Staigmena magistralėje: kemperio variklis užgesta
Deja, trečiadienį (liepos 3 d.), kelyje iš Olomouco į Litovelį mūsų kemperio garantinis variklis staiga užgeso (kaip vėliau FIAT servise paaiškėjo, negrįžtamai).
Turėjome rūpesčių magistralėje, kurios dvi juostos ir taip buvo uždarytos dėl remonto.
Susisiekti dėl techninės pagalbos nurodytais telefonais buvo sudėtinga.
Tačiau mums labai padėjo vietos policija, kuri suorganizavo ir kemperio nuvežimą iki FIAT serviso, ir mūsų pristatymą į viešbutį (netoli serviso).
Penktadienio ryte (liepos 4 d.) tapo aišku, kad mūsų ekspedicija kemperiu netikėtai baigėsi.
Pamoka ateičiai: ką turėti parašyta sutartyje
Ta proga visiems, kurie norės keliauti kemperiu, galime patarti vieną svarbų dalyką. Netikėkite žodžiais, kad jums bus garantuota kelionė ir pilnas techninis aptarnavimas.
Jeigu sutartyje nebus parašyta, kad gedimo atveju jums bus suteiktas kitas kemperis, tai sezono metu laisvų kemperių paprastai nebūna…
Ir jei kelionė nebus baigta ne dėl keliautojų kaltės, sutartyje turėtų būti aiškiai parašyta, kas įvyks tokiu atveju.
Netikėtas turas po Olomoucą
Parą, kol laukėme autobusiuko, kuris parveš į Lietuvą, išnaudojome geresniam susipažinimui su Olomouco senamiesčiu*, aplankėme įžymias vietas (romaninę Šv. Vaclavo katedrą, pastatytą XII a. pradžioje, ir greta esantį architektūrinį kompleksą su XVII a. pr. šv. Onos bažnyčia).
Olomouco miestas yra tikrai vertas turistų dėmesio. Tai istorinė Moravijos sostinė ir religinis centras.
Popiežių bulėse, kuriose nuo XIII a. buvo kviečiami šiaurės kryžiaus žygiai (į Prūsiją ir Lietuvą), pirmiausiai buvo nurodomas Moravijos arkivyskupas Olomouce, kaip pagrindinis kryžininkų telkimosi centras, ir tuo pačiu keliu, kuriuo mes čia atvykome, tik priešinga kryptimi kryžiuočiai traukdavo iki Prūsijos.
Sustojimas „Lietuvėlėje“ – Litovelyje
Pasinaudojome galimybe su taksi nuvykti į Litovelį, kurio mums iš vakaro nepavyko pasiekti. Pirmuose šio miestelio paminėjimuose istoriniuose šaltiniuose vyrauja vokiška forma Littau, taigi, „Lietuva“.
Slaviška pavadinimo pirminė forma galėjo būti Litovie → Litovle → Litovel. Poetiškai šį miestelį (9 tūkst. gyv.; gotikinės ir barokinės architektūros pastatai rodo jo senumą) pavadinome „Lietuvėle“.
Garsiojo Litovel alaus degustacija
Miestelis garsėja ir čekiško alaus prekiniu ženklu Litovel, kurio keturias rūšis mes paragavome.
Litovelis – miestas ant šešių Moravos upės atšakų
Litovelio miestas yra išraižytas šešiomis Moravos upės atšakomis. Šie vandenys nuo seno darė įtaką miesto gyventojų gyvenimui. Dėl šios priežasties Litovelis vadinamas „hanų Venecija“. Šios unikalios sistemos dalis – Moravos atšaka – Radničios Morava, dar vadinama Nečizu.
Nečizas – teka per užstatytą Litovelio miesto dalį. Jo vaga eina per miesto centrą – dalis jos yra įrėminta tarp krantinių sienų, o kita dalis – uždengta teka po žemės paviršiumi ir pastatais Ši nedidelė upė kelis kartus išnyra į paviršių ir vėl pasislepia po žeme bei miesto statiniais.
Gal šiose išsiliejančiose ir vėl susiliejančiose Moravos atšakų vandens gyslose ir slypi Litovelio vardo esmė?
Šitame Litovelio miesto žemėlapyje per miesto centrą tekanti ir po pastatais bei žeme panyranti Nečižo dalis pažymėta raudonai.
Moravos vartai – Gintaro kelio mazgas
Olomoucas ir „Lietuvėlė“ (Litovelė), būdami ant Moravos aukštupio krantų, jau priklauso Dunojaus baseinui – tai pietinis Moravijos vartų galas, per kurį keliaudavo gintaro prekeiviai (šiaurėje – Oderio intakas Moravėlė / Moravica). Čia pat vandenskyra tarp Dunojaus, Oderio ir Vyslos baseinų, tad ir prekybos kelio pervalka.
