Rugpjūčio 21 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) planuoja atmesti piliečių iniciatyvą, kuria siekta surengti referendumą dėl Konstitucijos 35 straipsnio papildymo nuostata: „Valstybė nefinansuoja politinių partijų ir politinių organizacijų“.
Piliečių grupė dar rugpjūčio 5 d. oficialiai pateikė prašymą VRK įregistruoti šią iniciatyvą. Tačiau VRK parengtas sprendimo projektas rodo, kad piliečiams net nebus suteikta teisė rinkti parašų.
Žiūrėkite VRK posėdį 2025 rugpjūčio 21 d. nuo 14 val.:
VRK aiškinimai
VRK aiškina, kad:
- Absoliutus draudimas finansuoti partijas būtų „konstituciškai neproporcingas“ ir prieštarautų Konstitucinio Teismo doktrinai;
- Tokia pataisa, esą, pažeistų lygiateisiškumo principą, nes kitos organizacijos (pvz., religinės bendruomenės, tautinių mažumų draugijos) valstybės paramą gauti galėtų;
- Pati formuluotė yra neaiški: neatskleista, ar draudimas apimtų tik tiesioginį biudžeto finansavimą, ar ir netiesiogines formas (pvz., specialias rinkimų agitacijos laidas);
- Referendumo projektas neatitinka teisėkūros aiškumo principo, nes vartojamos perteklinės sąvokos „politinės partijos“ ir „politinės organizacijos“, kurios teisiškai reiškia tą patį.
Šie VRK teiginiai labiau primena biurokratinius pasiteisinimus nei demokratijos praktiką. Iš tiesų piliečiams užkertamas kelias net pradėti parašų rinkimą – nors būtent tai yra vienintelis būdas patikrinti, ar siūlymą palaiko pakankama visuomenės dalis.
Tauta yra suverenas, o ne VRK ar teismai. Tačiau jau ne pirmą kartą matome, kaip VRK, prisidengdama „teisės aiškumo“ ar „proporcingumo“ burtažodžiais, iš esmės paneigia tautos teisę spręsti svarbiausius klausimus.
Negalima nepastebėti, kad partinė sistema šiandien yra privilegijuota naudotis valstybės biudžeto lėšomis. Didžiules dotacijas gaunančios politinės partijos užvaldė valstybę, o bet kokia alternatyva be valdiškų pinigų yra pasmerkta marginalizuotis. Referendumo iniciatyva, siekianti šią privilegiją panaikinti, VRK rankomis yra užsmaugiama dar užuomazgoje.
Tai reiškia, kad Lietuvos piliečių referendumo teisė tampa vis labiau deklaratyvi. Referendumo idėja leidžiama tik tiek, kiek ji nekelia grėsmės partinei valdžiai.
Kas toliau?
Jei VRK patvirtins šį sprendimą, piliečių iniciatyvinė grupė galės jį skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau net ir tokiu atveju aišku viena – Lietuvoje referendumų institutas yra sąmoningai dusinamas.
Jei piliečiams nebeleidžiama net rinkti parašų, tuomet Tautos suverenitetas tampa tuščiais žodžiais, o mūsų „demokratija“ vis labiau panaši į valdomą iš viršaus kalėjimą, kuriame rinkėjų valiai leidžiama pasireikšti kai to nori valdžioje įsitvirtinę politiniai veikėjai.
Valstybės valdymo referendumais pagrindinė Konstitucijos nuostata ( 9str.) yra, kad jais turi būti sprendžiami ne bet kokie, o svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai. Antra nuostata sako, kad referendumų skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas bei kad juos įstatymo nustatyta tvarka skelbia Seimas. Parašų rinkimas yra referendumo vykdymo procedūra, taigi VRK, registruodama iniciatyvinę grupę referendumui vykdyti, konkrečiai reikalingiems parašams surinkti, privalo įvertinti ar klausimas yra tokios svarbos, kad jį būtų būtina referendumu spręsti, kaip pagal Konstituciją nesantį Seimo ar kitos valstybės valdžios institucijos galioje. Tokiu atveju referendumo iniciatoriams pirmiausiai derėjo siekti atitinkamai papildyti Konstitucijos 9 str., įtvirtinant jame, pvz., kad klausimas, dėl kurio sprendimo surinkta 300 tūkst. parašų, gali būti priskiriamas prie referendumu sprendžiamų svarbiausių Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimų.
Valdininkija instinktyviai bet kokiu pretekstu gins savo valdžios monopolį.