Vyriausybė patvirtino metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą 2024–2028 metams. Kaip pasiūlė Aplinkos ministerija, miško kirtimo norma ateinantiems penkeriems metams nedidėja – lieka tokia pati, kaip praėjusį penkmetį.
Toks sprendimas priimtas įvertinus projekto derinimo metu gautas pastabas ir pasiūlymus, taip pat atsižvelgus į diskusijų Seimo Aplinkos apsaugos komitete ir susitikimo su nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ atstovais metu išsakytus argumentus, tačiau kartu sudarant prielaidas ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, toliau kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą.
Per paskutiniuosius penkerius metus valstybinių miškų plotas šalyje padidėjo 34 tūkst. ha. Į šį skaičių patenka ir apie 20 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės fonde esančių miškų, kurie šiais metais Vyriausybės nutarimu buvo perduoti Valstybinių miškų urėdijai kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti.
Vien brandžių medynų plotas valstybiniuose miškuose per praėjusį penkmetį padidėjo 14 tūkst. ha. Tai rodo, jog kertama buvo gerokai mažiau nei priauga. Nemažėjantį brandžių miškų kiekį numatoma išlaikyti ir ateityje.
2019–2023 metams patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma, kurią siūloma tvirtinti ir ateinantiems penkeriems metams, buvo 11 850 hektarų plotas, apskaičiuotas pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą ir jame buvo leidžiama iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.
Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad pagrindiniai miško kirtimai neplanuojami ir nėra ir nebus vykdomi valstybiniuose miškuose esančiose Europos Bendrijos svarbos miško buveinėse, kurias Lietuva yra įsipareigojusi apsaugoti. Visi iškirsti miško plotai atkuriami nustatytais terminais, o kirtimo apimtys neturi jokios įtakos miškingumui, kuris didinamas tik naujai įveisiant miškus ten, kur jie prieš tai neaugo, arba išsaugant savaime mišku beužaugančius plotus.
Miško kirtimų norma pirmiausia taikoma medienos gavybai skirtuose (III ir IV grupių) miškuose, todėl gamtiškai vertingiausi (I ir IIA grupės) ar socialiniu aspektu svarbūs rekreaciniai (IIB grupės) miškai nebus paveikti. Tačiau atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų argumentus aptarta galimybė peržiūrėti kirtimų normos nustatymo metodiką.
Metinė norma, siekiant tolygaus ir planuoto miško naudojimo, tvirtinama penkerių metų laikotarpiui.
