Balandžio 29 d. 14.00–14.30 val., Seimo plenarinių posėdžių salėje ir Seimo spaudos konferencijų centre, įvyks tai, ko dar niekada nebuvo – pirmą kartą nepriklausomi žinovai Seimo plenariniame posėdyje pristatys išsamų kultūros paveldo apsaugos raidos, būklės ir pažangos vertinimą.
Tai ypatingas įvykis paveldui, kai faktai ir analizė apie paveldosaugos būklę ir iššūkius, skambės iš aukščiausios politinės tribūnos. Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešimas – simbolinis lūžio taškas: kultūros paveldas iš tylos zonos pagaliau atsiduria dėmesio lauke. Ką saugome ir / ar saugome? Kaip saugome? Ką jau praradome? Ir – ar dar spėsime išsaugoti?
Kodėl dabar?
Nes pokyčių reikia ne rytoj, o šiandien. Kultūros paveldas – tai ne praeitis, bet gyvybiškai svarbus visuomenės atsparumo, tapatybės ir net nacionalinio saugumo klausimas.
Būtent čia susikerta klausimai apie tai, kas mus jungia ir kaip valstybė rūpinasi savo pamatais. Tačiau ši sritis vis dar neturi aiškios strategijos, pakankamo finansavimo ir išlieka priklausoma nuo pavienių sumanymų.
Kai paveldas nyksta greičiau, nei spėjame jį pažinti, tai tampa ir geopolitiniu klausimu: ar dar spėsime išsaugoti tai, kas mus saugo?
Pranešime bus keliamas ne vienas aštrus klausimas
Kiek Lietuva investuoja į paveldą ir kodėl ši suma nesikeičia jau beveik 20 metų? Kodėl Kultūros vertybių registre – dešimtys tūkstančių vertybių, bet nežinome nei kiek jų išlikę, nei kokios jie būklės? Kaip galime saugoti tai, ko realiai nepažįstame?
Kodėl dvarų sodybos vis dar nyksta ir, ar pavyks pasiekti aiškų valstybės požiūrį, ilgalaikę strategiją šioje srityje? Lietuvos kultūrinis palikimas užsienio šalyse – savas ar svetimas?
Kodėl kai kurios savivaldybės paveldą mato kaip investiciją, o kitos – tik kaip naštą? Ir – kodėl net ir šiandien kultūros paveldas dažnai lieka švietimo sistemos nuošalyje, nors būtent per pažinimą ugdomas ateities sprendimų priėmėjų sąmoningumas? Jei taip ir toliau – ar po kelių dešimtmečių apskritai turėsime, kas dar gebės tą paveldą saugoti?
Kalbama bus ne tik apie problemas, bet ir apie proveržį
Bus kalbama apie bendruomenes, kurios išdrįso veikti, ir savivaldybes, kurios paveldą pavertė viena iš strateginių pirmenybių. Bus įvardyti sėkmingi sumanymai, kurie rodo, kad paveldas gali būti ne tik saugomas, bet ir prasmingai naudojamas.
Taip pat bus kalbama apie augantį visuomenės palaikymą, naujus bendradarbiavimo būdus, atgimstančias vertybes, paveldą siekiančius išsaugoti naujus sumanymus ir tai, kaip mūsų paveldas svarbus ne tik vietos žmonėms, bet ir užsienio bendruomenėms. Pokytis įmanomas – kai atsiranda atsakomybė, žinojimas ir valia veikti.
Tai bus ne tik pasidalinimas žiniomis, o kvietimas į dialogą
Bus kalbama apie tai, kokiame taške esame, ką prarandame ir ką dar galime išgelbėti. Ir apie tai, kaip kiekvienas mūsų – institucijos, žinovai, žurnalistai ar piliečiai – gali būti šių pokyčių dalis.
Pranešimas bus tiesiogiai transliuojamas Seimo „YouTube“ kanale, o iškart po jo vyks spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė.
Diskusiją moderuos Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė. Spaudos konferencijoje bus galima užduoti klausimus ir aptarti pranešime keliamas naujienas.
Pranešimas bus transliuojamas tiesiogiai Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“:
Spaudos konferenciją galima bus stebėti paspaudus šią nuorodą.
Kviečiama jungtis politikus, žiniasklaidą, paveldosaugos žinovus, institucijų atstovus ir visus piliečius, kuriems rūpi, ką paliksime po savęs.
