Kas naujo apie docentės, daktarės J. Mažylės persekiojimą VU dėl įsitikinimų?

kovo 13 dieną Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdyba kreipėsi į Vilniaus universiteto atsakingus asmenis pranešdama apie mobingo padėtį ir nepagrįstą persekiojimą, kurie buvo taikomi LŽS narės, žurnalistės ir šio universiteto dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės atžvilgiu.

Šis atvejis ne tik tapo viešu, tačiau dėl jo viešoje erdvėje atsirado ir daugybė spekuliacijų bei nepagrįstų interpretacijų.

Todėl siekdami sąžiningai pranešti visuomenei apie šios itin svarbios žmogaus teisių temos svarbiausius faktus, LŽS Valdybos sprendimu nutarėme pateikti visuomenei esmines žinias dėl šios padėties supratimo.

Padėtį nagrinėja darbo ginčų komisija

Šiuo metu (2023 metų liepos 24 dieną) jau yra priimti kelių svarbių institucijų ar organizacijų sprendimai.

Atsižvelgusi į tai, doc. dr. Jolanta Mažylė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu įvertinti padėtį, kai jos atžvilgiu buvo elgiamasi netinkamai ir neužtikrinama teisė į saugią bei sveiką darbo aplinką.

Tokią teisę darbuotojas turi tuomet, jei darbdavys nesukūrė aplinkos, atitinkančios Darbo kodekso 30 straipsnio reikalavimų, ar buvo nepakankamai aktyvus, vykdydamas Darbo kodekse nustatytas pareigas ir darbuotojas dėl to patyrė žalą.

Kaip žinia, darbuotojas, kurio teisės yra pažeistos, turi teisę rengti individualaus darbo ginčo nagrinėjimą, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

J. Mažylė nepažeidė universiteto akademinės etikos

Vilniaus universiteto Centrinė akademinės etikos komisija 2023 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą dėl doc. dr. J. Mažylės dalyvavimo laidoje „Sengirė“ (laida buvo rodoma OPTV kanale Youtube platformoje)..

Nustatyta, kad dalyvavimo laidoje faktas niekaip nepažeidžia Universiteto akademinės etikos.

Galutinis sprendimas – akademinės etikos pažeidimų nenustatyta.

Valstybinė darbo inspekcija nustatė padėties vilkinimo požymius

2023 metų kovo 14 dieną J. Mažylės ir LŽS kreipimasis į Valstybinę darbo inspekciją buvo išnagrinėtas maždaug per mėnesį ir gegužės 15 dieną buvo gautas atsakymas.

Jame dar kartą primenama, kad Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą suteikti:

1) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imtis jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių;

2) nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus;

3) rengti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, DK nustatyta tvarka įvykdęs pranešimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti (DK 30 straipsnio 4 dalis).

Vertinant, ar darbdavį atstovaujantis asmuo ėmėsi priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti, t. y. kaip VU vykdomi DK 30 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimai, patikrinimo metu nustatyta, kad VU rektoriaus 2023 metų kovo 22 dienos įsakymu Nr. R-106 (t.y. jau po to, kai dr. J. Mažylė kreipėsi į VU Komunikacijos fakultetą ir LŽS dėl jos teisių gynimo) buvo patvirtinta Vilniaus universiteto diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, smurto ir persekiojimo prevencijos politika ir Vilniaus universiteto diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, smurto ir persekiojimo atvejų nagrinėjimo tvarkos aprašas bei sudaryta Diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, smurto ir persekiojimo prevencijos ir atvejų nagrinėjimo komisija.

Taip pat buvo tikrinama, kaip darbdavys laikosi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyto įpareigojimo vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimą.

Nustatyta, kad nors Vilniaus universitete ir buvo atliekama bendruomenės apklausa vertinant psichosocialinius darbo veiksnius, tačiau vadovaujantis galiojančiais teisės aktais VU Komunikacijos fakultete nebuvo atliktas psichosocialinių profesinio pavojaus veiksnių vertinimas.

Darbdaviui bus pateiktas reikalavimas pašalinti pažeidimą, įpareigojantis VU Komunikacijos fakultete teisės aktų nustatytą tvarka atlikti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimą.

Kaip žinia, šių metų vasario 22 dieną doc. J. Mažylė kreipėtės į VU Komunikacijos fakulteto dekanę su prašymu, kuriame nurodė, jog susipažinusi su 2022-12-14, 2023-01-18 ir 2023-01-30 Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto posėdžių garso įrašais, dėstytoja sužinojo apie prieš ją rengiamą ir vykdomą niekinimo ir smerkimo akciją, studentų atstovų įtraukimą į šią veiklą.