Olomouco pavadinimas siejamas su romėnų Julii-mons („Julijaus kalnas“). Tokiam spėjimui pagrindo duoda archeologiniai romėnų įtvirtintos stovyklos radiniai Olomouce. Tai buvo šiauriausias romėnų saugomos Gintaro kelio dalies taškas. Toliau į šiaurę gintaro kelio apsauga antikiniais laikais galėjo būti aisčių – galindų ir sūduvių – pareiga.
Iš čia ir hipotezė, kad mūsų minėtos, nuo VIII a. kronikose pasirodančios galinsici pilių apygardos prie Oderio ir Vyslos aukštupių buvo susijusios su Gintaro kelio apsauga.
Baltiškos kilmės vietovardžiai Moravijoje ir Slovakijoje
Beje, ir Moravos upės pavadinimas gali būti baltiškas (Maurava?; priminsime Kauno priemiestį Muravą, kuris gal vandenvardinės kilmės – „vešlūs žolynai“ pelkėse). Etimologija kitomis kalbomis nerandama.
Būtina atkreipti dėmesį, kad tiek šiaurės rytų Čekijoje, tiek ypač šiaurės vakarų Slovakijoje gausu vietovardžių su šaknimi prūs-. Ankstesnė versija apie XI–XII a. belaisvius neįtikinama – labiau tikėtina, kad čia gyveno prūsų (galindų, sūduvių ir kt.) kaimai slavų aplinkoje.
Gali būti, kad vietovardžiai su prūs- yra šiek tiek vėlesni negu su šaknimi galind-. Jie gali atspindėti laikus, kai vakarų baltams įsigalėjo bendras etnonimas Prūsa, o taip pat rodyti nuolatinius baltų ryšius su šiaurinėmis prūsų žemėmis Baltijos pakrantėje.
Keletas pavyzdžių: Prusinovice (pirmas paminėjimas 1346 m., rytų Čekija), Prušanki (1261 m., pietryčių Čekija), Prusy (1206 m., Trenčino regionas, Slovakija), Pruske (1224 m., taip pat Trenčino regione) – pastarasis vardas identiškas Prūsijos Ylavos rajono ir upės pavadinimui.
Paskutinis tikslas – Karnuntas prie Dunojaus
Nors kelionė nutrūko dėl techninių priežasčių, pagal atskirą planą liepos 5 d. (šeštadienį) vis dėlto pasiekėme istorinį romėnų miestą Karnuntą (dab. Carnuntum-Petronell, Austrija), esantį 220 km nuo Olomouco. Būtent čia susirinkdavo svarbiausi gintaro prekeivių srautai. Nepaisant netikėtai iškilusios kliūties dar bandysime pasiekti šį istorinį Romos imperijos pakraštį. Tad laukite paskutinės šios ekspedicijos ataskaitos.
______________________
* Olomoucas visada buvo vienas svarbiausių Čekijos karalystės miestų. Dėl savo lokalizacijos, universiteto, dvasinių ir kultūrinių tradicijų jis daugelį metų buvo natūralus Moravijos centras. Istorinis Olomouco centras su Šventosios Trejybės kolona, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, yra antra po Prahos labiausiai saugoma vieta Čekijoje.
(www.visitczechia.com).
Sugedo kemperis būtent pervalkoje, vietoje, kur reikia “keisti ratus”🙂
O jei rimtai, tai kaip veikdavo pervalkos? Ar tikrai pervilkdavo valtis/laivelius, kuriais atplaukė, kad toliau plaukti tais pačiais? Ar vistik palikdavo pasaugojimui paskutinėje vandens kelio apsaugos gyvenvietėje, tada su prekėmis sausuma nukakdavo / persikeldavo iki kito vandens kelio pirmos apsaugos gyvenvietės ir ten vėl vandens keliu jau kitomis valtimis / laiveliais? Juk pervilkti sausuma didesnį atstumą laivelius nėra taip paprasta, juk sveria, čia reikia ir atitinkamo vežimo, ir traukiamosios jėgos. Aišku, tas įmanoma, išsprendžiama.
labai nuliudau kad Moravijoje neimanoma issinuomoti kito kemperio ….ir testi kelione …
gal su naujesne Car-ieta…? Karieta ….?
Centrineje Europoje yra simtai vietovardziu islikusiu su Lit ir Let saknimi ….
Broliukai patiems seniai laikas pripazinti o ne tik spelioti …gal cia Baltai gyveno ? Gintaro kelio apsauga ? Baltai ten gyveno pries vokiecius cekus
austrus lenkus ir kitus Hunu ir Avaru benkartus…
…..!!!!
