Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kartu su kolegomis iš skirtingų frakcijų registravo Kelių transporto kodekso pakeitimą. Juo siekiama įvesti papildomą kontrolės mechanizmą, padėsiantį įgyvendinti reikalavimą mokėti lietuvių kalbą, norintiems verstis taksi ar pavėžėjimo paslaugomis. Toks reikalavimas įsigalios jau 2026 metų sausio 1 dieną.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad įstatymas yra parengtas, siekiant paprasčiau įgyvendinti nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį reikalavimą informaciją apie prekes ir paslaugas teikti lietuvių kalba.
Projekto iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė teigia, kad būtent po Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo pasigirdo „Bolt“ ir kitų pavėžėjimo paslaugas teikiančių įmonių skundai, kad bus sunku reguliuoti ir prižiūrėti šio įstatymo įgyvendinimą – todėl buvo pasiūlytas Kelių transporto kodekso pakeitimas.
„Kelių transporto kodekse yra reglamentuojami reikalavimai žmonėms, norintiems gauti leidimą teikti taksi ar pavėžėjimo paslaugas. Papildžius reikalavimų sąrašą lietuvių kalbos mokėjimu įstatymo įgyvendinimas būtų užtikrinamas jau šiame laiptelyje – tai palengvintų tiek įstatymo įgyvendinimo kokybę, tiek kontrolę “, – komentavo Seimo narė.
„Nuo 2020 m. vien per dvejus metus tokių leidimų buvo išduota beveik 14 tūkst. Jei mes pradėtume reguliuoti lietuvių kalbos mokėjimą jau šioje vietoje, sklandžiau ir efektyviau užtikrintume įstatymo įgyvendinimą, mažiau apkrautume Valstybinės kalbos inspekciją ir užkardytume įmonėms galimybę piktnaudžiauti ir nevykdyti įstatymo tiesiog susimokant mažas baudas,“ – komentavo abiejų projektų iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Įstatymo aiškinamajame rašte atkreipiamas dėmesys, kad Valstybinė kalbos inspekcija pagal kompetenciją už valstybinės kalbos vartojimo reikalavimų pažeidimus kaip poveikio priemonę gali taikyti tik administracines nuobaudas, kurios nėra didelės (įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 170 eurų). Kaip rodo praktika, neretai Inspekcijos sprendimai yra skundžiami, o teisminiai procesai užsitęsia iki 2 metų, todėl akivaizdu, kad būsimiems pažeidėjams yra sudarytos itin palankios sąlygos ir toliau vykdyti savo veiklą ir teikti paslaugas / pardavinėti prekes nemokant valstybinės kalbos. Priėmus šį įstatymą būtų geriau užtikrinamas Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimas.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
