Tikra istorija, nutikusi prieš keletą savaičių. Vaikas iš Kauno svečiuojasi Vilniuje. Ne kokiame nors užsienyje, o vis dar Lietuvos sostinėje. Užeina į žinomo tinklo parduotuvę prie autobusų stoties. Paprašo nuskenuoti nuolaidų kortelę. Atsakymas – grubus rusiškas burbėjimas. Paprašo kalbėti lietuviškai – gauna atgal piktus rankų mostus ir rusišką tiradą. Išeinant pavymui skrieja bjaurus žodis – „labusas“.
Taip, taip: 2025-ieji. Lietuvos sostinė. Europos Sąjunga. NATO. O lietuvis vaikas išgirsta vieną šlykščiausių rusiškų imperialistų naudotų įžeidimų savo atžvilgiu. Šiais laikais, kai kaip grybai po lietaus dygsta visokios „toleranciją“ skatinančios, visų rūšių mažumų teises ginančios organizacijos, kai vaikų interesams atstovauti sukurta vaiko teisių apsaugos sistema, – vaiko nuo rusiško šovinisto apginti negali niekas. Savoje šalyje lietuvis niekinamas. Už tai, kad yra lietuvis. Kad kalba gimtąja kalba.
Tai ne tik pardavėjos chamizmas. Tai – mūsų valstybės politikos pasekmė. Dešimtmečius „buvusiųjų“ nostalgija ir nekontroliuojama imigracija iš Rytų kūrė getus, kuriuose lietuvių kalba – svetimšalė, o lietuvis – svetimas. Vilniaus širdyje – Lietuvos sostinėje – jaunas žmogus jaučiasi kaip užsienyje.
Mums nuolat aiškina apie „toleranciją“ ir „atvirumą“. Bet kodėl ta tolerancija visada vienpusiška? Kodėl lietuvis savo žemėje turi prašyti kalbėti lietuviškai – ir dar sulaukti įžeidimo? Kodėl sostinėje darbuotojai, aptarnaujantys klientus, drįsta ignoruoti valstybinę kalbą? Kodėl Lietuva – vienintelė ES šalis, kuri savo sostinėje leidžia klestėti rusiškam šovinizmui?
Bet ramiai – juk mes „tolerantiški“. Pasakysim, kad čia „kultūrų įvairovė“. Įvairovė, kurioje lietuvis – antrarūšis savo sostinėje. Valstybinė kalba? Čia tik formalumas, kurį prisimena per Kalbos inspekcijos patikrinimus. Integracija? Ne, ne, čia pas mus „atvira visuomenė“ – tik keista, kad atvira į vieną pusę.
Imigracinė politika? O taip, ji veikia – tik klausimas, kam. Mes jau pripratome, kad Vilniaus rajone lietuvių kalba dažnai nereikalinga. Bet kai tas pats vyksta miesto centre – vadinasi, valstybė jau nebevaldanti situacijos.
Gal dar sukursime programą „Pagalba rusiškai kalbantiems darbuotojams“? Arba įvesime taisyklę, kad klientas pats turi prisitaikyti prie aptarnaujančio personalo kalbos? Būtų logiška – juk tokia „tolerancija“ dabar madinga.
Tik viena bėda – be kalbos nėra valstybės. Ir jeigu mes ir toliau žiūrėsime į rusišką šovinizmą pro pirštus, jei dabar nesustabdysime masinės imigracijos iš Rytų ir nepareikalausime griežtos integracijos bei kalbos politikos, ateis diena, kai klausimas „Ar Vilnius dar Lietuva?“ nebeskambės kaip provokacija. Tai bus tik eilinė naujienos antraštė.
Tautas pravardžiuoja pagal kažkokį jiems būdingą įprotį ar žodį. Lieka guostis lietuvių tas žodis toks gražus – labas. Pagal tą patį principą mūsų rytinius pusbrolius reiktų vadinti bledėmis.
