Kovo 9–10 dienomis, Valstybinių miškų urėdija kviečia į inkilų kėlimo šventę „Paukščiai grįžta namo“ bei primena pagrindines inkilų kėlimo taisykles.
Aplinkosaugininkai pavasarį sugrįžtančius paukščius ragina tinkamai pasitikti. Žadama iškabinti net 8 tūkst. inkilų.
Lietuvoje pirmasis inkilus pradėjo kelti gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas dar 1922 m. O šiandien šią šimtmetį gyvuojantį paprotį puoselėja ne tik gamtininkai, miškininkai, bet ir gamtai neabejingi paukščių mylėtojai.
Valstybinių miškų urėdija kviečia kovo 9–10 dienomis pasitikti paukščius kartu su įmonės regioninių padalinių miškininkais ir iškelti sugrįžtantiems paukščiams namus. Akcijos dienomis visoje Lietuvoje VMU iškels daugiau nei 8 tūkst. inkilų.
„Džiaugiamės, kad šiais metais inkilų kėlimo šventė vėl bus gyva, urėdijos padaliniuose rengiamas akcijas, kurių metu moksleiviams miškininkai papasakos apie inkilų gamybą, kabinimo taisykles, paukščių rūšis, jų ypatumus.
Taip pat iškabinsime net 8 tūkst. inkilų, tad papildomos rankos šiam prasmingam darbui tikrai pravers“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.
Tinkamai pagamintuose ir iškeltuose inkiluose gali saugiai perėti daugybė rūšių uoksinių paukščių, tačiau tam, kad inkilas netaptų spąstais jame perintiems paukščiams, būtina žinoti keletą pagrindinių taisyklių.
Inkilai turi būti gaminami iš natūralių medžiagų – neobliuotų, nedažytų lentų, kad paukščių jaunikliai galėtų lengviau įsikabinti. Inkilai yra geriau užimami, jei landa atsukama į rytų ar pietų pusę.
Neretai žmonės prie inkilo landos pritvirtina ir laktą, galvodami, kad paukščiams bus patogiau ant jos pritūpti, tačiau lakta patogumą suteikia nebent plėšrūnėms kiaunėms ir katėms, o paukščiams ši kartelė nereikalinga.
Geniai yra įsigudrinę praplatinti inkilo angą, todėl kitiems paukščiams ten tampa nebesaugu. Miškininkai pataria angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios smailus genio snapas neįveiks.
Inkilą reikia pritvirtinti taip, kad jis būtų stabilus, nesiūbuotų vėjyje, būtų atviresnėje, medžių šakomis neužgožtoje vietoje, maždaug 3–4 metrų aukštyje.
Dažniausiai inkilai keliami smulkiems paukščiams, tokiems kaip varnėnai, įvairios zylės, musinukės, paprastosios raudonuodegės.
Inkilai keliami ir retoms paukščių rūšims, pavyzdžiui, kukučiams, pelėdoms, žalvariniams ir netgi žinduoliams – miegapelėms bei šikšnosparniams.
Miškininkai perspėja, kad, pavasarį pakabinus inkilą, nebūtinai jame iškart apsigyvens paukštis – tai gali nutikti ir kitąmet ar net po kelių metų.
Todėl patariama inkilus kelti ištisus metus, kai tik jis įsigyjamas ar pagaminamas, nelaukiant pavasario. Inkilas suteikia prieglobstį ne tik paukščiams perėjimo laikotarpiu – jame gali nakvoti įvairūs paukščiai, apsigyventi vabzdžiai ar kaupti maisto atsargas miegapelės.
O į Vilniaus kiemus niekas negrįš…
Buvo turtingas paukščių mūsų kiemas, kol mūsų DNSB kiemsargė, mūsų kaimynė, dalgele darbavosi. Tada iš laukų visokiausių žolynų ir gėlių prinešiau, pasodinau – pieva visą vasarą žydėdavo. Iš pačių įvairiausių, margiausių paukščių pilnas kiemas būdavo. Mūsų ir gretimi miegrajoniai buvusių kaimų, buvusių jų sodų vietoje pastatyti, ir juose gyvenę paukšteliai nepabėgo, liko su mumis. Juolab mes talkas rengėme, iš karto iš miško parsivežę medžių, vaiskrūmių prisodinome, be to, liko ir buvusių sodų obelys, kiti vaismedžiai. Jautėmės, lyg kaime. Ir drugiai, žiogai, boružės grai jautėsi
Bet, kai pradėjo savivaldybė su savo tankais važinėti, naikinti tai, kas čia buvo žmonių pasodinta ir prižiūrėta, kai net ir vejų žolę su šaknimis plėšė, – spruko iš tokio nesvetingo miesto kas gyvas: ir vabalas, ir drugys ir paukštis. Liko tik varnos ir balandžiai… Dar labiau ,,pasistengus” ir šių neliks? Juk šitiek metų su įniršiu viskas naikinta.
Kiekvienam paukščiui po inkilą, kurio viduje pieniškas batonas pradžiai padėtas! Nuo pačių seniausių laikų lietuviai inkilus kėlė miškuose ir pelkėse, visur, kur tik medis stovėjo. Būtų labai gerai, jei paukščius ir nuo paukščių gripo paskiepytume: pradžioje kregždes, po to gandrus, dar po to varnas. Koks, pagaliau, skirtumas, kregždė, gandras ar varna? Paukštis yra paukštis. Tiesa, jei liko pilnų buteliukų nuo kovido, paskiepykime ir nuo tos zarazos. Žmonėms tie skiepai ypač padėjo. Neapsiribokime inkilais ir skiepais – kodėl neuždėti ant kiekvieno snapo žydros kaukės?
„Geniai yra įsigudrinę praplatinti inkilo angą, todėl kitiems paukščiams ten tampa nebesaugu. Miškininkai pataria angą sustiprinti papildoma skardine apsauga, kurios smailus genio snapas neįveiks“ – o gal veiksmingiau būtų užminuoti, taip sutaupytume brangaus metalo?
Panevėžyje – gerumo akcija: mokiniai sukalė inkilus, o surinktas aukas skirs Ukrainos vaikams
– tv3.lt/naujiena/video/panevezyje-gerumo-akcija-mokiniai-sukale-inkilus-o-surinktas-aukas-skirs-ukrainos-vaikams-n1154928