Uzuojauta del kemperio …bet Carieta visada galima pasikeisti …ir toliau “keliausma” …
Čia pat Lietuvos pašonėje, dabartinės Gudijos Gervėčių krašte , Pelesoje ir aplink Brėslaują tūkstančius metų čia gyvenę lietuviai Gudijos valdžios sprendimu nebeturi lietuviškų mokyklų, vaikus priversti leisti į rusiškas mokyklas….Bet kam jie rūpi? Geriau “keliausma” centrinėn Europon “lietuviškų šaknų” ieškoti 🙁 .
O jas radę, suriksim Slava Ukraini !
O gal yra galimybė paremti keliauninkus? Juk tai ne poilsinė kelionė? Reikia tik, kad praneštų sąskaitos numerį. Kiek reikia laiko mums čia pranešti sąskaitos numerį?
Na, akys raibsta nuo apslavėjusio Litovelio miestelio vietų pavadinimų lietuviškumo. Pagal tai, kad “Moravos atšaka – Radničios Morava, dar vadinama Nečizu”, akivaizdu, kad ‘nečyz’ yra žodžio kamienas. Tokiu atveju pavadinimo žodis Radnyčia yra sudurtinis, kurio antrasis sandas yra kamienas ‘nečyz’. Tokiu atveju pavadinimo Radničios Morava pirmąjį žodį yra pagrindo lyginti su per Druskininkus tekančio upelio pavadinimu Ratnyčia. Šių pavadinimų tapatumą sustiprintų ir tai, kad prekybos, gal ir gintaro, kelias yra ėjęs ir per Druskininkus. Beje, šį kamieną ‘neč/nyč’ galima įžvelgti esant ir Nemenčios/Nemeničios upelio ir miestelio Nemenčinė pavadinime, į kurią, kaip manoma, prekybos kelias, kad aplenkus svetimiesiems draudžiamą sakaralinę Vilniaus vietovę, ėjo nuo Kernavės į Nemenčinę. Taip aiškėtų ir Nemenčinės pavadinimo kilmė.
Netgi ‘nečyz’ ir Mor- kamienuose galima įžvelgti 1009 m. karaliaus Netimero vardo dalis, o vok. Littau – ten minimo lot. Litua – Lietuvos pavadinimą. Taigi gal 1009 m. Netimeras Lietuvą krikštijo dar Čekijos Litovelyje. Beje, ir dar. Ar nesusisieja čia vėlesnių amžių popiežiaus bulės, kuriomis Čekijos kataliui leista nukariavus Lietuvą ją prisijungti prie Čekijos karalystės.
Tai bent atradimą ekspedicija būtų atlikusi.
Kažkaip ši priešpaskutinė pastraipa liko, tai ją pridedu.
Net iš Olomouco ir Moravos pavadinimų lietuvybė žvelgia, lyginant atitinkamai su Ūla- upė, Almantas, Talmantas – pavardės, Tola, Toleiša, Talokis – vandenvardžiai bei – su Mera, Merkys – upės, Lietuvoje pavadinimais.
Gal geriau jau Nemenčios šaknies neliesti, nes paskui reikės galvą sukti, ką su Nemunu ir Nemunėliu daryti :))))
Nemenčia – Neminta ( marčia- marti) Visinčia- Viesinta, Viešintos, Širvintos, Galintiškis.
Veikiausiai Nemenčios šaknis Nem- yra atsiradusi iš Nom-/Nam-. Taigi jos vardas su Nemuno ir Nemunėlio pavadinimais negiminiuotinas. Be to, šių žodžių -un- yra priesaga, kai Nemenčia laikytina sudurtiniu žodžiu, sudarytu iš Nem-/Nam- ir nyčia, sujungtu jungiamuoju balsiu. *Nyčia gretintinas su ‘šičia’ (n su š/ž baltų prokalbėje pasikeitimai), taigi reiškia vieta. Beje, Nam- šaknis gali būti siejama ir su žiemgalių kunigaikščio Nameišio, veikusio išvien su lietuviais, vardu. Taip pat su jo vardu gali būti siejams Maišiogalos pilies pavadinimas. Taigi tokiu atveju šios pilies pradinis pavadinimas galėjęs būti Nameišiagala. Tas ‘Na’ per laiką žmonių galėjęs būti suprastas kaip koks prieveiksmis ar priešdėlis ir pavadinimą imta sakyti ir be jo – Maišiagala.
