Esama miškų politika gyventojams nesuprantama!

Didžioji dalis gyventojų mano, kad miškai mažiau naudojami medienos gavybai, nei iš tikrųjų yra. Miškų kirtimus daugelis laiko opia problema ir nori, kad daugiau miškų būtų saugomi. Tokias visuomenės nuostatas atskleidžia gegužės mėnesį Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras Vilmorus atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa „Nuomonė apie miškų kirtimą, ūkinę veiklą, rekreacinių plotų didinimą“. Apklausos rezultatai itin reikšmingi šiuo metu, kai Seimui svarstyti ruošiamasi pateikti naują Aplinkos ministerijos paruoštą Miškų įstatymo projektą.

Vilmorus apklausą užsakė Aplinkosaugos koalicija, kad būtų žinomos visuomenės nuostatos. Apklausa aiškiai parodo, kad visuomenei miškas ir jame esančios gamtinės aplinkos apsauga yra labai svarbūs, o medienos gavyba respondentų toli gražu nėra įvardijama kaip svarbiausia miškų teikiama nauda.

Visuomenė mano, kad valstybiniuose miškuose saugomi plotai turi didėti, net ir prarandant dalį iš medienos į biudžetą gaunamų lėšų. Apklausos rezultatai rodo, kad ne tik dabartinė miškų politika, bet ir Seimui šiuo metu teikiamas Miškų įstatymo projektas neatitinka visuomenės nuostatų ir lūkesčių.

Ką visuomenė mano apie miškų kirtimus?

76,9 proc. apklausos respondentų į klausimą „Pritariate ar nepritariate, kad miškų kirtimai yra aktuali problema Lietuvoje?” atsakė „visiškai pritariu“ arba „pritariu“, 12,2 proc. nei pritaria, nei nepritaria, ir tik 6,2 proc. nurodė nepritariantys arba visiškai nepritariantys.

Apklausa atskleidžia, kad itin didelė visuomenės dalis miškų kirtimus mato kaip aktualią problemą. Toks aiškus šios problemos matymas turėtų įpareigoti sprendimų priėmėjus keisti miškų politiką taip, kad kirtimų apimtys mažėtų. Visgi naujasis Miškų įstatymo projektas kirtimų apimčių reikšmingai nemažina. Įstatymo projekte reikalingi pakeitimai, kurie įpareigotų taikyti gamtiškosios miškininkystės principus arba didesnius miškų plotus priskirti neūkinio naudojimo miškams.

Kokią vertę žmonės mato miške?

Norint sužinoti, kiek visuomenei rūpi miškas kaip gamtos namai ar erdvė poilsiui ir kiek svarbūs miško teikiami resursai, apklausoje buvo pateiktas klausimas „Ką jums reiškia miškas?“ ir vienuolika galimų atsakymų, iš kurių respondentai galėjo pasirinkti tris. Į šį klausimą respondentai rinkosi įvairius atsakymus, parodydami, kad mato mišką įvairiapusiškai.

Pusė respondentų rinkosi atsakymą, kad miškas jiems reiškia biologinę įvairovę. Tarp dažniausių atsakymų taip pat yra tokie pasirinkimai kaip miško teikiamos gėrybės: grybai ir uogos, miško nauda švelninant klimato kaitą, miškas kaip erdvė praleisti laisvalaikį ir pailsėti bei miškas kaip dvasinių vertybių, estetikos ir grožio šaltinis. Miško reikšmė tiekiant medieną tiek kuro naudojimui, tiek pramonės tikslams sulaukė daug mažiau respondentų dėmesio.

Visuomenės atsakymuose prioritetas aiškiai teikiamas nemedieninėms miško vertėms, tačiau dabartinė miškų politika šias vertes nustumia į paraštes ir net 85 proc. Lietuvos miškų yra visų pirma skirti medienai gauti (IV ir III grupės miškai, neįskaitant juose esančių Natura 2000 saugomų buveinių ploto). Biologinei įvairovei apsaugoti, nors ši miško funkcija labiausiai rūpi pusei apklausos respondentų, Lietuvoje skirta tik 12,4 proc. miškų. Šiuo metu siūlomoje Miškų įstatymo redakcijoje šios proporcijos nėra reikšmingai pakeistos.

Kiek miškų leidžiama iškirsti?

