Po susitikimų sesijos su galimais kandidatais į Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininkus, Vyriausybei pateikta kultūros politikos tyrėjos dr. Kristinos Mažeikaitės kandidatūra bei nauja LKT sudėtis.
„Tai nebuvo lengvas sprendimas, nes išties visi kandidatai buvo labai stiprūs. Pasirinkau teikti dr. K. Mažeikaitę dėl kelių priežasčių: įtikino jos patirtis, vizija ir argumentai.
Tačiau labai tikiuosi, kad kiti kandidatai neatsitrauks toli kultūros srities – pagal galimybes kviesime juos dalyvauti Kultūros ministerijos varžytuvėse. Tikiu, kad tinkamai išnaudodami savo gebėjimus, jie gali sukurti kultūros laukui taip reikalingą pridėtinę vertę“, – teigė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Dr. K. Mažeikaitė – kultūros politikos tyrėja, ekonomikos mokslų daktarė, taip pat yra ir aktyvi menininkė.
Ji vadovavo Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriui, vykdo kultūros tyrimus, yra VšĮ „Kintai Arts“ vaizdinio meno rezidencijos kuratorė. Taip pat Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių būdų ir modeliavimo katedros asistentė.
LKT nariais pasiūlyti Jūratė Čerškutė, Julijus Grickevičius, Tomas Grunskis, Zbignevas Ibelgauptas, Giedrė Jankevičiūtė, Ramunė Marcinkevičiūtė, Grigorijus Potašenko, Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Vasilijus Safronovas, Arturas Valiauga.
Pagal Lietuvos kultūros tarybos įstatymą LKT narių rinkimai vyksta keliais žingsniais. Iš pradžių kultūros ir meno organizacijos bei tautinių mažumų bendrijos turi deleguoti ar kartu atsirinkti LKT rinkėjus, kurie, iš visuomenės pasiūlytų pretendentų, išrenka 20 kandidatų į tarybos narius.
Dėl 10 narių, kurie teikiami tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei sprendimą siūlo ir Lietuvos kultūros ir meno taryba.
LKT narių kadencija – ketveri metai, tas pats asmuo tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Remiantis teikimu, naujos sudėties LKT pradėtų veikti nuo 2025 m. birželio 7 dienos.
LKT yra biudžetinė įstaiga prie Kultūros ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse (išskyrus kiną), vykdanti viešojo administravimo, kultūros tyrimų ir kitas funkcijas.
LKT varžytuvių būdu atrenka ir skiria finansavimą organizacijų paraiškoms, kūrėjų stipendijoms, investuodama valstybės lėšas į visuomenės gerovę, kūrybinę saviraišką, meno raidą ir kultūros praktikų įvairovę. Taip pat sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. Institucija užtikrina finansuotų projektų administravimą ir stebėseną, su įvairiais partneriais atlieka didelių apimčių kultūros tyrimus.
,,Vyriausybei pateikta”, ,,nariais pasiūlyti” – Kas pateikė ir pasiūlė ?
,,bei tautinių mažumų bendrijos turi deleguoti ar kartu atsirinkti LKT rinkėjus” – kokios tautinių mažumų bendrijos? Karaimų? Lietuvos totorių? Čigonų ?
Lietuvoje nėra nei tautinių didžiumų, nei tautinių mažumų. Pagal Konstituciją Lietuvos valstybėje yra titulinė lietuvių tauta. Ir taškas.
Vokietijos Konstitucijoje rašoma, kad Konstituciją sukūrė ir ji taikoma vokiečių tautai, o ne Vokietijos tautai. Lietuvoje vis pasirodo iniciatyvų Konstitucijoje vietoje ” lietuvių tauta” įrašyti “Lietuvos tauta”.
>Šarūnas Birutis
Kultūros ministre Šarūnai Biruti, kategoriškai reikalaujame pagarsinti nors vieną Lietuvos Respublikos tautinės mažumos bendriją.
>Šarūnas Birutis
Gerbiamas Biruti, nors vieną tautinių mažumų bendriją pagarsinkite, prašom, kad ir kaimyninėje Lenkijoje. Orienacija: paskaitykite dr. Algimanto Liekio istorinę medžiagą šiuo klausimu. Jei neturėsite laiko skaityti, tai permeskite, prašau, šią užduotį kandidatei dr. K. Mažeikaitei, patikrinant jos žinias šituo klausimu. Dėkoju.
,,Tu vėjo paklausk – tau vėjas atsakys…”
>+++
Taigi, dr. K. Mažeikaitė yra ne vėjas, o mokslų daktarė, kaip kad tokiu buvo a. a. Algimantas Liekis: taip kartu būtų patikrintas ir jos tinkamumas pirmininkavimui Lietuvos Kultūros tarybai, a ne ?
Tai kreipeisi į Birutį ar į Mažeikaitę ?
Aš Biručiui esu vėjas laukuose. O į Birutį turėtų kreiptis Lietuvos Etninės kultūros globos Taryba (LEKGT) prie Seimo. Tikiuosi, kad kuris nors LEKGT narys seka šią diskusiją ir nepasiduos Biručio provokacijai lietuvių tautos atžvilgiu. Arba Lietuvos Žmogaus Teisių gynimo komitetas, susivienijęs su LEKGT, tą patį galėtų padaryti net nemirktelėjęs. Mat, tautinės mažumos apibrėžimas ir teisės priklauso tarptautinės jurisdikcijos klausimui. Jis su bet kokiu nekrikštu gali susitvarkyti staigiai. Dėkoju.
Neseniai – gal ir šį mėnesį – kažkas iš politikų pareiškė, jog Lenkijos atžvilgiu tarpt. įstatymai netaikomi, jai taikomos tik jų išlygos…
Tai – kažkas iš politikų pareiškė, bet ne kažkas iš teisininkų. Taip kad ramiai!! Nes “dar ne vakaras, nes dar ne vakaras…” – piratų užpulto laivo kapitono komanda besiginančiai įgulai.