Ir apie kokia musu salies ginyba kalba prezidentas ir vyriausybe??? Greitai jau nebebus ka ginti, rusams nereikes cia verztis su tankais jie uzims Lietuva is vidaus, juk “ruski mir” jau cia ir Putina toks planas tenkina!!! Po 5 metu tie atvykeliai jau gales balsuoti savivaldybiu rinkimuose , o po 10 metu jau gales savo atstovus rinkti ir i Seima!!! Tai dar karta klausiu nuo ko mes ginsime Lietuva ? Dabar Lietuva reikia ginti is vidaus ,o ne su tankais , kuriu po 20 metu gali jau nebeprireikti kadangi Lietuva griaunama is vidaus!!! Man labai keista musu prezidento pozicija kai musu kalba niekinama ir menkinama is jo jokios reakcijos!!! Juk vastybes pamatas yra kalba, tai apie kokia jis ginyba pastoviai kalba???
Manau, tai klausimai ne tik Vyriausybei, Seimui ir Prezidentui, bet ir Nacionalinio Susivienijimo pirmininkui Radžvilui po partijos vadovybės sprendimo pašalinti V.Sinicą iš partijos.
Teisingas straipsnis, aprašantis incidentą žinomo tinklo parduotuvėje Vilniaus centre. Tai įrodo, kad per 35 Nepriklausomybės metus nedaug ką užgyvenome, gal net pragyvenome.Jeigu palygintume ką per šį laikotarpį pasiekėme sveikatos apsaugos, švietimo ir kai kuriose kitose srityse, pasirodys, kad atsidūrėm blogesnėje padėtyje nei buvo. Ar yra valstybės pasiekimas, kai milijonas jos piliečių išvyko svetur laimės ieškoti? Ar valstybę stiprina lietuvių kalbos bei pavardžių sudarkymas?Ar stiprina nekontroliuojama imigracija? Ar kuria valstybę įvairūs valdžių atstovai, turintys pagrindinę mintį ne valstybę kurti, bet asmeniškai ir nusikalstamai turtėti? Po viso to saujelė patenkinta. Visa kita sukiužę.
Kaip berods yra pasakęs Prancūzijos kardinolas Rišelje (Richelieu)- kas valdo kalbą, tas valdo valstybę. Prancūzijoje už valstybinės prancūzų kalbos vartojimo įstatymo pažeidimą baudžiama iki 500 tūkst. eurų bauda ir papildoma 20 tūkst. eurų bauda už kiekvieną įstatymo pažeidimo dieną.
Melageli “kas valdo pinigus, tas valdo valstybe” pinigus!!
Matyt, tau sunku suvokti kardinolo Richelieu posakio prasmę.
Asiliuk, tikriausiai Rusiškai kalbi Lietuvių mokėdamas. Mink iš čia.
Čia jau panašu į Buškevičiaus kaip politiko sugalvojimą, kaip įprasta – vis pamenkinti Vilnių lietuviškumo prasme.
‘Labas’ labai gražus lietuviškas žodis. Į pravardžiavimąsi juo derėtų atsakyti – “lebato lebato”, t.y. labas labas. Manau tokiu atveju kiltų pasimetimas ir tas pravardžiavimasis prarastų prasmę.
Šiapus geležinkelio prie stoties – tik IKI parduotuvė?
Kai kada ne tik dėl kalbos prie kasų tenka pasijusti lyg sovietmečio mėsos parduotuvėje, kai auksadantė pardavėja pirkėjams komanduodavo. – Tenka susidurti ir su nesusivokimu, jog darbuotojos užduotis ne tik suskaičiuoti pirkinių kainą, bet ir neapsunkinti pirkėjams tos paprastos operacijos, nedresuoti jų, tartum koks načalnikas, ar sporto komandos treneris… Juolab, kad ne visada, ne kiekvienas neįgalumas yra matomas. Juk vien dėl tokio elgesio pirkėjas gali rinktis kitą, net ir tolimesnę parduotuvę.
Matyt, seniai buvai Vilniuje, tad galimai nesuvoki problemos masto.Tenka vis susidurti su statybininkais, renovuojančiais daugiabutį. Jau beveik metai praėjo, o paprašius jų netriukšmauti po darbo valandų, atsakoma rusiškai: “nesuprantu, kalbėk rusiškai”.
Matyt, jie buvo ne vilniečiai ir ne iš Lietuvos, o atvykę tik dirbti iš kitur.
