Pirmasis signalą „SOS KULTŪRA“ prieš metus ir keletą mėnesių iš Seimo Konstitucijos salės tribūnos pasiuntė filosofas, rašytojas, publicistas, visuomenės veikėjas, vienas „Sąjūdžio“ įkūrėjų ir Lietuvos Nepriklausomybės „kalvių“ – dr. Arvydas Juozaitis.
Jis iškėlė savo rankoje milijoniniu tiražu išleistą 2024 metų prezidentinių programų rinkinėlį bei pasipiktino, kad jame žodis kultūra iš vis neegzistuoja. Tai nutiko Lietuvos kultūros kongreso organizuotoje konferencijoje pasitinkant pirmojo kongreso šimtmetį, kuris šiemet tapo šauniai pažymėtas renginiais Vilniuje ir Kaune.
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl kultūros „genas“ Jo Ekselencijos Gitano Nausėdos, ex – premjerės Ingridos Šimonytės ir kitų žinomų politikierių projektuotuose veiksmuose buvo užslopintas ir neturėjo raiškos?
Galima būtų ilgai gvildenti „spyčraiterystės“ (angl. kalbų rašinėjimo) fenomeną, tačiau apsiribokime pastebėjimu, kad laikas su anonimiškumu bei tuo pačiu atsakomybės vengimu ir kurtos autorinės vertės nusavinimu valstybėje vieną kartą pabaigti.
Patarnaujantys tekstų rašinėtojai, kokie jie bebūtų, nusipelno tam tikros pagarbos, todėl malonu būtų išgirsti, kad pavyzdžiui, metinės kalbos tekstą Prezidentas parengė kartu su visu juodadarbių autorių kolektyvu.
Kitas privertęs netylėti dr. A. Juozaitį stimulas buvo pasibaisėjimas, kad jaunoji karta, gerai žinanti Madonos ar kitos kažkurios pasaulinės masinės kultūros dievybės melodijas, neturi jokio supratimo, kas tokie buvo Lietuvos kultūrai Vaižgantas ir Juozas Miltinis, o ir dėl viešų išpuolių gerbiamo poeto Justino Marcinkevičiaus adresu dera rimtai susirūpinti.
Receptas netruko užgimti. Tai būtų Lietuvos kultūros kanonas, kuris turėtų tapti žinių minimumo kartele jaunajai kartai, kad ir istorijos egzamine, kuris tikrai neturėtų apimti vien karų ir besivaidijančių vadukų naratyvą. O ir Lietuvos reprezentavimui užsienyje gerokai praverstų.
Po uždegančios filosofo kalbos beliko bendraminčiams pasipustyti delnus ir pabandyti apžvelgti kuo esame turtingi greta netolimų kaimynų, kur kas anksčiau įsiteisinusių savo nacionalinius kultūros kanonus: Danija ir Nyderlandai 2006 metais, po dvejų metų Latvija, o prieš mėnesį jais pasekusi Švedija šiam reikalui 2022 metais skyrusi solidžią sumą, sudarė maždaug šimtinę apimančių iškiliausių meno kūrinių, išradimų, socialinių inovacijų, sąrašą.
Pabandžius vienu žvilgsniu aprėpti Lietuvos kultūros vertybes eskiziniame kanono projekte paaiškėjo, kad jų keliolikoje rubrikų sudėliotų iškiliausiųjų bei žinomiausiųjų yra per keturias šimtines, o bandymas atrinkti „auksinį“ šimtuką bemaž beviltiškas.
Tiesiog nekilo ranka braukti ką nors iš vertingiausiais atrodančių pusantro šimto įrašų – būtų šventvagystė.
Gi praėjus eskizinį kanono kūrimo etapą, kuriame paaiškėjo, kaip tai galėtų maždaug atrodyti, prasidėjo profesionalusis. Dr. A. Juozaitis, vienai pirmųjų atsiliepus žinomai teatro kritikei Daivai Šabasevičienei, pradėjo telkti profesionalų ekspertų komandą ir šiuo metu galima sakyti, kad kanono sudarymo darbas jau ir įpusėtas: iš kino pasaulio į Klaipėdą atkeliavo dvejų dešimčių filmų pavadinimai.
Netrukus ir reikalingos įstatymų pataisos atsirado Kultūros ministro Šarūno Biručio bei Švietimo ministrės Ramintos Popovienės rankose. Tempą šiek tiek sulėtino ir dalies Lietuvos kultūros kongreso narių bei Seimo Kultūros k-to pirmininko Kęstučio Vilkausko nusistatymas, kad pirma turi būti sukurtas kanonas, o tik po to jau reikės imtis įstatymų, tačiau, šiaip ar taip, Lietuvos kultūros kanono įteisinimas atsirado ką tik patvirtintoje naujos vyriausybės programoje.
Lietuvos kultūros kongresui priėmus rezoliuciją „Dėl Lietuvos kultūros politikos dominantės“ sukruto ir žiniasklaida. Nors už kanoną pasisakė ir jo teoretikas dr. Darius Kuolys, jam pritarė ir neeilinė lietuvių literatūros kritikė prof. Viktorija Daujotytė, tačiau atsirado ir prieštaraujančių balsų.
Argumentai atrodė ir turintys tam tikro protingumo, ir savotiškai kartūs – „bus supriešinta visuomenė“, o buvęs kultūros ministras, filosofijos daktaras Arūnas Gelūnas net pareiškė, kad kanonas jau yra ir jis reiškiasi ir jo kuruojamomis teikime bei vertinime nacionalinėmis kultūros premijomis, ir jo vadovaujamame Nacionaliniame Dailės muziejuje eksponuojamais meno kūriniais.
Nežinau ar visa Vilniaus moksleivija yra peržengusi šios šventovės slenkstį, tačiau tokia pozicija yra ne kas kita, kaip naujos moksleivijos kartos iš dalies vertimas sėkmės džentelmenais, globalistais hedonistais, kuriems sava nacionalinė kultūra kažkas tokio iš kitų planetų pasaulio, juolab ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminas yra virtęs ne pačia maloniausia prievole.
Dar daugiau, dr. A. Gelūnas, kuris iš tv ekrano postringavo apie demokratiją, vasaros pabaigoje įvykusiame diskusijų forume „Būtent“ Bernardinų sode man išdidžiai pareiškė „ne Kultūros kongresui užsiimti kanonu“.
Matyt, buvusį ministrą graužia kartėlis, kad kitos valstybės kanonus susikūrė, o jis tokį uždavinį būdamas ministerijos vadovo krėsle elementariai pražiopsojo.
Didžiai gerbiu dr. A. Gelūno pastangas atstatyti Radvilų rūmus, kad būtų užgydyta bene didžiausia Vilniaus senamiesčio architektūros žaizda, prieš jo rūpestį Ukrainos dailės vertybių išsaugojimu galima nusiimti ir kepurę, tačiau nuolatinis kultūros projektavimas vien į meno pasaulį ir bandymas imtis kilusio kultūrininkų sąjūdžio asamblėjos ideologo vaidmens niekur neveda, nes šiuo metu mums svarbiausia politinė, teisinė, valdymo, demokratijos ir ugdymo bei poilsio ir jaunimo kultūra, mūsų kūrybiškumui, menams, tiesiog, klestint, nežiūrint, kad Kultūros ministerija eilę metų yra menkiausiai finansuojama.
Nepriimtina ir negatyvi nuostata kanono atžvilgiu viešai išsakyta dr. Nerijos Putinaitės ar literatūrologės dr. Viktorijos Šeinos, gvildenusios egzistavusį mokyklinį literatūros kanoną su keletu kolegių už labai solidžią projektinę pinigų sumą.
Ir Švietimo bei mokslo ministerijos biurokratija nemano, kad moksleiviams olimpiadine tvarka turėtų būti perteikiamos enciklopedinės kultūros žinios – teisinamasi, kad gauna atskiruose renginiuose, betgi tai neugdo integralių asmenybių, o skatina fragmentuotą, „gelūnišką“ mąstymą.
Vis tik, akivaizdu, kad mes savais kultūros klodais esame tiek turtingi, kad sprausti kanoną į šimtinę, reikštų atsisakyti visos eilės verčių.
Todėl, išeitis peršasi viena – su Lietuvos kultūros kanonu turi eiti ir neatsiejamas Lietuvos kultūros akcentų sąvadas, kad neliktų nepatenkintų ar neįvertintų bei nebūtų pražiūrėtos aktualijos, tuo pačiu atsiprašant ir dėl neišvengiamo subjektyvumo estetiniuose kriterijuose: vieniems „vamzdis“ kelia siaubą, kitiems – pasigėrėjimą drąsa.
Todėl skaitytojų dėmesiui, nuomonės reiškimui bei pildymui pateikiu eskizinį – projektinį atvirą Lietuvos kultūros akcentų variantą, kuriame telpa ir garbusis poetas ir jo oponentė. Susitaikymui.
Mes esame pernelyg mažai skaitlingi šiame neramiame pasaulyje, kad galėtume švaistytis talentais.
LIETUVOS KULTŪROS AKCENTAI (PROJEKTAS 2025 07 11 –XXVI)
Kultūra yra valstybės, kaip politinio darinio, išlikimo ir gyvybingumo pagrindinė sąlyga. Tai mus kaip bendruomenę jungianti paveldėta, mūsų kuriama ir permąstoma simbolių ir prasmių visuma, apibrėžianti asmens santykį su pačiu savimi, kitais ir pasauliu. Ji leidžia žmonėms bendrauti, įprasminti ir plėtoti savo žinias bei požiūrį į gyvenimą.
Kultūra suteikia prasmę pasauliui ir žmogaus egzistencijai. Šiame dokumente ji apima Lietuvos materialųjį ir nematerialųjį paveldą, kultūriškai įprasmintą gamtos paveldą, tautos atmintį, kasdienę visuomenės kultūrą, jos vertybes ir praktikas, mokslą, taip pat profesionaliąją kūrybą ir naująsias kūrybinės raiškos formas – mūsų praeitį, dabartį, ateitį. Tarp šių kultūros raiškos būdų vyksta nuolatiniai mainai.