Dėl tokios sukurtos atmosferos ir psichologinio spaudimo, vadinamo mobingu, dėstytoja J. Mažylė patyrė sunkius psichologinius išgyvenimus ir nurodė, kad esant tokiai padėčiai ji sunkiai įsivaizduoja kaip turėtų tęsti darbą..

Valstybinei darbo inspekcijai pasiteiravus VU, kokių veiksmų ir priemonių buvo imtasi reaguojant į J. Mažylės prašymą, VU pranešė, kad „J. Mažylė buvo atleista nuo dėstymo Žurnalistikos bakalauro studijų programoje be jokių finansinių pasekmių, suradus pavaduojančią dėstytoją ir jai perdavus dėstymą.

2023 m. vasario 23 d. prašymas perduotas atsakingiems Komunikacijos fakulteto administracijos darbuotojams susipažinti ir priimti atitinkamus sprendimus, kad dėstytojai būtų sudarytos sąlygos nekeliančios streso.

J. Mažylės prašyme nurodytos aplinkybės žodžiu aptartos su Žurnalistikos studijų programos komiteto pirmininku, kai kuriais studijų programos komiteto nariais, studijų programos dėstytojais ir studentais siekiant išsiaiškinti padėtį ir nustatyti galimas priežastis, lėmusias prašyme išdėstytus nusiskundimus.

Pokalbių metu nebuvo pastebėta priešiško nusistatymo prieš dėstytoją”.

Valstybinė darbo inspekcija atkreipė dėmesį, kad tiek vasario mėnesį VU pateikto J. Mažylės prašymo, tiek LŽS rašto pateikimo metu VU Aprašas dar nebuvo patvirtintas ir Komisija dar nebuvo sudaryta, tačiau galiojo DK 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta darbdavio pareiga imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą suteikti.

Kaip matyti, Komunikacijos fakultetas, reaguodamas į J. Mažylės šių metų vasario 21 dienos prašymą, atleido ją nuo dėstymo Žurnalistikos bakalauro studijų programoje, tačiau VU Komunikacijos fakultetas minėtą J. Mažylės prašymą perdavė svarstyti Komisijai tik balandžio 17 dieną, tai yra beveik po dviejų mėnesių nuo pirmo prašymo gavimo ir beveik po mėnesio nuo Aprašo patvirtinimo.

Komisija, gavusi prašymą ir atlikusi pirminį padėties vertinimą, priėmė sprendimą nagrinėti J. Mažylės prašymą Vilniaus universiteto diskriminacijos, priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo, smurto ir persekiojimo atvejų nagrinėjimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

VDI pataria pranešimus nagrinėti per kiek įmanomai trumpiausią terminą, siekiant apsaugoti darbuotoją nuo galimo neteisėto poveikio.

VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vyr. darbo inspektoriaus nuomone, delsimas perduoti darbuotojo prašymą (šiuo atveju – J. Mažylės 2023-02-21 prašymą) nagrinėti Komisijai, atsakingai už tokių prašymų nagrinėjimą, galėtų būti laikomas vilkinimu, kuris galėjo turėti įtakos J. Mažylės psichinei būsenai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VU bus pateikti VDI patarimai papildyti vidinius teisės aktus, reglamentuojant gaunamų pranešimų/skundų perdavimo Komisijai terminus ir procedūrą.

LŽS gina savo narę, jei mato persekiojimo požymius

Šių metų vasario 23 dieną Lietuvos žurnalistų sąjunga gavo Vilniaus universiteto doc. dr. Jolantos Mažylės pranešimą apie jos atžvilgiu taikomą mobingą Gautame pranešime nurodoma, kad Žurnalistikos bakalauro programos komitete vykdomi aiškiai išreikšti veiksmai ir siekis susidoroti su doc. dr. J. Mažyle kaip dėstytoja.

LŽS Valdybai susipažinus su pateikta medžiaga, tapo akivaizdu, kad šį persekiojimą savo kreipimusi į komiteto pirmininką doc. dr. A. Gudauską inicijavo, kryptingai ir atkakliai vykdė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos socialinė partnerė, šio komiteto narė, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Doc. dr. J. Mažylė išklausiusi šio komiteto kelių atvirų posėdžių (pagal reglamentą visu posėdžiai yra atviri, nebent būtų nutariama dėl jų uždarumo) įrašus, kuriuos oficialiai gavo iš Komunikacijos fakulteto administracijos, aiškiai suvokė, kad ieškoma būdų ją sunaikinti kaip dėstytoją, mokytoją, kaip žmogų.