Šiuo metu 85 proc. Lietuvos miškų yra priskirti ūkinio prioriteto grupėms (IV ir III grupės miškai, neįskaitant juose esančių Natura 2000 saugomų buveinių ploto) ir juose ūkininkaujama orientuojantis į tikslą užauginti ir nukirsti medieną, o kitos miško funkcijos menkai saugomos. Matydami miškų kirtimus kaip aktualią problemą, o tolesniuose atsakymuose teigdami, kad daugiau miškų turėtų būti saugomi, respondentai nežino, kiek miškų šiuo metu yra kertami ir tikisi, kad didesnis miškų procentas nėra ūkiniai miškai.

Tik 8,20 proc. respondentų nurodė tikrąjį ūkinės miškininkystės plotą ir net 34,80 proc. tikisi, kad ūkinio prioriteto miškų yra mažiau nei 20 proc. Atsakymas į šį klausimą parodo, kad visuomenė menkai informuojama apie esamą miškų naudojimo politiką, taip pat – kad esama politika visiškai neatitinka visuomenės lūkesčių, kad nemedieniniam naudojimui turi būti skirta daug didesnė miškų dalis.

Panašią situaciją rodo ir respondentų atsakymai į apklausos klausimą „Jūsų nuomone, kokioje dalyje saugomų teritorijų miškų yra leidžiama ūkinė miškininkystė, skirta medienai gauti (t. y. kokią dalį Lietuvos saugomų teritorijų miškų bus leidžiama kirsti išplyninančiai)?“. Šiuo metu maždaug 60 proc. saugomų teritorijų miškų yra ūkinio prioriteto miškai (IV ir III grupės miškai, neįskaitant juose esančių Natura 2000 saugomų buveinių ploto).

Apklausoje tik 4,10 proc. respondentų nurodė šį skaičių atitinkantį atsakymą „didelę dalį (51-80 proc.)“. Net 41,10 proc. respondentų pasirinko tikrovės neatitinkantį atsakymą „Saugomose teritorijoje miškų neleidžiama kirsti ūkiniais tikslais“, antroje vietoje pagal atsakymų skaičių yra variantas „Mažą dalį (mažiau nei 20 proc.)“. Šie atsakymai vėlgi rodo visuomenės lūkestį, kad saugomų teritorijų miškai neturi būti eksploatuojami ūkiniais tikslais.

Visuomenė: valstybiniuose miškuose turi būti didinamas neūkinių miškų plotas

Visuomenės lūkestį itin aiškiai atskleidžia atsakymai į apklausos klausimus dėl rekreacijai ir gamtai skirtų valstybinių miškų plotų didinimo. Formuluojant šiuos klausimus buvo pabrėžta tai, kad didinant neūkinių miškų plotus mažėtų iš medienos į biudžetą gaunamos pajamos.

Teiginiui „Valstybiniuose miškuose turi būti didinamas rekreacinių miškų plotas (laisvalaikio, bendruomenių, sveikatinimo poreikiams), net jei mažėtų iš miškų gaunamos biudžeto pajamos“ visiškai pritarė arba pritarė 67,60 proc. respondentų, o nepritarimą išreiškė tik 7,20 proc.

Teiginiui „Valstybiniuose miškuose turi būti didinamas gamtai saugoti skirtas miškų plotas, net jei mažėtų iš miškų gaunamos biudžeto pajamos“ pritarė dar didesnė respondentų dalis – 74,90 proc., o neigiamai pasisakė vos 3,60 proc.

Apklausa atlikta vykstant diskusijoms dėl mokesčių pertvarkos. Klausimuose specialiai paminėta, kad didesnės miškų apsaugos pasekmė yra mažesnės įmokos į biudžetą. Atsakymai parodo, kad gyventojai renkasi miško teikiamas vertes, o ne pinigus į biudžetą.

Įvairiais skaičiavimais miško vertės, jei įvertintume jas pinigais, yra 1,5 – 2,2 karto didesnės nei pelnas, gautas iškirtus medieną. Nors visuomenės valia šiais atsakymais išreikšta labai aiškiai, dabartinė politika valstybinius miškus visų pirma naudoja medienos auginimui ir gavybai. Dabartinio Miškų įstatymo projekto rengėjai iki šiol nepakeitė valstybinių teritorijų miškų naudojimo proporcijų.

