Kauno tvirtovė, juosianti miestą, yra išskirtinis XIX–XX a. sandūroje statytas fortifikacijos pavyzdys, atspindintis to laikmečio inžinerinį ir karinių strategijų vystymąsi.
Jo dydį ir įvairovę liudija net 420 Kultūros vertybių registre esančių pavienių vertybių ir kompleksų. Naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, Kauno tvirtovės paveldas šiandien yra tapęs gamtos ir paveldo apsaugos reikalavimų įkaitu, dėl ko vertybės būklė kasdien pasmerkta blogėti.
Todėl birželio 28 d. priimti tam tikri sprendimai, kurie adresuojami atsakingoms institucijoms, – rašoma Paveldo komisijos pranešime žiniasklaidai.
Kauno tvirtovės atveju gamtosauginiai ir paveldosauginiai reikalavimai dažnai prieštarauja vienas kitam, komplikuodami tvirtovės išsaugojimą ir tinkamą priežiūrą. Nepakankama apskaita ir teisinio reguliavimo neaiškumai padėtį apsunkina dar labiau.
„Mes Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje atlikome išsamų tyrimą. Ypatingą įdirbį atliko mūsų nariai prof. dr. Kęstutis Zaleckis ir Žilvinas Rinkšelis atlikdami visų dokumentų ir Kauno tvirtovės fortų žėmėlapių analizę.
Jie savo srities profesionalai, turintys specifinių žinių apie karo architektūros istoriją ir šiandienines problemas. Taip pat susipažinome su atsakingų institucijų veikla.
Matydami, kad šio išskirtinio paveldo apsauga reikalauja sisteminio požiūrio, kreipiamės į jas prašydami imtis atitinkamų veiksmų“, – pažymi Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Naujausias Paveldo komisijos sprendimas adresuotas Aplinkos ir Kultūros ministerijoms, Kultūros paveldo departamentui bei Všį „Kauno tvirtovės parkas“.
Gamtosauga vs paveldosauga. Kaip išsaugoti Kauno tvirtovę?
Pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus Kauno tvirtovės fortai ir jų teritorijos turi būti nuolatos prižiūrimos, laiku šalinami atsiradę defektai, fortų statiniai apsaugomi nuo neigiamo aplinkos poveikio.
Čia kyla konfliktas su gamtosauga, nes dalyje Kauno tvirtovės vertybių yra įsteigti teriologiniai draustiniai ir „Natura 2000“ teritorijos.
Gamtosaugos reikalavimai Kauno tvirtovės fortuose esančiuose teriologiniuose draustiniuose neleidžia vykdyti darbų šikšnosparnių žiemos įmygio metu ar šių gyvūnų vasaros slėptuvėse. Tai reiškia, kad tokių kultūros paveldo vertybių negalima tvarkyti ištisus metus.
Kaip nurodo Paveldo komisija, esamų prieštaravimų yra pernelyg daug. Pavyzdžiui, pagal paveldosauginius reikalavimus savaiminiai želdynai šalinami, o pagal gamtosaugos – šiuose draustiniuose kuriamos naujos gyvatvorės bei medžių juostos.
Pagal paveldosaugos reikalavimus turi būti sudarytos sąlygos visuomenei lankyti kultūros paveldo objektą, o pagal gamtosaugos – į pastatus turi netrukdomai patekti šikšnosparniai ir t.t.
Tai kuria konfliktinę padėtį su paveldosauginiais reikalavimais ir siekiu įveiklinti Kauno tvirtovės vertybes.
Anot Valstybinės kultūros paveldo komisijos, pastangos išsaugoti Kauno tvirtovės paveldą neretai matomos, tačiau jos vėlgi prieštarauja arba gamtosaugai, arba trūksta sisteminio požiūrio.
2016 m. Kauno tvirtovės 5 forte buvo įsteigtas Kauno tvirtovės V forto architektūrinis draustinis, kurio tikslas buvo išsaugoti ir rodyti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Kauno tvirtovės antrojo žiedo vieną stambiausių technikos ir architektūros paminklų. Taip pat siekta atkurti ir sutvarkyti jo aplinką pagal XX a. pradžios būklę.
Viena vertus, draustinio tikslai prieštarauja „Natura 2000“ statusui ir miškų paskirties teritorijos naudojimo reikalavimams. Kita vertus – nevertina kitų išlikusių Kauno tvirtovės fortų tinkamumo minėto tikslo įgyvendinimui.
„Padėčiai spręsti būtinas už paveldo ir gamtos apsaugą atsakingų institucijų bendradarbiavimas ir sisteminių sprendimų paieška. Todėl prašome Kultūros ir Aplinkos ministerijų numatyti priemones, sąlygojančias fortų ir juose įsteigtų teriologinių draustinių išsaugojimą.