Net trijuose Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto posėdžiuose buvo svarstytas doc. dr. J. Mažylės dalyvavimo TV laidoje „Sengirė“ faktas ir jos asmenybė, profesiniai gebėjimai, jos vertybės, įsitikinimai.

Pažymėtina, kad į šią laidą doc. dr. J. Mažylė buvo pakviesta pristatyti jos parengtą žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo knygą.

Doc. dr. J. Mažylei apie šiuose posėdžiuose svarstomus su ja susijusius klausimus nebuvo ne tik pranešta, bet ir buvo nuspręsta jos nekviesti į tuos svarstymus.

LŽS Valdybai susipažinus su pateikta medžiaga, tapo žinoma, kad minėtuose posėdžiuose buvo aptariami, nagrinėjami, svarstomi būdai kaip doc. dr. J. Mažylę pašalinti iš Universiteto, netgi renkant studentų skundus.

Kartu su LRT generaline direktore šiame procese dalyvavo ir kiti Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto nariai, kurie yra ir LRT darbuotojai.

Visi šie asmenys susiję tarnybinio pavaldumo santykiais, todėl LŽS Valdybai iškilo ir klausimas dėl jų nepriklausomumo.

LRT generalinė direktorė parengė kreipimąsi į Vilniaus universiteto centrinę akademinės etikos komisiją.

Apie vykdomą mobingą ir elementarios žmogiškos etikos normų nepaisymą doc. dr. J. Mažylė raštu pirmiausia pranešė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanei, kad dėl tokios padėties patirdama didelę psichinę įtampą ir išgyvenimus nebegali toliau dirbti šioje žurnalistikos bakalauro studijų programoje.

Tiktai po to, kai jokių tikrų veiksmų dėl Žurnalistikos studijų programos komiteto sumanytos persekiojimo ir mobingo padėties VU (Komunikacijos fakultetas) nesiėmė, buvo kreiptasi į LŽS.

Lietuvos žurnalistų sąjungos valdyba, susipažinusi su visa medžiaga dėl galimo mobingo, vienbalsiai pripažino netinkamu Žurnalistikos bakalauro programos komiteto bei atskirų jo narių, rengusių doc. dr. J. Mažylės persekiojimą, elgesį.

Tokiam doc. dr. Jolantos Mažylės niekinimui iš esmės nepritarė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro programos komiteto vadovas doc. dr. A. Gudauskas, kuris nusišalino nuo balsavimo dėl bandymo persekioti doc. dr. J. Mažylę skundžiant ją VU Centrinei akademinės etikos komisijai.

Jo nurodyti argumentai grindžiami bendraisiais VU SPK nuostatais.

Doc. dr. A. Gudauskas posėdžio metu aiškiai nurodė, kad socialinės partnerės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės pateiktas skundas VU centrinei akademinės etikos komisijai nėra Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro programos komiteto svarstymo tikslas.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes LŽS valdyboje priimtas sprendimas pranešti atitinkamoms organizacijoms apie vykdomą mobingą doc. dr. J. Mažylei.

Mobingu darbe vadinamas ilgalaikis psichologinis teroras, kurį grupė darbuotojų vykdo prieš vieną asmenį.

Mobingą gali vykdyti tiek vienas kolektyvo pritarimą ar galios svertų turintis asmuo, tiek darbuotojų grupė kartu sutartinai.

Taip pasiekiamas vadinamasis galios disbalansas.

Tokiame veiksme vadovas gali dalyvauti, gali ir nedalyvauti, gali jį palaikyti netiesioginiais veiksmais, pavyzdžiui, nesikišdamas.

VU Komunikacijos fakultetas 2023 metų kovo 15 dienos raštu pranešė LŽS, kad „susipažinus su Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro programos komiteto posėdžių vaizdo įrašais ir atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šio komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su doc. dr. J. Mažyle“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos valdyba kartu su persekiojimą patiriančia doc. dr. J. Mažyle ne tik imasi teisinių priemonių siekiant užkirsti kelią mobingui, bet ir jaučia pareigą bei mato akivaizdų viešą interesą išsamiai supažindinti su esminiais šios padėties žingsniais, kurie čia buvo surašyti.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad dr. J. Mažylės atžvilgiu (taip pat ir viešumoje) buvo ir tebėra paskleista ir daug tikrovės neatitinkančių bei jos garbę ir orumą žeminančių žinių.