Išsaugota praeitis ir kultūros tradicija bei jų santykis su mūsų kūrybiniu potencialu, besiskleidžiantis dabartyje, yra visuomenės gyvybingumo garantas, jos stiprybės ir atsinaujinimo šaltinis. Istorinės tradicijos ir daugialypio mūsų kultūros paveldo, jo šaknų pažinimas ir aktualizavimas yra atspirties taškas, kuris leidžia kritiškai permąstyti save dabarties ir istorijos tėkmės akivaizdoje.
Kultūra sudaro sąlygas vis iš naujo atrasti amžinąsias vertybes ir kartu rasti patikimus laiko išbandytus šiandienos problemų sprendinius, o kasdienė patirtis, mokslinio žinojimo sklaida ir kultūrų sąveikos – atpažinti ir kurti išties naujus ateities horizontus. Per savitą kultūrą esame atpažįstami pasaulyje, per ją, visų pirma per lietuvių kalbą, įprasminame save dabartyje. (Lietuvos strategija vizija „Lietuva 2050”)
Kultūra – istoriškai susiformavusi reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes, apimanti žinias, menus, raštiją, tikėjimus, moralę, papročius, su tuo susijusias technologijas ir kitus vertingus asmenų ir bendruomenių gebėjimus ir veiklas (Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymas).
Mūsų protėvių kalba dešimtį tūkstančių metų nuo poledynmečio lėčiausia tėkme tarpusi tarp neįžengiamų miškų, upių ir ežerų galiausiai lėmė Lietuvos valstybės sukūrimą medžioklių ir žemdirbių pastangomis, paženklintą Gedimino laiškais, Vaišvilko aukojimusi, Simono Daukanto aprašymais.
Lietuvos valstybę sutvirtino kultūrinis pamatas nuo pirmųjų gintaro dirbinių, keramikos raštų, piliakalnių tvirtybės iki sukilėlių ir knygnešių epochos, dr.Jono Basanavičiaus „Aušros” bei Vinco Kudirkos „Varpo” po šimtmečio nulėmusių Lietuvos valstybingumo atkūrimą, susidūrus, deja, su dramatiškų išlikimo iššūkių tebeturinčia dabartimi.
Pribrendo laikas apžvelgti mūsų nuolat atsinaujinančius ir neišsenkamus kūrybos klodus ir sudėlioti esminius kultūros akcentus jos plačiausia prasme. Lietuvių tauta yra poetinės jausenos tauta, tad nuo jos ir pradėkime.
POEZIJA
- Sarbievijus
- Adomas Mickevičius
- Antanas Baranauskas („Anykščių šilelis“)
- Maironis („Lietuva brangi“, „Jaunimo giesmė“))
- Salomėja Nėris („Diemedžiu žydėsiu“)
- Jonas Aistis
- Vytautas Mačernis
- Bernardas Brazdžionis („Šaukiu aš tautą“)
- Kazys Bradūnas („Odisėjas buvo nekantrus“).
- Alfonsas Nyka-Niliūnas („Laivų katalogas“).
- Henrikas Radauskas („Homero jaunystė“, „Tėvynės vėjas“)
- Paulius Širvys („Aš – beržas“)
- Justinas Marcinkevičius („Laisvė“)
- Marcelijus Martinaitis („Kukučio baladė“)
- Sigitas Geda („Jotvingių mišios“)
- Česlovo Milošo poetika
- „Poezijos pavasaris“
MUZIKA
- Sutartinės
- Skudučiai, kankliavimas, Lietuviškas ragas
- Vincas Kudirka – Tautinė giesmė ir jos giedojimas liepos 6d.
- K.Čiurlionis – simfoninės poemos „Miškas“, „Jūra“
- „Lietuviais esame mes gimę“ (muzika Stasio Šimkaus, žodžiai Zauerveino)
- „Marija, Marija“ (muz. Česlovo Sasnausko, žodž. Maironio)
- „Svajonė“ (Juozas Naujalis)
- „Kur giria žaliuoja“ (muz. Juozo Gudavičiaus, žodž. Ksavero Sakalausko-Vanagėlio).
- Opera „Pilėnai“ – Ūdrio arija (Vytautas Klova)
- Kleopo Oginskio „Polonezas“
- Sauliaus Sondeckio kamerinis orkestras
- Osvaldo Balakausko kūryba
- Felikso Bajoro kūryba
- Fausto Latėno kūryba
- Mirga Gražinytė
- „Paskutinės pagonių apeigos“ ir kita Broniaus Kutavičiaus kūryba
- Liepos 6 d. Tautiškos giesmės giedojimas
- Tremtinių chorų sąskrydžiai Ariogaloje
- „Ąžuoliukas” – Hermanas Perelšteinas
- Dainų ir šokių šventės: eisena, jungtiniai chorai, orkestrai, šokėjų kolektyvai
- Danielius Dolskis ir Antanas Šabaniauskas, „Pupų dėdė“
- „Jei ne auksinės vasaros…“ ir Lietuvos partizanų dainynas
- Kauno kariljonas ir memorialas prie Karo muziejaus
- Giedriaus Kuprevičiaus „Kregždučių“ muzikinis motyvas
- Valstybinis Vilniaus kvartetas (tarptautinio konkurso Lježe 1964 m. nugalėtojai)
- Sauliaus Petreikio koncertinė veikla
- Petro Vyšniausko, Vytauto Labučio, Viačeslavo Ganelino džiazo kompozicijos, improvizacijos
- Neda Malūnavičiūtė (fleita, solistė)
- Birštono džiazo festivalis
- Algimanto Raudonikio, Miko Vaitkevičiaus lengvoji muzika
- „Vėjas man pasakė“ (Danutė Neimontaitė, Teisučio Makačino, ž. Stasio Žlibino)
- Vytautas Kernagis
- Grupė „Antis“ (vadovas Algirdas Kaušpėdas)
- Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės, Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ („Auksinio liūto apdovanojimas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje).
- Dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“
- Orkestras „Trimitas“
- „Dainų dainelės“ konkursas
SCENOS IR ATLIKIMO MENAS
- Solistas Kipras Petrauskas
- Spektaklis „Atžalynas“ (Kazys Binkis)
- Solistas Virgilijus Noreika
- Solistė Irena Milkevičiūtė
- Solistė Violeta Urmana
- Solistė Asmik Grigorian
- Vytautas Juozapaitis
- Solistė Giedrė Kaukaitė
- Judita Leitaitė
- Mūza Rubackytė
- Martynas Levickis
- Aktorė Rūta Staliliūnaitė „Barbora Radvilaitė“
- Aktorius, skaitovas Laimonas Noreika (poetinės programos)
- Marcinkevičiaus sceninė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“
- Aktorius Regimantas Adomaitis
- Aktorius Donatas Banionis
- Arūnas Šileris (Barako Obamos, JK monarchės Elžbietos II, Dalai Lamos vertėjas)
- Rež. Arūnas Žebriūnas
- Rež.Jonas Jurašas
- Rež.Vytautas Žalakevičius
- Rež.Eimuntas Nekrošius
- Rež.Rimas Tuminas
- Rež.Oskaras Koršunovas
- Juozo Miltinio Panevėžio teatras
- Modrio Tenisono Pantomimos teatras
- Klojimo teatras
- Šėpos teatras
- Pramoginių šokių poros ir kolektyvai – laureatai (Norvaišos, Kamaičiai…)
- Šokių kolektyvas „Žuvėdra“
- Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“
- „Auksinio scenos kryžiaus“ teikimo ceremonijos
KINO MENAS
- Vladislovas Starevičius (naujos animacijos technikos sukūrėjas – 1910 m.)
- Stasys Ušinskas (pirmasis pasaulyje įgarsintas lėlių filmas – 1938 m.)
- „Paskutinė atostogų diena“ (rež.Arūnas Žebriūnas, 1964 m., Lorano festivalio specialusis žiuri prizas)
- „Maža išpažintis“ ( rež. Algirdas Araminas, 1971 m.)
- „Velnio nuotaka“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1974 m.)
- „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. Vytautas Žalakevičius, 1968 m., Kino šimtmečio proga UNESCO filmą „Niekas nenorėjo mirti“ įtraukė į reikšmingiausių kino kūrinių šimtuką)
- „Vienui vieni“ (rež. Jonas Vaitkus, 2004 m.)
- „Tadas Blinda.Pradžia“ (rež. Donatas Ulvydas, 2011, komerciškai sėkmingiausias filmas nepriklausomos Lietuvos istorijoje)
- „Emilija iš Laisvės alėjos“ (rež. Donatas Ulvydas, 2017 m., Filmas buvo nominuotas devyniose apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2017“
- „Poetas“ (rež. Vytautas V.Landsbergis, 2023 m. Taline vykusiame kino festivalyje „Juodosios naktys“ buvo pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu. Filmas įvertintas ir Lietuvoje – pelnė tris apdovanojimus „Sidabrinių gervių“ ceremonijoje)
- Mantas Kvederavičius – dokumentinių filmų „Melitopolis“, „Melitopolis – 2“ autorius
- „Sidabrinės gervės“ teikimo ceremonija
DAILĖ
- Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
- Dievdirbys Vincas Svirskis
- Antanas Žmuidzinavičius – peizažai
- Justinas Vienožinskis ir jo meno mokykla Kaune
- Antanas Samuolis
- Petras Kalpokas
- Stasys Ušinskas – vitražo mokykla
- „Laisvė“ ( skulptūra Kaune, aut. Juozas Zikaras)
- „Pirčiupio Motina“ (skulptūra, aut.Gediminas Jokūbonis)
- Vladas Vildžiūnas (Paminklas M.K.Čiurlioniui Druskininkuose, S,Nėriai Vilniuje)
- „ Kristus turistas“ (skulptūra, Venecijos bienalė, aut.Marius Skudžinskas)
- „Užupio angelas“ (skulptūra, aut. Romas Vilčiauskas)
- „Eglė žalčių karalienė“ ( skulptūra Palangoje, aut. Robertas Antinis)
- „Jaunystė“ (grafika, Stasys Krasauskas)
- Sofija Veiverytė – freskos
- „Pirmosios kregždės“ (skulptūra, aut. Juozas Mikėnas)
- „Trys mūzos“, Antakalnio kapinių „Pieta Sausio 13-os aukoms“ (aut. Stanislovas Kuzma)
- Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto koridorių sgrafitai VU (aut. Rimtautas Gibavičius)
- Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto freskos (aut. Petras Repšys)
- Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto freskos, grafikos darbai, skulptūra kun. Juozui Zdebskiui Vilniuje (aut.Antanas Kmieliauskas)
- Ramunė Kmieliauskaitė – akvarelės menas
- Edvardas Urbanavičius – akvarelės menas
- Vytautas Kasiulis – tapyba
- Aloyzas Stasiulevičius – tapyba
- Giedrius Kazimierėnas
- Algirdas Griškevičius – tapyba, skulptūra, fotografija
- Solomonas Teitelbaumas – tapyba
- Jonas Daniliauskas – tapyba
- Mindaugas Skudutis – tapyba
- Henrikas Natalevičius
- Šarūnas Sauka – tapyba
- Romualdas Petrauskas – tapyba
- Audrius Puipa – piešiniai
- Stasys Eidrigevičius – grafika
- Lionginas Šepka – medžio drožyba
- Tautiniai drabužiai
- „Sodai“
- Nacionalinė galerija Vilniuje
- Žilinsko galerija Kaune
- Lietuvos nacionalinis muziejus
- Karo muziejus Kaune
- Velnių muziejus Kaune
- Žemaičių muziejus „Alka“
- Šiaulių „Aušros“ muziejus
- Klaipėdos „Jūrų muziejus“
- Tomo Mano namelis Nidoje ir tenykštės konferencijos
- Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus
- Kaziuko mugės
FOTO MENAS
- Romualdo Rakausko ir Antano Sutkaus meninės fotografijos
- Paulius Normantas – kelionių rytuose fotoreportažai
- „Žiedai tarp žiedų“ (aut. Rimantas Dichavičius ir ko kūryba)
KNYGOS IR REGISTRAI
- Mažvydo Katekizmas
- Mikalojaus Daukšos „Postilla catholicka“
- Abraomo Kulviečio raštija, vertimai
- Kazimiero Semenavičiaus „Didysis artilerijos menas“
- Kristijono Donelaičio „Metai“
- Simono Daukanto „Lietuvos istorija“
- Lietuvių bendrinė kalba ir tarmės
- Antano ir Jono Juškų surinktas tautosakos lobynas
- „Eglė žalčių karalienė“ – mitas slepiantis Nacionalinio epo atspindžius
- „Marti“ ( rašytoja Julija Žemaitė)
- „Laimės žiburys“ (rašytojas Jonas Biliūnas)
- „Dėdės ir dėdienės“, „Pragiedruliai“ (rašytojas Juozas Tumas Vaižgantas)
- „Valentina“ (rašytojas Antanas Vaičiulaitis)
- „Lietuvos istorija“ (aut. Adolfas Šapoka)
- „Miškais ateina ruduo“ (rašytojas Marius Katiliškis
- „Atsiminimai“, „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (tremtinė Dalia Grinkevičiūtė)
- „Dievų miškas“ (rašytojas Balys Sruoga)
- „Aukštujų Šimonių likimas“, „Vilius Karalius“ (rašytoja Ieva Simonaitytė)
- “Sakmė apie Juzą“, „Parduotos vasaros“ (rašytojas Juozas Baltušis)
- „Velnio nuotaka“ (rašytojas Kazys Boruta)
- „Priešaušrio vieškeliai“ (rašytojas Bronius Radzevičius)
- „Miesto epas“ (knygos Rygai, Klaipėdai, Karaliaučiui, Kaunui – Arvydo Juozaičio meninė istorinė publicistika)
- „Mano vardas Marytė“ (rašytojas Alvydas Šlepikas)
- „Silva rerum“, „Petro imperatorė“ (rašytoja Kristina Sabaliauskaitė)
- Herkaus Kunčiaus groteskinė kūryba
- Pranciškaus Skorynos spaustuvė
- Mažvydo biblioteka, jos knygos ir rankraštynas
- Vilniaus universiteto biblioteka, jos inkunabulai, senieji žemėlapiai ir gaubliai
- Lietuviška Vikipedija
- Kazimiero Būgos pradėtas Didysis Lietuvių kalbos žodynas
- Kvedlinburgo analai su Lietuvos vardo paminėjimu 1009 metais
- Lietuvos kultūros vertybių registras
LIUDIJIMAI APIE LIETUVOS GYVENTOJUS
- Tacitas
- Adomas Brėmenietis
- Imanuelis Kantas
ETNINĖS SRITYS, TERITORIJOS IR JŲ KULTŪROS AKCENTAI BEI KANONAI
- AUKŠTAITIJA
- DZŪKIJA
- SŪDUVA
- ŽEMAITIJA
- MAŽOJI LIETUVA
- Kauno apskrities, Klaipėdos, Šiaulių krašto, Marijampolės apskrities, Telšių… lokalūs kultūros akcentai („vietiniai kanonai“)
- Lietuvos Kultūros kongresas
DIDVYRIŠKUMAS (- ELGESIO KULTŪRA)
- Žalgirio mūšis
- Oršos, Salaspilio mūšiai ir Karolis Chodkevičius-Katkus
- Vaišvilkas
- Šv.Kazimieras
- 1831 m., 1863 m. sukilimai
- Emilija Pliaterytė
- Kražių bažnyčios gynėjai
- Knygnešystė, draugija „Sietynas“ ir daraktorių mokyklos
- Vilniaus Didysis Seimas 1905 m.