Tai gal per metus galima išmokti kalbėti lietuviškai bent pradiniu lygiu? Bet kai Švietimo ir mokslo ministrė Popovienė nusprendė atsisakyti reikalavimo mokėti valstybinę lietuvių kalbą svetimšaliams, turintiems leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, tai mokytis valstybinės lietuvių kalbos jiems, matyt, nėra jokio reikalo. Matyt, tokių nemokančių valstybinės lietuvių kalbos svetimšalių labai daug yra ne tik Vilniuje, bet galimai nemažai ir kituose didžiuosiuose miestuose.
Vis galvojame, kad viską išspręsti turi valdžia. O iš tiesų viskas prasideda nuo kasdieniškų buitinių dalykų. Jei kiekviename žingsnyje kiekvienas sudarysime nepriimtinas sąlygas nekalbantiems lietuviškai, jie arba bus priversti išmokti lietuviškai, arba išvykti. Bet lietuviai juk ne tokie, jie nuolankūs
matai, jeigu jau jie išmoks kalbą, tai didelė tikimybė, kad čia ir pasiliks, namo nebegrįš. Ar mums tikrai to reikia?
Statybininkai pagrinde yra ne Lietuvos piliečiai ir net plika akim matos, kad ne rusai. Kai kurie jų ir rusų kalbos nemoka, tik savo gimtąją – uzbekų arba tadžikų. O tie, kur rusakalbiai, tai dažnai būna baltarusiai ir ukrainiečiai. Gali, aišku, būti ir vietinių rusakalbių nemokančių ar nenorinčių kalbėti lietuviškai, bet kiek esu sudidūręs jų yra mažuma.
O kodėl ne ,, kacapo huilato ,, ?
Ko cia visi tik dabar isgirdo kad vyrauja rusu kalba, o as pries 15 metu vykau i oro uosta nustebau, kad girdziu tik rusu kalba, bejw ja mokejau nebliogai, tad praverte kitoje salyje, nes anglu labai silpnai mokejau
Citata: “Kodėl lietuvis savo žemėje turi prašyti kalbėti lietuviškai?”. Sovietmečiu buvau kvalifikacijos kįlimo kursuose toli nuo LTSR. Laisvalaikiu ten buvo geriama ir tostai, suprantama, buvo sakomi. Pakėliau ir aš savo briaunuotą stiklinę ir pasakiau, kad geriu už brolišką mūsų tautų draugystę SSSR. Vienas iš sėdinčių priešais mane vyrų staiga atsistojo, įrėmė savo tiklinę į mano ir įžūliai pasakė: “S uslovijem, esli ty – moj mladšij brat” (su sąlyga, jeigu tu esi jaunesnis už mane brolis). Tada atrėžiau: “Bet amžiumi, juk, vyresnis aš daug už tave”. Po nejaukios pauzės suskato moterys: “Nu čto vy, rebiata. Eščio ne vypivši meždu soboj naprasno čto to meždu soboj razobratsa chotite? Vypeite!” (na ką jūs, vyrukai. Dar net neišgėrę tarpe savęs norit kažką išsiaiškinti?. Išgerkite!”. Išgėrėm. Išskyrė jos tada mus. Muštynių buvo išvengta. Išvada: lietuvis todėl savo žemėje turi prašyti ruso kalbėti lietuviškai, kad jam jau nuo nuo mažens yra įkalta į galvą, kad jie – tai vyresni mūsų broliai, todėl savo žemėj kalbėti lietuviškai turime jų prašyti. Tai tiek.
Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių, todėl čia net prašyti nebūtina, kad žmonės kalbėtų lietuviškai, kai kalba eina apie aptarnavimą, nesvarbu ar poliklinikoje, parduotuvėje, autoservise ar valstybinėje įstaigoje. Kitas reikalas, kai rusakalbiai bendrauja gimtąja kalba su savo tėvais ar draugais, sakyti: ‘baikit kalbėt paukščių kalba l, ruskiai’ yra nenormalu. Turėtų būti nubriežta aiški riba kur Lietuvos piliečiai privalo bendrauti lietuvių kalba ir kur jie gali bendrauti taip kaip jiems patogiau. O kol kas, deja, vieni rusakalbiai (ne būtinai rusai ir ne tik rusakalbiai) nekalba lietuviškai, nes nesugebėjo ar nenorėjo išmokt kalbos, kiti ją išmoko, ja kalba, bet nepamiršo ir gimtosios kalbos, ir tarp jų visų deda lygybės ženklą. Taip yra neteisinga.
