Strateginiam „Rail Baltica“ projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą. Iš šios sumos Lietuvai atiteks apie 95 mln. eurų. LTG grupė su partneriais šiemet teikė paraišką pagal kasmetinį kvietimą, o sutarties dėl lėšų skyrimo pasirašymas numatomas šių metų rudenį.
„Šios Europos Sąjungos investicijos – svarbus įvertinimas ir postūmis tęsti Lietuvoje jau pradėtus „Rail Baltica“ statybos darbus ir imtis kitų svarbių projekto etapų. Taip pat aktyviai ruošiamės naujam finansavimo laikotarpiui. Siekiame kuo sparčiau gerinti transporto ir logistikos jungtis Baltijos regione bei integruotis į bendrą Europos transporto tinklą“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Darbai plėsis
Iki šių metų pabaigos „Rail Baltica“ statybos darbus Lietuvoje numatoma išplėsti iki 114 km.
„Sėkmingų megaprojektų statybų strategija – išvengti bet kokių ilgesnių pauzių, o nuoseklus ES finansavimas būtent ir užtikrina „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą. Aktyviai statydami europinę vėžę Lietuvoje prisidedame prie visos Europos geležinkelių infrastruktūros stiprinimo“, – teigia LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Pasak Europos Komisijos Transporto ir judumo generalinės direktorės Magdos Kopšynskos, šiuo sprendimu Europos Komisija dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą integruoti Baltijos šalis į bendrą Europos geležinkelių tinklą.
Jos teigimu, stiprinant tarpvalstybinį susisiekimą tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, bus didinamas geležinkelių transporto efektyvumas ir saugumas, taip pat skatinamas ekonominis konkurencingumas visame žemyne.
Šiuo metu Lietuvoje jau vykdomi „Rail Baltica“ statybos darbai pagrindinės linijos ruože – nuo Jonavos Panevėžio kryptimi tiesiama daugiau nei 46 km geležinkelio sankasos ir susijusios infrastruktūros. Dar 68 km ruože šiemet planuojama pradėti parengiamuosius darbus, o 10 km ruože bus pradėti bėgių tiesimo darbai.
Iš viso pagal paskutinį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos kvietimą Europos Sąjunga investuos 2,8 mlrd. eurų į 94 transporto projektus, iš kurių net 77 proc. atiteks geležinkelių plėtrai. Papildomas CEF finansavimas taip pat skirtas kitiems Lietuvos transporto projektams.
Parengta pagal Susisiekimo ministerijos pranešimą
Jau greitai bus 10 metų, kai “Rail Baltica’ vėžė yra nutiesta iki Kauno, tačiau, kad iš jos būtų kokia nauda arba kad ją dėl kažko valstybiško būtų būtina išlaikyti už valstybės lėšas, apie tai viešai nieko nepranešama. Taigi už tas dabar skirtas lėšas reikia Baltijos šalims griebtis ir visų pirma “Rail Baltica” vėže sujungti savo sostines Vilnių – Rygą -Taliną. Iš keleivinio susisiekimo šia greitąja vėže būtų galima uždirbti tiek, kad jų pakaktų įsirengti antrą “Rail Baltica” vėžę Vilnius- Augustavas pro Druskininkus. Dabar visa tai atrodo tarsi Lenkija per Lietuvą ne kaip valstybę su sostine Vilniuje, o kaip per savo teritoriją, tiestųsi geležinkelį į Rygą. Kiek Lietuvos valdžia gali leisti būti mulkinama.