Kultūros paveldo padėtį derėtų vertinti kuriamuoju Žemės civilizacijos požiūriu (Stasys Gliaudys Jaunesnysis). O tam reikia turėt praeities mūsų tautos kultūros dokumentiką, dabartinę situaciją ir ateities viziją: a) senovės lietuvių tikėjimo žmogus LDK Algirdas (1296 – 1377), prikalęs skydą prie Maskvos miesto vartų, pasuko žirgus į pietus ir, nuvargusius arklius pagirdęs Juodosios jūros Azove, grįžo ramiai į Lietuvą, Krymo tačiau neliesdamas; b) Lietuvos kunigaikštis bajoras J. G. Beržanskis – Klausutis (po bemaž 10 – ties metų bylinėjimosi) iš 1915 m. Rusijos imperijos valdžios pusės gavo atsakymą, jog nėra kliūčių, kad jis būtų laikomas senovės lietuvių tikėjimo žmogumi; c) Lietuvos Respublikos Seimas, po bemaž 7 metų bylinėjimosi, pripažino seno tikėjimo baltų religinę bendruomenę esant tradicine, nors tai ir labai ir nepatiko slaviškai Lenkijai. Išvada I: kremliniams rusams nedelsiant reik pasitraukti iš Krymo, kadangi nelietė jo ir Algirdas.
Išvada II: kultūrinio paveldo klausimus reikia spręst pradedant tuo, kad Katedros aikštėj, kur aisčių pėdos grindinyje jau figūruoja, reikia įspaust Vilniaus miesto įkūrimo datą 7.275 m. pr. Kr. laiku nedelsiant.
2025.04.28 užsienio reikalų ministras PER RADIJĄ Kęstutis Budrys ką tik pasakė, kad “Kaip Lietuva mes tikrai remiame JAV diplomatines pastangas” kur “JAV siūlo sustabdyti invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija ir sutikti, kad 2014 m. aneksuotas Krymo pusiasalis liktų Rusijai. Baltųjų rūmų šeimininkas sekmadienį sakė manantis, kad V. Zelenskis yra pasirengęs atsisakyti Krymo”. Kartu yra žinoma, kad Rusija šiuo metu yra užėmusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą. ATSITIKTINUMAS ar SUTAPIMAS yra tai vakar dienos komentare Alkas.lt, kur parašiau, jog “…reik pasitraukt iš Krymo, kadangi nelietė jo ir Algirdas”? Žodžiu, balandžio 29 d. svarstymuose apie kultūros paveldą bet kokiu atveju būtina konstatuoti, “kad Katedros aikštėj, kur aisčių pėdos (ATSITIKTINUMAS ar SUTAPIMAS tai) grindinyje jau figūruoja, dera įspaust Vilniaus miesto įkūrimo datą 7.275 m. pr. Kr. laiku nedelsiant”. Dėkoju.
Visgi dėl Krymo sektina ne Algirdo, o Mindaugo tėvo Litvojaus (Rimgaudo) pėdomis, kuris apie 1227-28 metus prie Kafos (rus. Mogilnos) Kryme sumušė totorius, užėmė Teodosiją ir Kryme bei Mariupolyje įsitvirtino Genujos prekybos centras.
>Kažin
Dėkoju už patikslinimą. Kartu norėčiau pacituoti, kad “Kiekvienam studijuojančiam mitus, tampa aišku, jog ankstyvajame žmonijos laikotarpyje religija ir kalendorius – tapatūs dalykai, jog šventyklos kartu buvo ir observatorijos, ir laboratorijos” (Hokins Dž. Uait Dž. “Razgadka tainy Stounhendža”. M. 1984. P. 164). Tas pats yra užtvirtinta ir 283 p. apimties knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 28 p. (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis), kur parašyta, kad “Aukuras Jupiterio Griausmavaldžio pastato vietoje buvo uždegtas 7.275 m. pr. Kr laiku ir tai – Vilniaus miesto pagal archeologinius ir astronominius duomenis įkūrimo data. Taigi, Kultūros paveldo komisiją kviečiu nepasišiukšlinti su Vilniaus miesto įkūrimo datos įamžinimu Katedros aikštėje.
Taip, religija ir kalendorius yra tapatūs, nes juk pagrindinė iš Dievo apraiškų yra laiko, gyvavimo viskam davimas.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas, 5 straipsnis:
,,Paveldo komisijos uždaviniai ir funkcijos
1. Paveldo komisijos uždaviniai:
1) dalyvauti rengiant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją reglamentuojančių teisės aktų projektus ir stebėti, kaip jie įgyvendinami;
2) teikti išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai (toliau – Kultūros ministerija), Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos ir būklės;
3) aktualizuoti kultūros paveldą visuomenėje;
4) vertinti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas;
5) bendradarbiauti su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias kultūros paveldo problemas.
2. Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:
1) konsultuoja ir (ar) teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir jų gyvendinimo klausimais;
2) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus ir teikia išvadas ir siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui ir kitoms valstybės institucijoms dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą, projektų;
3) teikia išvadas ir siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl kultūros paveldo apsaugos institucijų veiklos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo;
4) teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių institucijoms, kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo ir prioritetinio finansavimo;
5) teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;
6) analizuoja ir vertina kultūros paveldo apsaugos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma kitų valdymo sričių politika;
7) vertina ir teikia išvadas dėl kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos įgyvendinimo programų ir dėl biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimo;
8) vertina kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;
9) svarsto ir aprobuoja siūlymus kultūros paveldo objektus ar vietoves skelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą;
10) svarsto ir aprobuoja siūlymus nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves, kurie neskelbiami kultūros paminklais, skelbti valstybės saugomais ar panaikinti jų apsaugą;
11) svarsto ir aprobuoja siūlymus kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą ar išbraukti iš jo;
12) bendradarbiauja su kitų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis kultūros paveldo apsaugos klausimais;
13) svarsto visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos;
14) teikia visuomenei informaciją apie Paveldo komisijos veiklą;”
Ir žinant visa tai, Komisija pirmą kartą per visą laiką nuo jos sukūrimo, atsiskaito apie savo veiklą ?
Griūk iš koto! Pirmą kartą atsiskaito ir laiką Seime tam skiria 14.00 – 14.30, tai yra vos pusvalandį. Na, naujai išrinktą mūsų valdžią reikia tik pagirti, nes visos senos buvusios Lietuvos Respublikos valdžios net minutės šiam reikalui nebuvo skyrę. Šaunuoliai esate, ministre Pirmininke Sauliau Skverneli ir koalicijos lyderi Gintautai Paluckai. Spaudžiame dešinę jums visi kultūrininkai!
Nemanau, kad jie šaunuoliai. Net jei atsiskaitoma ne pirmą kartą, per pusę valandos nieko rimto pasakyti nespės. Vien valdovų palaikų atradimo pažeidimams apsakyti reiktų pusvalandžio. O ten dar numatomi klausimai.
>+++
Juokas pro ašaras, gaunasi. Na, pažiūrėsime per TV kaip visa tai atrodys.
O kas gi Lenkijos pranciškonių ordinui perdavė dar Vytenio Livonijos Pranciškonams Vilniuje, Trakų g. pastatytą bažnyčią su vienuolynu ir vos ne visu kvartalu, ar ne premjeras Skvernelis tai padarė. Taigi Lenkijai atiduotas šitokios grynai lietuviškos vertės paveldas. Ar tai ne senosios Lietuvos valstybės pamatų Vilniuje lenkinimas. Kaip viskas greitai pamiršta!… Taigi gal popiežaus Pranciškaus garbei derėtų žinovams sujudinti šio pranciškoniško paveldo klausimą.
Šalis užvaldyta svetimų jėgų tokiu mastu, kad tokie sujudinimai yra sunkiai įmanomi. Jei net net privačios nuosavybės apginti negalim.
Ar ne Skvernelis, būdamas Lietuvos Vyriausybės vadovu, iš Lietuvos biudžeto ėmė finansuoti Lenkijos tv kanalų lenkų kalba rodymą Lietuvoje? Per vieną tų kanalų ( TVP Vilno) teko matyti laidą, kurioje pasakojama, kaip armija krajova 1944 m. “išvadavo” Vilnių ir jos kareiviai Gedimino pilies bokšte iškėlė Lenkijos ( !) vėliavą. Laidos pasakotojas stovėjo Gedimino pilies bokšto fone, tačiau Lietuvos valstybinė vėliava, iškelta virš bokšto, į kadrą nepateko. Atsitiktinai? Manau, ne- galimai,tai dalis “strateginio partnerio” vykdomos propagandos,kurią gauname už mūsų Lietuvos biudžeto pinigus ? Apie armijos krajovos elgesį su lietuviais Vilniuje 1944 m. laidoje neteko išgirsti nei žodžio. Beje, laida galimai parengta kartu su Lietuvos žiniasklaidos subjektu “Znad Vilii”, 2024 m.galimai gavusių iš Lietuvos Medijų rėmimo fondo berods 16 tūkstančių eurų ? Tokia mano nuomonė.medijufondas.lt/mrf-naujienos/skelbiamas-kulturos-periodines-spaudos-ir-regionines-ziniasklaidos-veiklos-finansavimas
pažiūrėkite, kiek gero ta TV lietuvių kalbai padarė: ją bežiūrėdami, iš jos mokydamiesi, savo žodžius pakeitėme tarptautiniais žodžiais, kuriuos naudoja kaimynė. Iš jos perėmėme ir jų kirčiavimą. Dabar iš LRT, ir ŽR, ir iš kitų retai išgirsi žodį „mužikų kalba”. Viskas civilizuota ir modernu.
Kaip visa tai atrodė Seime? Na, pažiūrėjau kaip visa tai atrodė. Ir, še tau, – nei vieno žodžio, kad kultūrinis paveldas stiprina tautinės tapatybės jausmą su sava valstybe ištarta ten nebuvo. Juokas pro ašaras, taigi, gavosi tame seimūnų renginyje ir daugiau nieko. Tad, kur mes gyvenam dabar – savoj Lietuvoj, ar pingvinų saloj?
Mes gyvename Europos Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoj. Lietuva grobikų nebebijo, saugo mus galingi Fonderliajenienės pečiai.