Visos didelės, ypač imperinės tautos turi tą vyresnio brolio savimonę. Ir nieko čia nuostabaus. Jos sugebėjo tapti didelės, įtakingos, vadinasi, turi pranašumą suteikiančių savybių. Žmogiškam lygmeny juk tas pats – brolis, pasiekęs gerokai daugiau, nei kitas brolis, jaučiasi vyresniuoju broliu. Tad mūsų šitas piktinimasis yra kvailas. Mes dėl to kvailai nemėgstame rusų. O kiti, turėję reikalų, nekenčia jankių, britų lygiai dėl to paties, dėl jų vyresniojo brolio savimonės.
visiška nesąmonė ir greičiausiai pramanas. Atvirkščiai, kiek tenka bendrauti su tarpusavyje rusiškai kalbančiais žmonėmis, absoliuti dauguma (išskyrus 2 vidutinio amžiaus moteris – greičiausiai imigrantes ar atvykusias aplankyti giminaičių, bet ne parduotuvėje) su manimi kalba lietuviškai, o jeigu kažką paaiškinu rusiškai (matydamas, kad sunkiau supranta), tai kone įsižeidžia – kad pagalvojau, jog jie nemoka lietuviškai.
Kartą teko stebėti ir tokį reiškinį, kai užėjus į degalinę, kiti pirkėjai, pamatę, kad yra ne vieni, kalbėdamiesi tarpusavyje perėjo nuo rusų prie lietuvių kalbos, tarsi kažko gėdytųsi. Tada kažkaip net truputį nesmagiai pasijutau …
Tai – ne pramanas. Buvo taip, kaip buvo. Ir jeigu mes ir toliau žiūrėsime į rusišką šovinizmą pro pirštus ir nepareikalausime griežtos interacijos bei kalbos politikos, bus blogai.
Pastebėjau, kad Italijoje , ypač nedideliuose miesteliuose -parduotuvėse, kavinėse retai kas moka angliškai, kalba tik itališkai, panašiai ir Prancūzijoje retai susikalbėsi angliškai, tik prancūziškai. Gal kai kuriems lietuviams galimai pritrūksta tautinės savivertės?
kai kuriems iš tiesų jos trūksta, nors pačio paminėti pavyzdžiai rodo ne tiek savivertės turėjimą, kiek, italų atveju – provincialumą, o prancūzų – paiką tuštybę, kilusią iš pavydo britams, ir žemą kultūros lygį arba, pateisinamu atveju, ribotus protinius sugebėjimus (juk anglų kalbą jie visi mokėsi mokykloje).
Supantu, kad darbar visi kas tik gali rašinėja ‘rusakalbės Lietuvos sostinės’ tema, ko gero, taip pratindami rusakalbę liaudį prie pokyčių, kurie valdžios supratimu jai gali nepatikti, bet netikiu, kad parduotuvėje taip galėjo išvadinti vaiką. Gatvėje gal ir galima būtų kažką tokio išgirsti iš kokio degrado, kurių Vilniaus stoties rajone netrūksta, ir kurių didžioji dalis, greičiausiai, yra rusakalbiai. Bet būti išvadintam ‘ruskiu’, vien dėl to, kad su savo tėvais bendrauji gimtąja kalba, kurios, kaip ir savo tėvų, nesirinkai yra kur kas dažnesnis atvejis ir ne tik Vilniaus stoties rajone, o bet kur mieste, nekalbant apie Kauną ir kitus Lietuvos miestus.
Visgi jei tai buvo tiesa, už tokią bendravimo ‘kultūrą’ reikia bausti. Tik, aišku, būtų gerai, kad baustų už tokius žodžius ne tik lietuvių atžvilgiu, bet ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, žydų – nes tai žeidžia bet kokios tautybės žmogų.
Gerbiamasis, visada trinate nuomones, kurios Jums nepatinka?
