Pastaruoju metu daug kalbama apie taikos derybas ir įvairius paliaubų formatus bei susitikimus. Antraščių meniu – tik ne ant stalo – ir Putino pasiūlymas Zelenskiui atvykti į Maskvą, kuris, atrodo, yra daugiau karo nusikaltėlio pasityčiojimas iš Trampo, o ne iš užpultos šalies vadovo.
Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubas net pareiškė, kad neseniai vykusios derybos su JAV prezidentu rodo, kad galingiausios šalies lyderio kantrybė Vladimiro Putino atžvilgiu beveik išseko. Šias Trampo nuotaikas Suomijos prezidentas perskaitė… jo veide.
Politologai antrina Stubui teigdami, esą Trampo kantrybės taurės išsekimą demonstruoja pastarojo kalambūras platformoje X: „Labai sunku, jei ne neįmanoma, laimėti karą, nepuolant užpuolusios šalies. Tai kaip puiki sporto komanda, kuri turi fantastišką gynybą, bet jai neleidžiama žaisti puolime. Nėra jokių šansų laimėti! Tas pats pasakytina apie Ukrainą ir Rusiją“.
Amerikos lyderiui karas Ukrainoje panašus į sportą, boksą, imtynes – šou, kuriame pliekiasi dvi pusės, o tyškant kraujams minia sirgalių klykia iš azarto ir pasitenkinimo. Gladiatorių kautynės XXI amžiuje, tik vietoje kardų – tankai, dronai, bombos ir artilerija.
Taip Trampas švelniai grasina Rusijai. Perkeltine prasme. Žodžiu. Panašu, kad JAV ir ES lyderiai sutarė, jog visgi reikia Rusijai dovanoti dalį Ukrainos teritorijos, nes kitaip nieko nebus. Tačiau su tuo kategoriškai nesutinka užsispyrėlis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir ukrainiečių gynėjai. Tad ką daryt?
Rusijos užsienio vyr. teroristas Lavrovas, kurio vogravimas jau primena Brežnevo veblenimą senatvinio nukvakimo epogėjuje, postringauja, kad Putinas neva pasirengęs deryboms. Tačiau susitikimo nebus, nes tam esą nepasirengęs Zelenskis. Neva Trampas ir Putinas sutarė (sudarė darbotvarkę), jog atidavus Rusijai Donbasą, galima pradėti taikos derybas ir paskelbti paliaubas. Tačiau štai bėda – Ukrainos kapituliacijos progresą stabdo Zelenskis.
Pasak to paties Suomijos prezidento Aleksanderio Stubo, Trampas yra vienintelis žmogus žemėje, kurio Putinas bijo ir klauso. Deja, Stubas klysta. Putinui nusispjauti ir ant Stubo, ir ant jo nuomonės. Tą pačią dieną, kai Trampas pagrasino Putinui perkeltine prasme, Rusija smogė JAV visiškai tiesiogine.
Naktį iš rugpjūčio 21 d. Kremlius surengė masinį raketų ir dronų smūgį vakariniams Ukrainos regionams bei Mukačevo mieste sudaužė amerikiečių kompanijos „Flex-Ukraina“ gamyklą. Agentūra „Interfax-Ukraina“ pažymi, kad kompleksas priklausė kompanijai „Flextronics“ – „vienai iš pasaulio lyderių elektronikos gamybos ir dizaino srityje“.
Ką tai rodo? Tai rodo, jog Kremlius drąsiau imasi teroro ne tik prieš Europos, bet ir prieš JAV įmones ir vis smagiau šokdina Vašingtoną.
Kodėl visa tai vyksta, klausiate? Elementaru. Todėl, kad Vakarų šalių lyderių pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu per daugiau kaip tris plataus masto karo metus pasikeitė labai nežymiai. Tai, ką mes šiandien matome – yra vien žodžiai, kalbos, nulio verti planai, susitarimai bei sutarimai, galėjimai, gebėjimai ir kitokie tušti pezėjimai.
Padėtis fronte nepasikeitė. Rusija ir toliau griauna miestus, toliau žudo Ukrainos gyventojus, ukrainiečiai toliau ginasi nuo okupantų, stabdydami jų veržimąsi vakarų kryptimi.
Putinas be kita ko grasina Lenkijai, drebančiu balsu „primindamas“, jog dalį Lenkijos Lenkijai padovanojo Sralinas. Mes maskovitams primename, jog XV amžiaus pradžioje Maskva buvo LDK protektoratas, ir jei ne Vytautas Didysis bei jo dukra Sofija, kuri valdė Maskvą ilgiau nei Putinas, gelbėdama slavų miestuką nuo mongolų totorių antplūdžio, Kremliaus vietoje šiandien būtų pelkėta uodynė.
Juokas juokais, tačiau Putino Rusija, reflektuodama į praeitį, regresuoja, ritasi į bedugnę, paskui savo pražūtingą imperinę svajonę tempdama dalį ir mūsų vakarietiškos civilizacijos. Tik mes nenorime suprasti, kad Putinas nesiekia, nenori ir nesiruošia taikos paliauboms. Putinas ruošiasi sunaikinti, okupuoti Ukrainą ir žygiuoti toliau.
Kiek toli Putinas nužygiuos priklauso nuo to, kiek jam tai daryti leisime mes. Demokratinė Europa ir visi kolektyviniai Vakarai, įskaitant Japoniją rytuose.
O mes tą daryti leidžiame. Ir Rusija neturi pasirinkimo, tik riedėti savo pačios suręstais karo bėgiais, savo galutiniam tikslui pajungdama dar daugiau Rusijos piliečių bei šalies resursų. Ir sąjungininkus: Kiniją su šalimi-kalėjimu Šiaurės Korėja, Iranu, teroristų grupuotėmis Hamas ir Hesbollah.
Putinas ir visa jo nusikaltėlių gauja mano, kad turi daug šansų laimėti, todėl kitų variantų nesvarsto.
Laimėti ji planuoja kare, ne derybose prie stalo. Kai Briuselis gyvena taikos derybų iliuzija, Rusija kruopščiai rengiasi jo kapituliacijai – susitaikymui su Ukrainos praradimu. Ir tai yra Maskvos planas „minimum“ artimiausiu metu.
Bet kokios derybos šiuo metu galimos tik mūšio lauke sutriuškinant driskių ordą, apginkluojant Baškorkostaną išsivaduojamajam judėjimui ir imperijos subyrėjimui paskatinti beigi izoliuojant Rusiją embargo būdu ekonomiškai. Kuo greičiau tai įvyks – tuo daugiau žmonių bus išgelbėta. Jau ne tik Ukrainoje.
Kuo ilgiau delsime, tuo didesnė kainą mokėsime mes patys. Rusija, be abejonės, kažkada pralaimės. Ir pralaimės labai skaudžiai. Tai neišvengiama. Tai aksioma. Klausimas: kiek tai visiems mums kainuos? Jei JAV neįsikiš į Ukrainos karą tiesiogiai, o tikrai neįsikiš, nes vakar JAV viceprezidentas Dž. D. Vensas pareiškė, kad amerikiečių karių Ukrainos žemėje nebus, vadinasi, artimiausiu metu nebus ir taikos paliaubų.
Karas dar gali tęstis daug metų. Ir greičiausiai tęsis. Ukraina laikysis ir atlaikys. Su Zelenskiu ar be jo, ukrainiečių tauta neturi kito pasirinkimo.
Panašu, kad tuo metu matysime Maskvos „senienų šou“, kurį dar atsimena Brežnevo laikus menanti karta. Tai buvo metai, kuomet bolševikinės, naftalinu trenkiančios atmatos, besivaidenančios televizoriaus ekrane vis dar manė, kad valdo galingą imperiją, kuri iš tiesų smego į prarają.
Putino gyvų lavonų senatvinis-demencinis marazmas jau matomas plika akimi ir girdimas viena ausimi. Putinui liko trys metai amžiumi pasivyti savo nevykėlį pirmtaką – sovietinį dinozaurą Brežnevą.
Tik skirtingai nuo pirmtako, jam žemė nebus lengva.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, Aludarių gildijai, Tube TC, poniai Salvijai M. bei visiems jums už palaikymą ir supratimą.
O kur dingo “moskovskaja pravda” korespondentas?