Tu matai – baltų prokalbėje raidės keičiasi, žodžių dalys dingsta visiškai taip, kaip užsimano Vilna🙂 bravo – aukštasis pilotažas. Bet ir sugebėti taip reikia…
Tai va, “bobute”, – tau ir devintinės…
Ačiū, labai pralinksminot.
ar kemperių savininkai galvoja apie tai, kas bus pasklidus žiniai apie tokį „atsakingą” jų „paslaugumą”, tai gali būti jų paskutiniai klientai?…
Moravos upės pavadinime galima įžvelgti tarp prūsų ir lietuvių kalbų santį keitimosi žodžio pradžios m ir n principą, taigi Moravos/Noravos pavadinimų galimybę. Tokiu atveju Noravos pavadinimas būtų gretintinas su Narevo, Naručio, Neries pavadinimais ir kildintinas iš veiksmažodžio nerti, nirti į vandenis. Upės įtekančios į kitą didesnę upę, jai įtekėjus – įnirus, nebelieka. Tokia upė vadinama intaku, taigi šiuo atveju Neris, Norava gali lietuviškai reikšti “intakas”. Kuo ir yra Neris – Nemuno intakas, Norava/Morava – Dunojaus intakas, Moravica – Oderio intakas. Mažesnė upė įtekėdama į kitą didesnę – įsilieja į ją. Taigi kitas Neries vardas – Vilija (Ylieja) laikytinas nuo veiksm. lietis, reiškiančiu intakas, t.y. tą patį kaip Neris. Tokiu atveju būtų pagrindo pavadinimą Litovelis (Lietuvėlis) laikyti mažybiniu žodžiu reiškiančiu intakėlis. Bet tai gali būti ir sudurtinis žodis Lit- + vel/vil = Litovelis, t.y. sudėtas iš dviejų šaknų, kas rodytų galimą lietuviško (*Lietdvario) pavadinimo sulotyninimą.
Kokie blūdai… jau net koktu skaityti.
Gal “lietuiška galva” skaitant…, koktu nesijustų. Ar neišeina…
Galva turi būti blaivi, o kai ji tokia, tai akivaizdu, kad blūdus rašote. Pritempinėjate, kaitaliojate, kaip tik norite, kaip, kad reikia, kad būtų. Ir, priedo, visiškas pavadinimų esmės nesuvokimas. Jau vien tai, kad jums visų upių, kurios įteka į kitą upę, pavadinimai yra intakėliai ir dar išvedžiojate tai iš labai skirtingų pavadinimų… visiškas profanizmas. Paskaičiau ir kitus komentarus, kur aiškinate pavadinimų kilmę, tai nežinai, juoktis čia ar verkti.
Gal užsiimkite kažkuo kitkuo.
Vajetau, tai tas “koktumas” vis nepraeina, – kiba jau visai “galva rusiška”… Bet kad, regis, ir rusiškai kalbotyrai lietuviškai gyventos Pripetės pavadinimas reiškia intakas.
Vienas iš ribotumo požymių – etikečių klijavimas.
O dėl Pripetės – na nebesistebiu, kad pačiam viskas aišku. Nors oficialūs šaltiniai aiškios kilmės nenurodo, yra keletas versijų, kurios pripažįstamos abejotinomis.
Tai, kad paties puldinėjimai čia portale panašūs į Maskvos nedialoginę “logiką” puolus šaudyti į Ukrainą…
Manau, nereikėtų taip jautriai reaguoti, geriau pasijuokite- labai jau linksmi tie žodžių kilmės aiškinimai 🙂
Gali būti linksmi, kai linksmai tai daroma. Bet kai kvailystės daromos su kategorišku teisuolišku įsitikinimu, kad tai tiesa, tai linksmai neatrodo. Kai pats klystkeliais eibi, tai dar bala nematė, bet kai tai aiškini kitiems, tai kas kita.
Ką padarysi, iš kalbotyros žinių neturinčio – nei bū, nei me joje nenutuokiančio, buitinėje panosėje gyvenančio, nusileidus į gilią lietuvio gyvenimo senovę, gali visokių šiandieninės močiutės moralų susilaukti.
Kartais tai to, tai ano dokumento ar knygos nerandame, prisimenam, jog buvo išvežti į užsienius, į JAV.
Bekeliaujant po pasaulį gal galima rasti ir ką nors iš tų, išvežtų svarbių spaudinių ar rankraščių? Ir paimti pavyzdį iš šios šaunuolės –
Lietuvė į gimtinę iš Amerikos atsiuntė neįkainojamų dovanų: kruopščiai kaupė, kol surinko apie 165 kilogramų
– lrytas.lt/bendraukime/man-rupi/2025/07/08/news/lietuve-i-gimtine-is-amerikos-atsiunte-neikainojamu-dovanu-kruopsciai-kaupe-kol-surinko-apie-165-kilogramu-38457216
h tt ps:/ /ww w. del fi.lt/mokslas/mokslas/beprecedentis-archeologu-radinys-greitkelio-statybu-aiksteleje-aptiktas-gintaro-kelio-lobynas-120127395