Labai pigus melas
“maskovskaja pravda” ?
tv3.lt/naujiena/lietuva/dienos-pjuvis-latvija-deportuoja-simtus-valstybines-kalbos-nemokanciu-rusu-ar-seksime-kaimynu-pavyzdziu-n1438451
tv3 .lt/naujiena/lietuva/dienos-pjuvis-latvija-deportuoja-simtus-valstybines-kalbos-nemokanciu-rusu-ar-seksime-kaimynu-pavyzdziu-n1438451
VON ! VON ! VON !!!
KACAPAI IŠ LIETUVOS !!!
ŠEŠKINĖJE IKI PREKYBOS CENTRUOSE DARBUOTOJOS IRGI ,,SKALIJA KACAPIŠKAI,, DĖKIT BAUDAS, GAL IŠMOKS NORS PASISVEIKINTI LIETUVIŠKAI, LIETUVOS SOSTINĖJE…
KAD NEREIKĖTŲ PIRKĖJAMS ,,BL.NA.,, ATSAKYTI…
TEISINGAI! BAUDOS PRIVALOMOS TIEMS KURIE ĮŽŪLIAI KALBA RUSŲ KALBA, NERODYDAMI PAGARBOS LIETUVOS KALBAI. T.YPILIEČIAMS KURIE NEKALBA LIETUVIŠKAI. PRIVALOMOS BAUDOS IR KAŽKOKS NUMERIS KUR GREITAI FIKSUOTI TOKIUS IŠSIŠOKĖLIUS. LABAI GREIT IŠAUKLĖTUME. PER PINIGINĘ LABAI GREITAI VYKTŲ POKYČIAI.
Dabar tokia geopolitinė situacija, kad Lietuviams rusų kalba praktiškai. nereikalinga – biznio ar kultūros ryšiai eiliniam piliečiui artimi nuliui. Deja darbininkai iš slaviškų kraštų yra dažnai vienintelis geresnis būdas spręsti darbo jėgos trūkumą. Lietuvių kalba sunkoka išmokti ją per vienus metus. Be to turi būti daugiau priemonių kalbai mokytis. Gerai, kad imigrantai iš tų šalių kuo greičiau klausytų kir žiūrėtu żinias lietuvių kalba. Jokiu būdu nereik imigrantų iš musulmoniškų šalių. Tai dugnas.
Būčiau netyléjus,įžeidėjui būtų blogai baigęsi.O lepšiai visada engiami
Mus Lietuvius kariuomenei ukrainiečiai labusais vadino ir labai didžiavosi,kad jie yra brolei burliokam ir maskoliam ir už garbe laikė kad jos vadina xoxolais.
Skaičiau, kad okupacinėje sovietinėje kariuomenėje karininkai , išgirdę lietuvius tarpusavyje kalbant lietuviškai, liepdavo kalbėti tik rusiškai.
Tikrai taip
Taip dabar siaubas!!!!!Pati dirbu prekyboje ateina mūsiskiai rusai,net nesivargina kalbėti lietuviskai,atseit nesupranta.Nueinu i parduotuve,ten kalbėkit rusiskai,nes kasininkė nesupranta lietuviskai.Nueinu i kavine pavalgyt,padavėjas prieina ir rusiskai sveikinasi ir papraso rusiskai kalbėt?Kas tai?!!!!Nesuprantu kur randuosi.Kaip negėda vyriausybei,kad nepriima įstatymų,kurie leistų bauduot darbdavius,tada greit sutvarkytų sita reikala.As nenusiteikusi pries rusus,tikrai ne,bet juk gyvename Lietuvoje.Nemoka žmogus lietuviskai,statyk ji salės darbuotoju,o ne prie kasų, jiens(darbdaviams)jau vienodai pasidarė.Cia tik darbdaviai kalti.Padavėjais isvis negali dirbti,kas nemoka valstybinės kalbos.Vilniuje yra restoranas,kur kalba sakė tik angliskai!!!!Kodėl leidziama tokiems restoranams veikti?Juk savivaldybė isduoda leiddiimus.Kas dbr vyksta,tai baisu,tuoj valstybinė kalba bus rusų,ar anglų.Prie to einama
Kažin, ką galvoja su ukrainiečiais svetur pabėgę rusai, ligi šiol „ukropų” kalbos neišmokę?