- Saliamono Banaičio leidyba
- Nepriklausomybės kovos 1918-1920
- Trispalvės iškėlimas Vilniaus Gedimino pilyje 1919 m. sausio 1d. vadovaujant karininkui K.Škirpai
- Šaulių sąjunga
- Marcelė Kubiliūtė
- Klaipėdos krašto išvadavimas 1923 m.
- Darius ir Girėnas – skrydis per Atlantą
- Lietuvos sukilimas 1941 m. birželio 23d.
- Juozas Savulionis – žuvo 1941 m. birželio 23d. išgelbėdamas nuo susprogdinimo P.Vileišio tiltą Kaune
- Pasaulio teisuoliai
- Kalniškės mūšis
- Lietuvos partizanai ir jų vadas Jonas Žemaitis – Vytautas
- Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis
- Palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis
- Tėvas Stanislovas
- Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas
- Monsinjoras Alfonsas Svarinskas
- Trispalvė virš Kauno rotušės Vasario 16 d. 1952 m.
- Tautinės giesmės giedojimas Kauno sporto halėje vykusiame Mokytojų suvažiavime 1940 m. rugpjūčio mėnesį vietoje „Internacionalo“
- Pasaulio Lietuvių charta 1949 m. ir Pasaulio Lietuvių bendruomenės veikla
- Romas Kalanta ir masiniai Kauno pavasario protestai 1972 m.
- Antanas Terleckas ir Lietuvos Laisvės Lyga bei rugpjūčio 23-ios 1987 m. mitingas ir Lietuvos disidentai
- Etninis – etnografinis, paminklosauginis ir gamtosauginis sąjūdžiai
- Birželio 3-ios susirinkimas – SĄJŪDŽIO įkūrimas
- Sausio 13-os, Medininkų užkardos gynėjai – gyvieji ir žuvusieji
POLITINĖ KULTŪRA
- Gedimino laiškai
- Lietuvos metrikos, statutas, konstitucijos
- Mykolo Kazimiero Paco testamentas
- Paulavos Respublika
- Lietuvos krikščioniškoji ir socialinė demokratija, konservatizmas, liberalizmas ir tautiškumas bei valstybės – politinio darinio ir ją steigiančios tautos kultūros politika
- Ateitininkija ir Pavasarininkai, skautija
- Vasario 16-os aktas
- Perlojos Respublika
- 1949 m. Lietuvos partizanų deklaracija, ištakas turinti 1936 m. deklaracijoje „Į organiškosios valstybės kūrybą “
- Santara-Šviesa
- Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika
- Romo Gudaičio straipsnis „Sušaudytų dainų kraštas“ (1988 m.)
- Arvydo Juozaičio pranešimas „Politinė kultūra ir Lietuva“ (1988 m.)
- Pirmasis viešas nepriklausomas laikraštis – „Sąjūdžio žinios“ ir Atgimimo laikotarpyje gimusi patriotinė spauda
- SĄJŪDŽIO SUVAŽIAVIMAS 1988 10 22-23
- Baltijos kelias (1988 08 23)
- Lietuvos šimtmečio asmenybės
- Bendros aukštos gerovės, teisinė, saugi, laisva, tvarkinga valstybė
TEISINĖ KULTŪRA
- Stasys Šilingas (Teismų santvarkos, Tautai ir valstybei saugoti, Spaudos įstatymų, 1938 m. Lietuvos valstybės Konstitucijos, kurią priėmė Ketvirtasis Seimas ir vėl įgalino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba 1991 m. Kovo 11d. parengėjas)
- Mykolas Riomeris
- Vasario 16-os ir Kovo 11-os Lietuvos valstybės atkūrimo aktai bei jų minėjimai
- Įstojimo į NATO ir ES sutartys
VALDYMO, DIPLOMATIJOS IR KOMUNIKAVIMO KULTŪRA
- Krivulė
- Jono Basanavičiaus „Varpas”, Vinco Kudirkos „Aušra”
- Periodiniai leidiniai „Naujoji Romuva“, „Naujasis židinys“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“, „Kultūros barai“, „Šiaurės Atėnai“, „Žiemgala“, „Metai“
- Kauno radiofonas
- Stasys Lozoraitis
- Chiune Sugihara ir Janas Zvarterdijkas
- Trumpabangininkai Sausio 13-ą Seime
- Lietuvos internetas, valdžios įstaigų interneto svetainės
EKONOMIKOS, DARBO, VERSLO IR FINANSŲ KULTŪRA
- Lietuvos litas, jo įvedimas 1922 ir 1993 m.
