Rudeninė gyvačių migracija – kaip elgtis sutikus žaltį ar angį

Rudens pradžioje miškuose, pievose ir net šalia sodybų dažniau nei įprastai galime pastebėti gyvačių. Nors daugeliui jų vaizdas kelia baimę, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) žinovai ramina – dauguma Lietuvoje gyvenančių gyvačių rūšių yra visiškai nepavojingos.

Sutikus gyvatę, patariama išlikti ramiems, paisyti atsargumo ir prisiminti, kad šie ropliai yra neatsiejama mūsų gamtos dalis.

Keliauja žiemoti

Anot herpetologės, VMU Rokiškio regioninio padalinio Juodupės girininkijos žinovės Jolitos Šliakienės, gyvačių elgesys kinta priklausomai nuo metų laiko. Pavasarį jos bunda iš žiemos miego ir poruojasi, o rudenį leidžiasi į migraciją žiemojimo vietų link. Todėl tai, kad šiuo metu gyvates pastebime dažniau, yra visiškai natūralus reiškinys.

Dauguma – nepavojingos

Lietuvoje veisiasi kelios rūšys žalčių ir vienintelė nuodinga gyvačių rūšis – angis. Angių, miškininkės teigimu, dažniau pasirodo rugpjūtį, kai jos atveda jauniklius, ir ankstyvą pavasarį poravimosi metu.

Pasak J. Šliakienės, angys mėgsta įsikurti sausose pievose netoli aukštapelkės ar aukštapelkės pakraščiuose.

Tuo tarpu žalčiai mėgsta įvairesnes vietas: kuriasi prie upelių, nevengia ir žmogaus kaimynystės.

Miške taip pat galima sutikti kartais su gyvate painiojamų trapiųjų gluodenų. Jų bijoti neverta – tai nepavojingi bekojai driežai.

Kaip atskirti?

Nors žaltys ir angis iš pirmo žvilgsnio yra panašūs, juos atskirti galima pagal spalvas ir vyzdžių formą. Lietuvoje dažniausiai galima sutikti geltonskruostį žaltį (Natrix natrix). Jie turi ryškias geltonas arba oranžines dėmes galvos šonuose, jų akių vyzdžiai – apvalūs.

Tuo tarpu dažniausiai sutinkama paprastoji angis (Vipera berus) ant nugaros turi zigzago formos raštą, jų akių vyzdžiai yra elipsės formos – kaip katės.

Kaip apsisaugoti ir ką daryti įkandus?

Laimei, žalčių įkandimai nėra pavojingi. Pasak J. Šliakienės, gindamiesi žalčiai dažniau išleidžia skystas, blogą kvapą skleidžiančias išmatas arba apsimeta negyvais, negu kanda.

Tuo tarpu angies įkandimas gali būti pavojingas sveikatai ar net gyvybei – priklausomai nuo kiekvieno žmogaus kūno.

Anot J. Šliakienės, įkandus žalčiui, ant odos pastebėsime daug smulkių dantukų paliktų žymių. Tuo tarpu įkandus angiai, odoje matomos dvi mažos skylutės, išsidėsčiusios maždaug 1 cm atstumu viena nuo kitos.

Įkandus bet kokiai gyvačių rūšiai miškininkė pataria nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Šliakienės teigimu, geriausias būdas išvengti gyvačių įkandimo, miške lankytis su botais ilgu aulu.

„Taip pat patariama apžiūrėti aplinką, prieš tiesiant ranką link grybo ar uogos. Pamačius gyvates, patartina elgtis ramiai, nesiartinti, nebandyti jų liesti ar sužaloti – tiesiog siūlau pasukti skirtingais keliais“, – sako miškininkė.