Kažin, kažkodėl caras jų pastangų neišmokti šalies, kurioje gyvena, kalbos nevertina? – Sprogdina juos ir jų namus kartu su „ukropniais”???
Na, matai kas darosi, gal, sakau, Matjošaitis dabar patį Kauną rusiškais Večiūnais užsimojęs paversti…
Kaip sakoma, skaitai knygą, matai špygą? Gal tiesiog reikėtų atidžiau perskaityti straipsnį, gal tada tau labiau pavyktų suvokti, apie ką jame rašoma?
Gal nesvarbu ką matai, svarbu, kad pataikei…
Gal nebent sau pačiai pataikei….
Tai ko “suspigai”!…
Tik dabar sužinojote. Jau kaip minimum peieš 20 metų girdėjau apie “labasai”.
Čia taip vadina lietuvius tie “Vilno nashe” kaip juos vadinu “shlechtos” kurie kalba pusiau lenkų,pusiau rūsų pusiau lietuvių bet rėaliai nei vienos kalbos normaliai nemoka.
Teisingai pasakė, kad labusas.. pilna tokių labusų, kur pvz. rusakalbius kvapais vadina.. tai nėra ko stebėtis.. sako kaip šauksi, taip ir atsilieps..
Reikalavimas atvykėliams mokėti valstybinę kalbą negali turėti jokių išlygų . Nesimokai kalbos kalbos nesvajok apie integraciją į darbo rinką . O pašalpų mokėjimai turi būti ribojami pagal laiką skirtą kalbos mokymuisi .
Pritariu ir „odobriam”, kaip anuomet sakydavo, berods, dėdė Rajkinas…
Tu rusų bijai. Ir tau gėda lietuviu būti
Citata: “Nesimokai kalbos, nesvajok apie integraciją į darbo rinką”. Tačiau tiems, kurie apsigyvena Lietuvoje arba nori joje apsigyventi, Rusija yra išleidusi knygą “Istorija litvy”, kur neigiami lietuvių tautos kaip tokios ir Vilniaus kaip tokios sostinės praeityje buvimai, – tuo sudaromas vaizdas, kad ekonominiams pabėgėliams iš Rusijos nėra reikalo Lietuvoje mokėt kalbėti ir rašyti lietuviškai. Todėl būtina lietuvių tautos, pradedant ledynmečiais ir baigant ją šių dienų lietuvių istorijos aktualijomis knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) išversti į rusų kalbą ir tiems, kurie nori gyventi bei integruotis į darbo rinką Lietuvoje, surengti ne tik Konstitucijos, kalbos, bet ir lietuvių tautos istorijos egzaminus. Dėkoju.
Tokiais atvejais reikia ne piktus komentarus į feisbukus ir kitur rašinėti, o skųstis oficialioms institucijoms, šiuo atveju galima Lygių Galimybių Kontrolieriui. Žinoma, nedaug vilties, kad nuo to kas nors pasikeis, bet nors kas nors pajudės. Dabar gi visiškai tuščias laiko švaistymas.
Teisingai pavadino. Buvo už ką. Kacapajobai, ruskės, orkai. Labiau tinka? Ant laužo rusus. Ir pan.
Rusai protiškai atsilikę. Rusė psichopatė. Rusai kvailesnį už afrikiečius. kasdien Klaipėdoje . Je je…
Nacionalizmas Lietuviams pinigus neša ? Mokesčius mažina? Smegenis jis jums plauna. Baigsit benamiais ir be išsilavinimo.
Gal “maskovskaja pravda” korespondentas/-ė?
Экономист Игорь Липсиц I Чем притягивает Литва, и почему Россия уже никогда не вернёт прежнюю жизнь?
youtube.com/watch?v=YwL9RUVLJSk
Liūdna. O problema ta, kad pinigai ima viršenybę prieš vertybes.
Nė vienoje civilizuotoje valstybėje į darbą nepriimami nemokantieji valstybinės kalbos.
Ar eisite į „Gėdos dienos“ mitingą? –
Taip, man gėda dėl valdančiųjų – 10%
Taip, man gėda dėl valdančiųjų ir prezidento – 19%
Ne, bet eičiau, jei galėčiau – 29%
Ne, nematau dėl ko mitinguoti – 42%