- Amatų gildijos, profesinės sąjungos
- Žemės ūkio rūmai, Pieno centras
- Domas Cesevičius
- Lietuvos ekonomika 1933 m. pasaulinės krizės laikotarpiu
- Universalių bazinių pajamų palaipsnio įvedimo idėja
ŠEIMOS IR BENDRUOMENIŲ KULTŪRA
- Šv.Velykos, Šv.Jono (Rasos), Žolinė, Kūčios ir Šv.Kalėdos
- Aukštaičių vestuvių apeigos
- Vardynos, krikštynos, sidabriniai ir auksiniai vestuvių jubiliejai
- Motinos ir vaiko poilsio namai Palangoje bei Druskininkuose
- Lietuvos kultūros kongresas 1925 m. ir jo tąsa
- Kaimo parlamentas
- Vyskupas Motiejus Valančius ir blaivybės sąjūdžiai
- Tęstiniai festivaliai ir kultūros sostinės
KULINARINIS PAVELDAS
- Juoda ruginė naminė duona
- Šakotis
- Skilandis
- Vėdaras
- Žemaičių kastinys
- Naminis apynių, miežių alus
URBANISTIKA ir ARCHITEKTŪRA
- Trakų pilis
- Vilniaus pilių kompleksas
- Vilniaus Arkikatedra (arch.L.Gucevičius)
- Vilniaus Šv.Onos bažnyčia – gotikos šedevras
- Vilniaus Šv.Petro ir Povilo bažnyčia – baroko šedevras
- Vilniaus Rotušė (arch.L.Gucevičius)
- Vilniaus Sapiegų rūmai
- Vilniaus universiteto ansamblis
- Vilniaus Operos ir baleto teatras (arch.N.Bučiūtė)
- Vilniaus Nacionalinis dramos teatras (arch. A. ir V.Nasvyčiai)
- Vilniaus Lazdynų mikrorajonas
- Vilniaus valdovų rūmai
- Rumšiškių etnografinis muziejus
- Rekonstruoti dvarai
- Kauno rotušė (arch. B.Choinauskis, Jonas Matekeris)
- Laisvės alėja
- Kauno pilis
- Kauno tarpukario modernas – Centrinio pašto, Lietuvos banko rūmai
- Vilniaus, Kauno, Kėdainių senamiesčiai
- Pažaislio vienuolynas
- Tytuvėnų vienuolyno kompleksas
- Šeduvos malūnas
- Palangos Tiškevičių rūmai
- Klaipėdos senasis paštas
- Marijampolės geležinkelio stotis
- Dionyzo Poškos baubliai
- Orvydo sodyba
KELIAVIMO IR MISIJŲ KULTŪRA
- Kurėnai
- Aleksandro Griškevičiaus Žemaičių garlėkys ir jo muziejus
- Arklio muziejus
- ANBO lėktuvas
- Pociūnų dirbtuvių sklandytuvai
- Greitkelis Vilnius-Klaipėda
- Siaurasis geležinkelis
- Andrius Rudamina(kun., lietuvių krikščionių misionierius Kinijoje 16 a.)
- Kazimieras Bėkšta (kun., lietuvių misionierius Brazilijos džiunglėse, 20 a.)
- Jonas Svirnelis (kun., lietuvių misionierius Indijoje, 20 a.)
- Antano Poškos kelionė motociklu į Indiją
- Lietuvos alpinistai ir jų memorialas
- LRT Nacionalinė ekspedicija
- Atlanto įveikimas valtimi ir įkopimas į Everestą (Aurimas Vajulavičius , 2022-2025 m.)
- Ramiojo vandenyno įveikimas (Aurimas Mockus)
PARKAI, KAPINĖS, PAMINKLAI
- Vilniaus Vingio parkas
- Bernardinų sodas
- Vilniaus Antakalnio kapinės
- Vilniaus Rasų kapinės
- Kauno Ąžuolynas
- Kauno Petrašiūnų kapinės
- Nemuno kilpos ties Birštonu parkas
- Palangos parkas
- Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parkas
- Intos Akmenų muziejus
- Čiurlionio koplytstulpių kelias
- Krikštai, koplytstulpiai
- Paminklas Gediminui Vilniaus Arkikatedros aikštėje
- Laisvės paminklas Kaune
- Vyčio paminklas Kaune
- Trijų kryžių kalno kompozicija
- Puntukas – paminklinis akmuo prie Anykščių
- Paminklas Radviloms Kėdainių senamiestyje
- Paminklas „Tautai ir kalbai“ Marijampolėje
- Paminklas Šabadui – daktaro Aiskaudos prototipui
- Kauno IX forto skulptūrinė kompozicija
KŪNO KULTŪRA IR SPORTAS
- Lietuvos krepšinio rinktinė – EUROPOS MEISTERIS 1937, 1939, 2000 (čempionai)
- Algirdas Šocikas (boksas)
- Ričardas Tamulis (boksas, Europos čempionas, olimpiados sidabro medalio laimėtojas 1964 m.)
- Danas Pozdniakas (boksas, olimpinis čempionas 1968 m.)
- Modestas Paulauskas (krepšinis, olimpinis čempionas, 1972)
- Vladas Česiūnas (irklavimas, olimpinis čempionas, 1972 m.)
- Angelė Rupšienė (olimpinė čempionė, 1976, 1980 m.)
- Lina Kačiušytė (plaukimas, olimpinė čempionė, 1980 m.)
- Robertas Žulpa (plaukimas, olimpinis čempionas, 1980 m.)
- Vida Vencienė (slidinėjimas, olimpinė čempionė 1988 m.)
- Arminas Narbekovas (futbolas, olimpinis čempionas, 1988 m.)
- Viačeslavas Sukristovas (futbolas, olimpinis čempionas, 1988 m.)
- Vladas Garastas (krepšinio treneris)
- Arvydas Sabonis (krepšinis, olimpinis čempionas, 1988 m.)