Miškų politiką turi keisti Miškų įstatymas, bet iki šiol tai nevyksta

Kertinis miškų politiką apibrėžiantis teisės aktas yra Miškų įstatymas. Ir prieš pernai metų rinkimus, ir prieš ankstesniuosius kone visos didesnės partijos žadėjo didesnę miškų apsaugą. Dar prieš 2020 metų Seimo rinkimus TS-LKD savo rinkimų programoje žadėjo nekertamų (brandžių) miškų plotą padidinti dvigubai, peržiūrėti miškotvarkos reikalavimus ir planavimą saugomose teritorijose, taip pat sukurti instrumentus palaikyti gerą gamtinių buveinių būklę.

Prieš pernai metų rinkimus LSDP žadėjo išsaugoti ir padėti atsikurti miško ekosistemoms, buveinėms, riboti ūkinę veiklą saugomų teritorijų miškuose. Geri ketinimai keisti miškų politiką įrašyti iš šios Vyriausybės programoje. Tačiau atėjus laikui keisti miškų politiką lemiantį Miškų įstatymą, visi buvę pažadai pamirštami.

Aplinkosaugos koalicija daug kartų teikė pastabas rengiamai Miškų įstatymo redakcijai, tačiau iki šiol į jas atsižvelgta labai minimaliai. Reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatai aiškiai rodo, kad mūsų teikiami pasiūlymai dėl būtinybės Miškų įstatyme įtvirtinti subalansuotą miškų politiką ir pakeisti esamas miškų naudojimo proporcijas, yra ne tik mūsų organizacijos, bet visuomenės lūkestis. Politikos formuotojai turi atsižvelgti į visuomenės nuomonę, ypač kai sprendžiami klausimai dėl miškų politikos valstybiniuose ir saugomų teritorijų miškuose.

Susipažinkite su pilna apklausos ataskaita:

2025-05 Vilmorus apklausa dėl miškų

„Girių spiečius“

– tai organizacijų ir žmonių sambūris, siekiantis gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais subalansuotos miškų politikos, susikūręs 2019 metais, vėl dūzgiantis tam, kad pasiektume esminių Lietuvos miškų tvarkymo politikos pokyčių.

❌ Nesutinkame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje miškai būtų palikti tik medienos pramonės interesams. Reikalaujame, kad miškų politika atstovautų ir žmonių, ir gamtos ateitį.

Nuo 2019 metų tarp politikų, visuomenės ir medienos pramonės atstovų vyko diskusijos, buvo kuriamas Nacionalinis miškų susitarimas, girdėjome daug pažadų, tačiau taip ir nesulaukėme būtinų pokyčių Lietuvos miškuose. Šiais metais vyriausybė imasi keisti miškų politiką nustatančius įstatymus, todėl spiečiamės dar gausiau ir susitelkę reikalaujame teisės aktuose įtvirtinti miškų tvarkymą ir apsaugą pagal šiandienos krizių diktuojamas šių laikų būtinybes, o ne tęsiant eikvojančias praeities praktikas. Galime ir turime dar kartą aiškiai parodyti politikams ir medienos pramonės atstovams – visuomenei reikia socialinių, gamtosauginių, ir svarbiausia miškų teikiamų klimato stabilizavimo bei valdymo naudų.

Dabartinis miškų grupių pasiskirstymas Lietuvoje yra smarkiai išbalansuotas. Tik 2,6 % miškų yra skirti rekreaciniam naudojimui, 10,1 % – ekosistemų ir biologinės įvairovės apsaugai, o likę 87,3 % – ūkiniai miškai, t.y. skirti auginti žaliavinę medieną. Net ir saugomose teritorijose daugiau nei pusę visų miškų sudaro ūkiniai, jie intensyviai kertami, o jų apsauginės funkcijos ir biologinė įvairovė vis labiau blogėja. Vis dar neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių ir juose esančiomis gamtinėmis-kultūrinėmis vertybėmis besidominčių bendruomenių poreikius. Iki šiol formuojant miškų politiką, tik medienos ir jos produktų gamyba yra laikoma remtina miškų ekonomikos šaka.

Lietuvos visuomenė vertina mišką kaip savaiminę vertybę, svarbią dvasinei ir fizinei sveikatai. Daugiau nei pusė Lietuvos biologinės įvairovės yra susijusi su miškų ekosistemomis. Tuo pačiu šalies miškai reikšmingai prisideda švelninant klimato kaitą. Todėl gamtą alinančios, brandaus miško nepaliekančios miškininkystės praktikos privalo keistis.

„Girių spiečiaus“ pagrindiniai siekiai: