G7 susitikimas Kanadoje: Trampo išvykimas sujaukė diplomatiją, Ukraina liko be aiškaus sprendimo

2025 m. birželio 16–17 d. Kananaskyje (Kanada) vykusi Didžiojo septyneto (G7) šalių viršūnių susitikimo pabaiga pažymėta diplomatine sumaištimi. Nepaisant pažadų remti Ukrainą, susitikimas baigėsi be bendro pareiškimo dėl karo – pagrindine kliūtimi tapo Jungtinių Amerikos Valstijų pozicija, o prezidento Donaldo Trampo ankstyvas išvykimas dar labiau sustiprino nesutarimų įspūdį.

Trampo išvykimas ir jo pasekmės

G7 viršūnių susitikimo šeimininkas, Kanados premjeras Markas Karnis, buvo priverstas atsakyti į žurnalistų klausimus apie susitikimo pabaigos chaotiškumą. Trampas susitikimą paliko anksčiau nei planuota, motyvuodamas būtinybe skubiai grįžti į Vašingtoną dėl paaštrėjusio konflikto tarp Izraelio ir Irano. Dėl šios priežasties neįvyko ir planuotas Trampo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Zelenskio išvykimą paskatino ir masiškas rusų raketų smūgis Kijevui naktį iš birželio 16 į 17 d., nusinešęs mažiausiai 26 žmonių gyvybes. Ukraina planavo pasinaudoti šiuo susitikimu deryboms dėl ilgalaikės 40 mlrd. dolerių kasmetinės paramos, bet nesulaukė nei JAV įsipareigojimo, nei aiškaus G7 bendro sprendimo.

Nesutarimai dėl Rusijos

Kaip pranešė BBC ir „Wall Street Journal“, Kanada atsisakė pateikti bendrą G7 pareiškimą dėl karo Ukrainoje, nes JAV delegacija siekė sušvelninti formuluotes apie Rusiją. Anoniminiai Kanados pareigūnai CBC televizijai teigė, kad amerikiečiai nenorėjo „aštrių formuluočių“, baimindamiesi, jog tai gali pakenkti jų slaptoms deryboms su Maskva dėl karo pabaigos.

Nors JAV atstovai neigia, kad buvo planuotas koks nors oficialus bendras pareiškimas, šešios likusios G7 šalys ketina skelbti atskiras paramos Ukrainai deklaracijas. Kanada ir Jungtinė Karalystė paskelbė apie naujas sankcijas vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“, gabenant žaliavas apeinant tarptautinius draudimus.

Kanados vaidmuo ir Europos nuosaikumas

Kanados premjeras Markas Karnis bandė sušvelninti įspūdį, pareikšdamas, kad „šis susitikimas gali žymėti naują bendradarbiavimo erą, kurioje bus siekiama ilgalaikio stabilumo, o ne momentinės naudos“. Vis dėlto jo atsisakymas pripažinti aiškius nesutarimus tarp narių buvo vertinamas kaip bandymas išlaikyti G7 vienybės iliuziją.

Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas žurnalistui, kuris paklausė, ar grupė nevirto „de facto Didžiuoju šešetu“, po Trampo išvykimo susierzinęs netgi atkirto, kad jo klausimas yra „nepagarbus“.

Tuo tarpu Vokietijos kancleris ir Italijos premjerė išreiškė apgailestavimą, kad bendrasis pareiškimas nebuvo priimtas, tačiau patikino, kad jų šalių parama Ukrainai išliks tvirta.

Susitikimo darbotvarkė: nuo karo iki kvantinės ekonomikos

Nepaisant geopolitinių įtampų, susitikimas turėjo ir platesnę darbotvarkę. G7 lyderiai aptarė dirbtinio intelekto reguliavimą, kvantinių technologijų plėtrą, kovą su neteisėta migracija bei kritinių žaliavų tiekimo saugumą.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modis kvietė šalis užbaigti karinius konfliktus, pabrėžė būtinybę suvienyti pasaulį prieš terorizmą ir užsiminė apie Pakistano vaidmenį šiame kontekste.

Australijos vadovas Antonis Albanis daug dėmesio skyrė klimato kaitai ir branduolinės energetikos ateičiai, o ES komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen paskelbė, kad tikisi JAV–ES prekybos susitarimo iki liepos pabaigos.

Šis G7 susitikimas išryškino besikeičiančius galios centrus ir vidinius susitarimų ribotumus. Nors bendros deklaracijos dėl karo Ukrainoje nebuvo, tai neatėmė galimybės atskiroms šalims paskelbti apie konkrečią pagalbą.

Tačiau Trampo laikysena, vengimas naujų sankcijų ir netikėtas išvykimas neabejotinai paliko diplomatinę tuštumą, kurios G7 lyderiams greitai užpildyti nepavyks.

Artimiausi mėnesiai parodys, ar jų paramos pažadai virs veiksmais – ar liks tik visuomeninių (socialinių) tinklų deklaracijomis.