- Valdemaras Chomičius (krepšinis, olimpinis čempionas, 1988 m.)
- Rimas Kurtinaitis (krepšinis, olimpinis čempionas, 1988 m.)
- Sergejus Jovaiša (krepšinis, olimpinis čempionas, 1988 m.)
- Gintautas Umaras (olimpinis čempionas, 1988 m.)
- Romas Ubartas (disko metimas, olimpinis čempionas, 1992 m.)
- Virgilijus Alekna (disko metimas, olimpinis čempionas, 2000 ir 2004 m.)
- Daina Gudzinevičiūtė (sportinis šaudymas, olimpinė čempionė, 2000 m.)
- Rūta Meilutytė (plaukimas, olimpinė čempionė 2012m.)
- Laura Asadauskaitė – Zadneprovskienė (penkiakovė, olimpinė čempionė, 2012 m.)
- Kauno „Žalgiris“ (krepšinis – penkis kartus SSRS čempionai, Tarpžemyninė taurė 1986, Eurolygos taurė 1999)
- Kauno „Žalgiris“ (moterų rankinis – Europos taurė 1967,1968)
- Vilniaus „Žalgiris“ (futbolas, SSRS bronzos medaliai 1987)
- Jurgis Kairys(lietuvių lakūnas, aviacijos konstruktorius,akrobatinio skraidymo meistras, Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, nugalėtojas, laimėjęs daugiausiai FAI Pasaulio Taurės (Grand Prix) varžybų).
- Vladas Mikėnas (šachmatai)
- Viktorija Čmilytė (šachmatai, Europos čempionė 2011 m.)
- Vilhelmina Augustinavičiūtė-Bardauskienė(lengvaatletė, šuolininkė į tolį, pirmoji moteris pasaulyje nušokusi daugiau nei 7 metrus).
- Adolfas Aleksiejūnas (bėgikas, olimpinis rekordininkas 1964 m.)
- Arvydas Juozaitis (plaukikas, olimpinis rekordininkas 1972 m., Europos taurės laimėtojas)
- Pasaulio lietuvių sporto žaidynės
MOKSLAS IR UGDYMO KULTŪRA
- Filosofai Vilniaus Gaonas, Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina, Juozas Girnius, Vytautas Kavolis, Arvydas Šliogeris
- Algirdo Juliaus Greimo semiotika
- Marija Gimbutienė ir Baltų kultūra
- Baltistika (Jonas Kazlauskas, Vytautas Mažiulis, Zigmas Zinkevičius)
- Tikimybių teorijos mokykla (Jonas Kubilius, Vytautas Statulevičius)
- Lazerių mokykla (Algis Petras Piskarskas)
- DNR redagavimo technologijos (Virginijus Šikšnys)
- Kardiologai Algirdas Marcinkevičius, Jurgis Brėdikis, Vytautas Sirvydis
- Vibrotechnika (Kazimieras Ragulskis)
- Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos koncepcija (1988 m.)
- Lietuvos Mokslų Akademija
- Vilniaus Universitetas
- Kauno Vytauto Didžiojo universitetas
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija
- Muzikos ir dailės mokyklų sistema
- Pasaulinė jaunųjų informatikų olimpiados iniciatyva apjungusi šimtinę valstybių (iniciatorė prof. Valentina Dagienė)
- Marijampolės šimtametė Jono Jablonskio gimnazija
- Tarpukario Mokytojų draugija „Saulė“
- Seinų, Lazdijų, Prienų, Šakių „Žiburio“ gimnazijos
- Lietuvių mokslo draugija 1918-1940 m.
KRAŠTOVAIZDIS IR REZERVATAI
- Lietuvai pagražinti draugija (1921–1940 m. veikusi ir 1995 m. atkurta visuomeninė organizacija)
- Stelmužės ir Rykantų ąžuolai – tradicinės tvirtybės ir saugojimo ženklai
- Kernavės piliakalniai
- Puškorių atodanga
- Kraštovaizdis nuo Merkinės piliakalnio
- Raigardo slėnis
- Panemunių kelias nuo Kauno iki Jurbarko
- Žemaitijos kraštovaizdis nuo Medvėgalio, Šatrijos piliakalnių
- Nidos ir Kuršių Nerijos vaizdas nuo Didžiosios kopos
- Palangos panorama nuo jūros tilto
- Kauno panorama nuo Žaliakalnio
- 1576 m., 1581 m. Vilniaus grafinis atvaizdas (Map of Vilna Lituaniae, Metropolis, by Georg Braun and Franz Hogenberg. Civitates orbis terrarum. Koeln, 1581. T.3)
- Vilniaus panorama nuo Gedimino kalno pilies
- Čepkelių raisto rezervatas
- Žuvinto rezervatas
- Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas
KRITERIJAI – Humaniškumas ir reikšmingumas. Estetiškumas. Žinomumas. Pripažinimas. Nuopelnai Tautai, Tėvynei ir Pasauliui.
Bendraautoriai: Robertas Bitinas, Arvydas Guogis, Romualdas Liutkus, Gediminas Merkys, Laimutė Motuzienė, Vytautas Rubavičius, Eugenijus Skrupskelis, Vladas Terleckas, Dalia Urbanavičienė, Kęstutis K. Urba, Birutė Visokavičienė