Siūloma Kultūros ir Aplinkos ministerijoms parengti bendrą veiksmų planą (programą), kuriame būtų suderinti institucijų veiksmai paveldosaugos ir aplinkosaugos klausimais.
Taip pat labai svarbu, kad VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“ pradėtų galvoti apie galimybes parengti Kauno tvirtovės objektų valdymo planą“, – sakė pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Apskaitos ir teisinio reguliavimo iššūkiai
Kultūros paveldo apskaita bei jos sudėtinė dalis – inventorizavimas, yra kertiniai paveldo apsaugos dėmenys. Privalu žinoti, kas turima ir ką iš viso to saugome bei kokį apsaugos statusą suteikiame.
Kauno tvirtovės atveju susidariusi kebli padėtis, nes apskaitos duomenys yra prieštaringi, todėl apsauga susiduria su papildomais iššūkiais“, – pabrėžiama Paveldo komisijos pranešime spaudai.
Iš visų 9 fortų tik vienintelis 8-asis visa apimtimi turi valstybės saugomo vertybės statusą. Visi kiti fortai kaip kompleksai yra valstybės saugomi, tačiau jų kompleksinės dalys yra registrinės.
Kompleksams, kaip valstybės saugomoms vertybėms, gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Tačiau, šių kompleksų statinių tvarkymui lėšos neskiriamos, nes jie yra registriniai.
Taigi, lieka neaišku, kas konkrečiai iš kompleksų gali būti tvarkoma biudžeto lėšomis, jei kompleksų dalys, kaip registrinės, biudžeto lėšomis nefinansuojamos.
Tokie apsaugos statusų neatitikimai užkerta kelią paveldo vertybių priežiūrai ir tvarkymui, – sako Paveldo komisijos vyr. žinovas Artūras Bundonis.
Kita problema, kad likusios registrinės vertybės neturi nustatytų fizinės ir vaizdinės apsaugos pozonių. Bent daliai jie būtų reikalingi, nes toks reguliavimas, pavyzdžiui, įgalina vertybę išlaikyti matomą vienu ar kitu kampu, tam tikru atstumu – ši teritorija nuo jo tampa neatsiejama.
Kauno tvirtovėje pasitaikė atvejų, kai dėl inventorizavimo ir apskaitos trūkumo kultūros paveldo vertybės buvo prarasti negrįžtamai.
Tvarkant Pyplių piliakalnį buvo sunaikinti teisinės apsaugos neturėję Pirmojo pasaulinio karo apkasai. Iki šiol teisinės apsaugos neturi ir Lentainių bei Eigulių piliakalniuose esantys fortifikaciniai Kauno tvirtovės įrenginiai.
Ši padėtis rodo, kad nėra aiškios logikos ir sistemos, kas ir kaip yra saugoma.
„Kauno tvirtovė yra išskirtinis reiškinys, dominantis ir karo istorikus, ir keliautojus. Būtų iš tiesų svarbu inventorizuoti visas išlikusias, bet nesaugomas vertybes ir tada kompleksiškai spręsti, ką iš jų reikia saugoti.
Ir, be abejo, būtina ištaisyti ir pakeisti apskaitos duomenis Kultūros vertybių registre. Tą turėtų atlikti Kultūros paveldo departamentas“, – pažymi Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.
Karo architektūros terminų nenuoseklumui spręsti siūlomas specialus žodynas
Didesnė dalis Kauno tvirtovės saugomų kompleksų galėtų būti priskiriami vadinamai „karo architektūros“ grupei. Aprašant jų vertingąsias savybes dažniausiai apsiribojama žemės pylimų įvardijimu, skiriasi aprašymo išsamumas.
Galima išskirti tik keletą atvejų, kai apibūdinant vertingąsias savybes vartojami specifiniai karo architektūros terminai. Jų vartojimas leistų taikliau įvardinti vertingąsias, iš žemės pylimų formuojamas, savybes, ir tiksliau įvertinti jų būklę.
Terminų nuoseklumo nesilaikoma aprašant Kauno tvirtovės vertybes ir bendrame kontekste. Pavyzdžiui, tie patys objektai vienur vadinami tarpinėmis kareivinėmis, o kitur – blindažu.
„Tikslus ir universalus karo terminų naudojimas būtų dar vienas žingsnis link sklandesnės šio paveldo grupės apsaugos. Todėl Paveldo komisijos narys prof. dr. Kęstutis Zaleckis parengė patariamą fortifikacinių terminų žodyną.
Tačiau labai skatiname universitetus dirbti karo paveldo ir gamtos sąveikos srityje. Kviečiame mokslininkus plačiau ir išsamiau pažvelgti į fortifikacinių terminų žodyno rengimą, išdiskutuoti jau parengtą ir įpareigoti specialistus atitinkamais terminais vadovautis vykdant paveldo apskaitą“, – prabrėžiama Paveldo komisijos pranešime žiniasklaidai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir gerinimo klausimais.
