouskajos biurui Lietuvoje išlaikyti ir apsaugoti aukščiausiu lygiu biudžete randamas milijonas eurų, o mokykloms finansuoti pinigų trūksta?
Taip. O jau pajungta visa žiniasklaida, puolanti dabartinę valdžią, kuri sveiko proto ribose, šiek tiek pakeitė jų apsaugą. Nes be reikalo mêtyti mũsu visų pinigus yra nusikalstama.
Jei situacija pablogėtų, manau, būtų moment sureaguota.
Gaila politikuojančių, tartum nebūtų svarbesnių Lietuvai klausimų. O ju tikrai yra.
Ačiū Jums,gerb. Česlava už Jūsų veiklą ir darbus vardan Lietuvos. Gal dėl mokyklų ir kitų reikalų reikėtų kreiptis į Seimo narį Šarūną Birutį- berods jis yra išrinktas šiame regione , gal jis iškels šią problemą Seime? Birutis apgynė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką dr. Audrių Valotką nuo kai kurių partijų puolimo- matyt, jam ne tas pas, kaip saugomas ir stiprinamas valstybinės lietuvių kalbos statusas Lietuvoje.
Teko būti Sariuose dar studentaujant. Labai gražus kraštas, nuostabus Sarių ežeras tada pilnas vėžių,miškai …. Ir vietiniai žmonės,kalbantys rytų aukštaičių vilniškių tarme…. O štai į pietus, už Šutų teko sutikti brolius Juozą ir Ivaną- nuo gražios rytų aukštaičių vilniškių tarmės jie pereidavo į rusų kalbą ir vėl į lietuvišką aukštaitišką tarmę. Paklausus, kad jie esą- lietuviai? Jie neprieštaravo-tik patikslino lietuviškai- mes esam stareišyje ( seniausieji?).
Dar. O šiandien radijo laidoje teisingumo ministrė ir vėl kalbėjo apie lenkiškų raidžių įvedimą Lietuvoje. Ir sakė apie paritetą su savo namuose, buvusiose Lietuvos žemėse, gyvenančiu lietuvių teisėmis, klaidindama nežinančius istorijos. Suvalkų trikampis ,- buvusios baltų, lietuvių, jotvingių, pagaliau Lietuvos etninės žemės. Jie (laimei, neiškeldinti ar priversti nepabėgę) gyvena savo žemėse, buvusioje Lietuvoje.
Pietryčių Lietuva niekada nebuvo Lenkijos etninėmis žemėmis. Tad apie jokį paritetą kalbėti negalima. Nuskriausti yra lietuviai.
Ir politizuoti šio klausimo, pasinaudojant sudetinga geopolitine situacija, negalima.
Dėkokime Verygai, Valstiečių žaliųjų partijos pirmininkui už Tomaševskio partijos atvedimą į valdžią, už jos tapimu ministre. Valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašo ir bendros frakcijos Seime su Tomaševskio partija nariai Vėgėlė ir Jankūnas neprieštarauja tokioms mijnistrės užmačioms?
Igno Vėgėlės pranešimas Seimo nariams dėl vėliavos posėdžių salėje:
youtube.com/watch?v=SORgQ5QjJgE
Taip. Bet čia ne ta tema.
Visokios ruginienės, popovienės, biručiai turi žinoti apie mokyklų rajonuose naikinimą. Jie privalo daryti susitikimus su gyventojais ir taisyti iki jų padarytus nusikaltimus, t.t. ir apie mokyklų trūkumą bei mokinių vargus. Bent jau iš Monkevičiau galėtų būti atimti medaliai už padarytus nusikalstamus darbus Lietuvai . Neatleisiu niekada visokiems okupantams .Ir už visas Švenčionių mokyklų lenkmečiu panaikintas mokyklas. 1939 metų pavasarį uždarius paskutinę mokyklą Švenčionyse ,baigiamuosius egzaminus laikyti švenčioniškiai buvo priversti važiuoti į Vilnių paskutinę dar likusią lietuvišką mokyklą. Skaitykit Kulbokienės knygą ,Tai ji buvo tų moksleivių tarpe.Vėliau emigravusi į Vakarus. Žinau, kad ta knyga yra Švenčionėlių bibliotekoje.