Viešasis transportas sprendžia ne vieną opią visuomenės problemą – tai ir klimato kaita, ir kelių apkrova, ir socialiniai klausimai.
Vis dėlto valdžios institucijų žodžiai apie būtinybę teikti prioritetą viešajam transportui kol kas taip ir lieka žodžiais – realybėje statomos vis naujos kliūtys, kurios neišvengiamai turės įtakos tiek keleiviams, tiek keleivių vežėjams.
Aktualiausia – planai drastiškai didinti mokestį už naudojimąsi keliais (e-tolling) bei mažinti PVM lengvatą keleiviniam transportui.
Planuojamos naujovės
Lietuvos keleivių vežimo asociacija (LKVA) nesyk kreipėsi į atsakingas institucijas dėl e-tolling rinkliavos.
Baiminamasi, jog, jai pradėjus veikti, tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančioms įmonėms mokestis už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais didės nuo kelių iki kelių dešimčių kartų.
„Tolimojo susiekimo autobusais tinklas pastaruoju metu gerokai susitraukė dėl „Covid“ pandemijos ir liūdnai pagarsėjusios pertvarkos liberalizuojant tolimojo susisiekimo rinką. Maršrutų sumažėjo daugiau nei trečdaliu, žmonės skundžiasi, jog prarado galimybę iš rajonų centrų pasiekti didžiuosius miestus, daug kur iš sostinės per dieną važiuoja vos vienas ar du autobusai. Mūsų manymu, rinkoje likusiems keleivių vežėjams turėtų būti metamas gelbėjimosi ratas, kad jie galėtų teikti geresnes paslaugas keleiviams, o ne neriama dar viena kilpa ant kaklo“, – sako LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.
Asociacija surinko duomenis iš keleivių vežimo įmonių, vežančių daugiau nei 80 proc. tolimojo susisiekimo maršrutų ir atliekančių 85 proc. ridos – kokią įtaką joms turės planuojamas kelių rinkliavos pokytis.
Paaiškėjo, kad 2026 m. vežėjai (esant dabar įstatyme numatytam minimaliam 0,035 Eur/km ribiniam tarifui) turėtų sumokėti 3,5 karto daugiau kelių rinkliavos nei sumokėjo pagal galiojančią tvarką 2024 m.
Keleivių vežėjams daugiau sumokėti teks ir dėl to, kad mokamų kelių tinklą ketinama praplėsti 21-u naujų kelių ruožu, taip pat – dėl įvedamos naujos CO2 dedamosios.
Asociacija apskaičiavo, kad bilietų kainos, priklausomai nuo to, kokį atstumą maršrutas drieksis mokamais keliais, nuo 2026 m. gali didėti nuo 3 iki 7 proc.
Dar viena keleivių vežėjams nerimą kelianti naujiena – Vyriausybės siūlomuose mokestinių įstatymų pakeitimuose įrašyta nuostata keleivių vežimo paslaugoms numatytą PVM 9 proc. lengvatinį tarifą didinti iki 12 proc.
„Iš šalies gali atrodyti, kad 3 proc. nėra daug. Vis dėlto, sumažinus PVM lengvatą, daugiau lėšų turėtų skirti ir taip nelengvai besiverčiančios savivaldybės, kurios finansuoja vietinį susisiekimą. Jei savivaldybės nedidins bilietų kainų, miesto ir priemiesčio maršrutais važiuojantys keleiviai nepajus PVM tarifo didėjimo, bet tolimojo susisiekimo keleiviams didesnis tarifas neišvengiamai „išaugins“ bilieto kainas tais pačiais 3 proc. Įvertinus ir didesnes finansines sąnaudas dėl kelių rinkliavos, važiuojantiems tolimojo susisiekimo autobusais bilietų kainos galėtų didėti nuo 6 iki 10 proc. Kad būtų aiškiau, kelionė iš Vilniaus į Kauną gali pabrangti 0,6 euro, o iš Mažeikių į Vilnių – net 2,5 euro“, – dėsto G. Nakutis.
Maršrutų tinklas trauksis?
Pasak asociacijos prezidento, tiek išaugęs mokestis už kelius, tiek padidėjęs PVM tarifas turėtų itin neigiamos įtakos tolimojo susisiekimo rinkai.
Esant didesnei bilieto kainai, trumpais atstumais vykstantys keleiviai mieliau rinksis priemiesčio maršrutais ta pačia trasa vežančius autobusus – juolab kad nemenkoje dalyje savivaldybių keleivių vežimas yra nemokamas.
Sumažėjus keleivių, kai kurie tarpmiesčio maršrutai taps nuostolingi, ir vežėjai bus priversti jų atsisakyti. Maršrutų tinklas trauksis dar labiau, tokiu būdu šalies gyventojai neteks galimybės iš kai kurių atokesnių vietovių pasiekti sostinę, didžiuosius Lietuvos miestus.
Aptardami kol kas dar tik įstatymo projekte dėl e-tolling skelbiamas nuostatas, keleivių vežėjai pabrėžia: jame visiškai neįvertinta finansinė našta vežėjams bei vežimo paslaugų naudotojams – keleiviams.
„Dabar galiojančiame įstatyme nustatytas minimalus ribinis kelių rinkliavos tarifas tarpmiestiniams autobusams, tačiau projektuose šios lengvatos nelieka. Mums teigiama, kad galutinį sprendimą priims Vyriausybė po įstatymo priėmimo Seime, tačiau jau dabar norėtųsi žinoti, kas laukia įmonių ir tuo pačiu – keleivių“, – pabrėžia G. Nakutis.
Jo teigimu, dar labiau padidinus mokesčius, nuolatos valdžios institucijų deklaruojamas tikslas kuo daugiau žmonių persodinti iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą tik nutols: „Asociacijos manymu, apmokestinti derėtų ne autobusus, kurie vienu metu veža daug keleivių, o nuosavus automobilius, kurie aplinką teršia kur kas labiau“.
LKVA siūlo visai atsisakyti kelių rinkliavos tolimojo susisiekimo autobusams: padidinus mokestį už kelius bei PVM tarifą, viešojo transporto prieinamumas prastės dar labiau, ypač neigiamos įtakos tai turės socialiai jautrioms gyventojų grupėms – žmonėms su individualiais poreikiais, senjorams, taip pat – regionų gyventojams.
„Kadangi įstatymas jau Seime, ragintume Seimo narius įsiklausyti į mūsų argumentus ir priimti subalansuotus sprendimus, kad svarbiausias tikslas – persodinti žmones iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą – neliktų vien tik popieriuose“, – sako G. Nakutis.
Parengta pagal Lietuvos keleivių vežimo asociacijos pranešimą
